Urvuotasis bobausis (Helvella lacunosa) – keistai atrodantis grybas su pilka ar juoda susisukusia, briaunota kepurėle ir giiai vagotu kotu. Atrodo...
Valgomieji grybai
Rubrikoje Valgomieji grybai ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija apie grybus, tinkamus rinkti ir vartoti maistui. Remdamiesi patikrintais šaltiniais, grybavimo patirtimi ir saugaus vartojimo principais, aptariame valgomųjų grybų rūšis, jų atpažinimą, rinkimo ypatumus, paruošimą bei laikymą. Čia rasite aiškių patarimų tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems grybautojams. Mūsų tikslas – kad valgomieji grybai būtų renkami atsakingai, saugiai ir taptų gardžia, kokybiška mitybos dalimi.
Gyslotasis plokščiagrybis (Disciotis venosa) – didelis rudas pavasarinis taurelgrybis, kurio vidinį paviršių puošia šviesesnių gyslų tinklas. Auga balandį–gegužę – tuomet...
Rudasis ausūnis (Peziza badia) – ryškiai rudas dubenėlio formos taurelgrybis, augantis miškuose, parkuose ir net Kuršių nerijos kopose. Vienas dažniausių Lietuvos taurelgrybių. Auga du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Valgomas šviežias. Kaip atrodo rudasis ausūnis? Vaisiakūnis Vaisiakūnis 3–8 cm skersmens, iš pradžių beveik apvalus, vėliau plataus dubenėlio ar...
Žvynuotoji skylebudė (Polyporus squamosus) – milžiniškas medžių grybas, kurio kepurėlė kartais užauga iki 60 cm skersmens. Geltona, ryškiu rudų žvynelių...
Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulfureus) – vienas ryškiausių Lietuvos miško grybų: sodriai geltonai oranžinės spalvos čerpinės plokštelės ant medžio kamienų matomos...
Tikroji ūmėdė (Russula vesca) – viena skaniausių ir labiausiai grybautojų mėgstamų ūmėdžių. Kepurėlė rausvai ruda ar violetiškai raudona, trama kieta ir balta, skonis švelnus. Auga liepos–rugsėjo mėnesiais tiek spygliuočių, tiek lapuočių miškuose. Vertingas valgomasis grybas. Kaip atrodo tikroji ūmėdė? Kepurėlė Kepurėlė 5–10 cm skersmens, jaunų kiek iškili, senesnių paplokščia ar...
Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta) – viena pirmųjų ūmėdžių Lietuvos miškuose, ypač mėgstanti senus smėlingus pušynus. Jauna – balta, subrendusi –...
Juosvoji ūmėdė (Russula nigricans) – stambi, pradžioje balta, vėliau juodai ruda ūmėdė, kurią galima atpažinti iš vieno paprastum požymio: trama...
Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans) – oranžinė ar raudonai ruda ūmėdė pušynuose, kurios kepurėlė laikui bėgant ryškiai išblunka. III kategorija, skanus grybas. Įdomu: iš šios ūmėdės mokslininkai išskyrė rusalino fermentą, naudojamą sūrių gamyboje. Kaip atrodo blunkančioji ūmėdė? Kepurėlė Kepurėlė 5–15 cm skersmens, jauna pusrutuliška ar iškili, subrendusi – paplokščia, kartais su...
Raudonkotė ūmėdė (Russula olivacea) – didelė, mėsinga ūmėdė su ryškiai rožiniu ar rausvai raudonu kotu. Kepurėlė rudai raudona su žalsvomis...
Pilksvažalė ūmėdė (Russula aeruginea) – žalsvai pilka ūmėdė, auganti tik po beržais. Labai dažna, bet reikalauja didelio atsargumo: painiojama su...
Žalsvoji ūmėdė (Russula virescens) – viena ryškiausių ir vertingiausių ūmėdžių: žalia, sueižėjusi kepurėlė tarsi padengta smaragdiniu žvynelių tinkleliu. Lietuvoje reta – auga tik kalkingų dirvožemių ąžuolynuose. III kategorija. Mikologeniai ją laiko kalkingų miškų indikatoriumi. Kaip atrodo žalsvoji ūmėdė? Kepurėlė Kepurėlė 6–15 cm skersmens, jaunų apvaliai išgaubta, senesnių paplokščia ar net...














