Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans) – oranžinė ar raudonai ruda ūmėdė pušynuose, kurios kepurėlė laikui bėgant ryškiai išblunka. III kategorija, skanus grybas. Įdomu: iš šios ūmėdės mokslininkai išskyrė rusalino fermentą, naudojamą sūrių gamyboje.
Kaip atrodo blunkančioji ūmėdė?
Kepurėlė
Kepurėlė 5–15 cm skersmens, jauna pusrutuliška ar iškili, subrendusi – paplokščia, kartais su įdubimu centre. Spalva oranžinė, geltonai ruda ar raudonai ruda – bet ryškiai blunka senstant, todėl seni grybai dažnai gelsvai pilki ar beveik beveikiai. Ši spalvos kaita ir suteikė grybui vardą.
Kotas ir trama
Kotas 5–10 cm, baltas, vėliau pilkšvas. Lakšteliai gelsvi, senesnių – geltoni ar pilkai geltoni. Trama balta, senesnių – pilka, malonaus skonio. Sporos karpotos, 10–14 x 9–12 mikrometrai – stambios, gerai matomos mikroskope. Skonis nekarti.
Kur ir kada ieškoti?
Auga liepos–rugsėjo mėnesiais pušynuose ir mišriuose miškuose.
- Pušynai – mėgstamiausia aplinka
- Sezonas: liepa–rugsėjis
- Panašiai auga pelkinė ūmėdė (R. paludosa) – raudonesnė kepurėlė, drėgnesnės vietos
Mokslinė įdomybė: rusalinas
Iš blunkančiosios ūmėdės išskirtas rusalino fermentas – proteazė, gebanti rauginti pieną. Šis fermentas tiriamas kaip alternatyva gyvūliniam renninui sūrių gamyboje. Kai kuriuose Europos tyrimuose blunkančioji ūmėdė naudojama kaip žaliava fermentų pramonei.
Blunkančioji ūmėdė virtuvėje
III kategorija. Skanus valgomasis grybas. Vartojamas šviežias ir sūdytas.
- Kepamas, troškinamas, sriuboms
- Sūdyta – tinka žiemai
- Nekarti – nereikia mirkyti
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atpažinti blunkančiąją ūmėdę?
Jauna – ryški oranžinė ar raudona kepurėlė pušyne. Sena – blankiai gelsvai pilka. Jei radote pušyne oranžinę ūmėdę – labai tikėtina, kad tai blunkančioji.
Kuo skiriasi nuo pelkinės ūmėdės?
Pelkinė (R. paludosa) – kepurėlė ryškiau raudona, mėgsta drėgnesnes vietas. Blunkančioji – oranžinesnė, mieliau sausesnėse pušynų vietose.
