Rąstinių namų atnaujinimas: kaip prikelti seną medinį būstą naujam gyvenimui?

Rąstinių namų statyba / Shutterstock
Rąstinių namų statyba / Shutterstock

Medinis namas turi daug privalumų: jis yra ekologiškas, pasižymi puikia oro cirkuliacija ir puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis. Medis yra viena iš seniausiai naudojamų statybinių medžiagų. Sakoma, kad spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius. Namo konstrukcijos atnaujinimas suteikia papildomą apsaugą nuo aplinkos poveikio ir padaro jūsų namus efektyvesnius energijos vartojimo požiūriu.

Pagrindiniai namų atnaujinimo žingsniai

Seno rąstinio namo atnaujinimas po daugelio nepriežiūros metų nėra tai kaip mes suprantame  patalpų renovaciją. Vertinant pagrindinių darbų požiūriu, atkreiptinas dėmesys į pastato pamatus, sienas ir stogą. Pastarieji pastato elementai būna labiausiai pažeisti, nors iš išorės namas gali tvarkingai atrodyti. Šiuo požiūriu pagrindiniai atnaujinimo (restauravimo) darbai yra šie:

● pamatų atnaujinimas, kurie gali būti įtrūkę, ir dėl kurių deformuojasi sienos ir langai;

● laikančiųjų susidėvėjų medinių statinio elementų atnaujinimas;

● kapiliarinio vandens ir drėgmės prasiskverbimo į pastatą eliminavimas;

● vabzdžių ir grybelių sugadintų  medinių elementų atnaujinimas;

● stogo elementų atnaujinimas.

Be abejo, atnaujinant pastatą taip pat renovuojamos vidaus patalpos, vandens tiekimo tinklai, kanalizacija, šildymo sistema bei atliekamas sienų apšiltinimas ir kiti darbai.

Pamatų konstrukcijos atnaujinimas

Pamatai yra namo pagrindas ir jų būklė lemia visos konstrukcijos ilgaamžiškumą. Senuose mediniuose namuose jie dažniausiai būna pažeisti, tačiau tai nereiškia, kad juos būtina pakeisti. Kai kuriais atvejais pakanka sutvarkyti pažeistas vietas sutvirtinant visą konstrukciją. Jeigu pamatai yra nepataisomai pažeisti, jų konstrukcija atnaujinama pagal standartines procedūras. Pirmiausiai namas pakeliamas domkratais, atpaladuojant pamatų apkrovą, seni pamatai dalinai arba visiškai išardomi ir suformuojami nauji. Vietoj jų galima naudoti juostinius betoninius pamatus, monolitinę plokštę arba polinius pamatus. Betoniniams pamatams sukietėjus, sienos grąžinamos į pradinę padėtį.

                      Lietuvos Žemės ūkio rūmų 1936 m. leidinyje „Kaimo statyba“ teikiama to metų pamatų konstrukcija (1 pav.) su matmenimis ir aprašymu. Konstrukcija įgyvendinama iš lauko akmenų arba betono. Cokolis daromas ne žemesnis kaip 45 cm aukščio, nes žemas cokolis sudaro sąlygas sienų sudrėkimui ir puvimui. Rąstinių sienų pamatai buvo daromi 25–30 cm pločio. Pamatų akmenis buvo rekomenduojama mūryti betono skiediniu, su 1/8 betono ir smėlio santykiu. Atskiros akmenų eilės mūrijamos taip, kad kievienos aukštesnės eilės siūlės kuo mažiau sutaptų su apatinės eilės siūlėmis. Tarp stambesnių akmenų esantys tarpai užpildomi smulkesniais akmenimis, o ne cemento skiediniu. Lygesnės akmenų plokštumos orientuojamos į išorinę pusę. Pamatų viršus užlyginamas cemento skiediniu. Norint sumažinti betoninių pamatų kainą, apatinė pamato dalis buvo daroma iš betono su mažesniu cemento kiekiu – 1/15 betono ir smėlio santykiu. Esant puriam gruntui 1/12 betono ir smėlio santykiu. Virš grunto esanti pamatų dalis 1/10 betono ir smėlio santykiu. Betonas nebuvo naudojamas skystoje padėtyje, bet tik drėgnas, nes būdavo plūkiamas, taip padidinant jo stiprumą. Taip paruoštas betonas turėjo būti klojamas kuo greičiau, ne ilgiau kaip per valandą.

1 pav. Pamatų konstrukcijos variantas.

Pasenusių netinkamų rąstų keitimas

Vienas sudėtingiausių namo restauracijos darbų būna nebetinkamų, rąstų su puvėsiais keitimas. Dažniausiai būna keičiami apatiniai namo rąstai. Atliekant pastarųjų rąstų keitimo darbus būtina pakelti namo sienas. Labai svarbu, kad namo kėlimo metu nepažeistume krosnies ir kamino, todėl būtina išmontuoti grindų lentas apie krosnį ir dalį stogo dangos apie kaminą. Tap pat būtina išmontuoti durų staktas.

                      Namo sienų pakėlimui gali būti naudojami įvairūs būdai, jų tarpe sienos gali būti keliamos iš vidaus arba iš išorės. Keliant sienas iš vidaus (2 pav.) patogu išdėstyti atramas, bet tam tikslui reikia išmontuoti grindų dangą. Bet taip pat būtina, kad tarp grindų ir grunto būtų paliktas cokolio aukščio tarpas, kuriame planuotume statyti atramas. Dažniausiai siena keliama domkratu. Tam tikslui apatiniuose sienos rąstuose išpjaunamas langas, į kurį statomas atraminis pleištatas (sija). Domkratu siena pakeliama 5–7 cm. Kartu su pirmaisiais rąstai kelami ir antrieji, po jais esančiais atraminiais pleištais. Po to po sijomis statomos atramos ir domkratai gali būti nuimami. Tokiu pat būdu keliamos ir kitos sienos. Pakėlimas turi būti atliekamas labai atsargiai, nes namas gali pasislinkti nuo pamatų. Pašalinus keičiamo rąsto liekanas, paruošiamas ir įstatomas naujas rąstas. Būtina nepamiršti, kad tarp pamato ir rąsto turi būti klojamas ruberoidas.

2 a,b pav. Rąstų su puvėsiais keitimas iš patalpų vidinės pusės

Senesni nei penkiasdešimties metų namai dažniausiai pamatų neturi, o sienos būna labai nusėdę. Tuo atveju po siena reikia daryti įdubas, kuriose statyti betonines atramas (3a pav.) domkratams. Pakėlus sieną, tikslinga suformuoti ilgalaikes atramas, ant kurių montuojami keičiami rąstai.

Dažnai, meistro ar šeimininko sprendimu, vietoje naujo rąsto įstatomos medinės sijos (3b pav.) kurios gali būti dengiamos rąstų instaliacija ar kitomis medžiagomis. Pažymėtina, kad langą damkratui arba atraminei sijai talpinti galima išpjauti ir pamatuose, ypač jeigu pamatai pakankamai suįrę ir jiems reikalinga rekonstrukcija.

3 pav. Konstrukcijos keitimo variantai:
a) betoninės atramos pakeičiančios pamatus;
b) medinės sijos pritaikymas vietoje pašalinto rąsto su puvėsiais.

                      Keliant rąstų sienas iš išorės (4 pav.) pamatuose arba apatiniuose rąstuose būtina išpjauti langus. Pakėlus sieną į išpjautus langus statomos atramos. Kai kurie meistrai apatinį rąstą pakeičia ir be sienos pakėlimo. Tuo atveju rąstas supjaustomas dalimis ir jį pašalinus, naujas rąstas, padalintas į dvejetą, trejetą dalių įtalpinamas po aukščiau esančiu rąstu. Esant puvėsių aukštesniuose sienojų sluoksniuose, jie išpjaunami ir įstatomi nauji. Taip pat keičiamos ir palangės – įstatomi ir įtvirtinami nauji palangių rąstai.

4 pav. Sienų pakėlimas irrąstų keitimas iš išorinės namo pusės;

Rąstinių konstrukcijų sandarinimo poreikis

Rąstiniuose namuose tarp jų konstrukcijos detalių gausu įvairių jungčių ir nesandarumų. Tai jungtys tarp rąstų, įtrūkimai lentose ir rąstuose, durų ir langų apvaduose. medinių konstrukcijų jungtyse su kitomis pamatų ir stogo medžiagomis. Visas šias vietas reikia kruopščiai sandarinti, kitaip jos taps drėgmės, pelėsių ir skersvėjų patekimo vietomis. Vidinis rąstinio namo siūlių sandarinimas taip pat yra būtinas. Nedarykime kai kurių pernelyg taupių ar nerūpestingų namų savininkų klaidos tik namo dalies sandarinimo. To nepakanka, kad būtų užtikrinta visiška apsauga nuo didelės drėgmės ir šilumos nuostolių. Medienos sandarikliai nesugadins jūsų interjero, nes galite juos pasirinkti tiksliai atitinkančius jūsų medinių grindų ir sienų atspalvį, užsisakyti tonavimą arba nudažyti paviršių bet kokia norima spalva.

Sandarinimo medžiagos

Praeityje pastatų sandarinimui buvo naudojamos samanos, linų pakulos, augalinis pluoštas – džiutas, net molis. Samanos vertinamos kaip antiseptikas saugantis mediena nuo puvimo. Šios technologijos trūkumas yra tai, kad ją reikėdavo atnaujinti kas keletą metų. Šiuo metu turime pakankamai įvairių sandariklių užtikrinančių ilgalaikį pastato sandarumą Norint atlikti visus medinio namo sienų šiltinimo etapus, pirmiausia reikia pasirūpinti akriliniu arba silikoniniu medienos hermetiku ir specialia polietilenine izoliacine virvele. Viena iš pagrindinių naudojamų medžiagų sandarikliams tai hermetikai gaminami akrilo pagrindu įvairių mastikų pavidalu. Pastarieji pasižymi patikimumu, geru sukibimu su mediena ir ilgaamžiškumu. Medienos akrilo hermetikas turi specialius komponentus, kurie sustiprina atsparumą pelėsių poveikiui. Tarpų tarp rąstų sandarinimui taip pat naudojama polietileninė virvelė arba juosta, pagaminta iš polietileno putplasčio. Tai porėtas elastingas produktas, būna įvairaus tankio, įvairios formos ir storio. Gali būti tuščiavidurė arba kietesnė struktūra, pasirenkama pagal naudotojo poreikius. Pastarąją virvelę galima sulenkti, susukti, ji gali būti rišama į mazgą. Parametrai pasirenkami atsižvelgiant į geometrinius tarpelio rodiklius, pakankamai stipri mechaniniams poveikiams, turi cheminį atsparumą yra geras garso ir šilumos izoliatorius. Poliuretano putplastis gerai užpildo visas tuštumas ir sustingsta per 12–24 val. Užpildymo liekanos nupjaunamos statybininko peliu iki plokščio paviršiaus.

Sandarinimo technologijos

Sandarinant tašytų rąstų išorines sienas (5a pav.) tarpai tarp rąstų apsaugomi sandarikliu – hermetiku, kuris kruopščiai išlyginamas. Sandariklio spalvą pasirenka sodybos šeimininkas, be to ir sandarinimo vietos gali būti ir dažomos arba dažoma visa siena.

5 pav. Pastato išorinių sienų sandarinimas:
a) rąstų sienos tarpų sandarinimas hermetiku,
b) išorinių pastato kampų sandarinimas naudojant sandarinimo virvelę ir hermetiką,

Apvalių rąstų sienojai ir kampų sujungimai, rąstų išsikišimai dažniausiai sandarinami naudojant papildomą virvelę arba juostą įspaudžiant pastarąją į tarpus tarp rąstų ir padengiant akriliniu sandarikliu, kuris kruopščiai išlyginamas be to gali būti dažomas. Rąstų išsikišimai (5b pav.) namo kampuose, taip pat rąstų galų plokštumos dengiamos sandarikliu. Didesni plyšiai ir tarpai papildomai užpildomi polietilenine virvele ir užtepami sandariklio mastika, pastarąją kruopščiai išlyginant. Analogiškai apdorojami ir vidiniai statinio kampai (6a pav.). Vidinės apvalių rąstų sienos (6b pav.) dažniausiai sandarinamos naudojant pagalbines virveles ir juostas, įspraudžiant tarp rąstų ir užtepant sandarikliu. Didesni rąstų plyšimai taip pat sandarinami naudojant pagalbinius užpildus ir užtepant sandariklio mastika, kuri kruopščiai išlyginama mentele.

6 pav. Pastato vidinių sienų sandarinimas:
a) sandarinimas naudojant sandarinimo virvelę ir hermetiką;
b) rąstų plyšimo sandarinimas naudojant sandarinimo virvelę ir hermetiką.

Seno namo sandarinimo ypatumai

Jeigu reikia apšiltinti prieš daugelį metų statytą namą ir reikia iš naujo sandarinti, šis darbas turi savo niuansų. Pirmiausiai būtinas senos sandarinimo medžiagos pašalinimas. Tai pirmas žingsnis. Sena izoliacija turi būti kruopščiai ir visiškai pašalinta, todėl tai vienas iš daugiausiai darbo reikalaujančių veiksmų. Kai nebeliks seno sandarinimo medžiagos pėdsakų, galėsite pereiti prie kitų darbų. Pašalinus įvairius nešvarumus, negilius įtrūkimus (iki 5 mm) galima užpildyti vien hermetiku, o gilesnius, naudojant specialias sandarinimo medžiagas. Taip pat jūsų laukia vabzdžių kenkėjų pažeistos vietos. Medieną graužiančių vabalų pėdsakai yra mažos įdubos medienoje. Pirmiausia į šias įdubas švirkštu suleidžiamas specialus tirpalas arba impregnatorius, apsaugantis nuo vabzdžių kenkėjų. Po to visas medienos paviršius apdorojamas tuo pačiu tirpalu. Norint atkurti pelėsio, grybelio ar kitų mikroorganizmų pažeistą paviršių, jį reikia apdoroti medienos balikliu.

Stogo atnaujinimas

Stogo remontas pradedamas nuo senosios stogo dangos pašalinimo. Šiame etape nuimama esama danga, kad būtų galima pasiekti pagrindinius konstrukcijos elementus (7 pav.). Pašalinus senąją dangą, įvertinama gegnių sistemos būklė. Pažeistos dalys turi būti pakeistos arba sutvirtintos, siekiant užtikrinti stogo konstrukcijos vientisumą ir patikimumą. Po to medinės konstrukcijos apdorojamos antiseptikais, apsaugančiais nuo puvimo ir grybelio – tai itin svarbus žingsnis, užtikrinantis ilgalaikį stogo patvarumą.

7 pav. Stogo konstrukcijos variantas.

Kitas etapas – naujos stogo dangos įrengimas. Renkantis naujas stogo medžiagas, galima rinktis iš įvairių variantų, pavyzdžiui:

● metalinė stogo danga: patvari ir lengva medžiaga, atspari aplinkos poveikiui;

● profiluoti metalo lakštai: ekonomiškas ir praktiškas pasirinkimas, užtikrinantis patikimą apsaugą;

● minkštoji stogo danga (bituminės čerpės / lanksčioji danga): lengva, lengvai montuojama; tinka sudėtingų formų stogams;

● natūralios čerpės: estetiška ir ilgaamžė danga, tačiau reikalaujanti kruopštesnio montavimo bei priežiūros. Be abejo galimi ir kit įvairūs stogo dangos variantai.

Nepriklausomai nuo pasirinktos dangos, itin svarbu užtikrinti kokybišką šilumos ir hidroizoliaciją – tai padės išvengti šilumos nustolių ir apsaugos nuo drėgmės. Šilumos izoliacija vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant namo energetinį efektyvumą. Šiam tikslui gali būti naudojamos modernios izoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata arba poliuretano putos. Šios medžiagos žiemą apsaugo namą nuo šalčio, o vasarą – nuo perkaitimo, taip sukurdamos komfortišką patalpų klimatą. Kitas ne mažiau svarbus stogo elementas yra latakų sistema. Latakų įrengimas yra būtinas siekiant išvengti lietaus vandens ir sniego kaupimosi ant stogo paviršiaus. Be latakų sistemos drėgmė gali prasiskverbti į konstrukciją, todėl mediniai komponentai gali irti. Efektyvus drėgmės nutekėjimas apsaugo sienas ir pamatus nuo vandens padarytos žalos ir kitų neigiamų pasekmių.

Ar patiko straipsnis?