Lapkritį, kai vakarus vis dažniau leidžiame namuose, ypač aiškiai pajuntame, ar jie mus ramina, ar vargina. Dovilė šį skirtumą pažįsta iš dviejų pusių: kaip ramybės mokytoja ir kaip moteris, pati išgyvenanti statybų chaosą. Dar prieš metus jos sklype stovėjo tik pamatai, o šiandien ji, pirmą kartą gyvenime viena kuria savo namus: be statybų patirties ir be interjero dizainerės. Ištisus metus Nevėžyje besimaudanti ir kitoms moterims nuraminti nervų sistemą padedanti Dovilė šį išbandymą pavertė savęs pažinimo mokykla ir suprato, kokie namai iš tiesų ramina, o kokie tik gražiai atrodo.
Mano Namai lapkričio mėnesio viešnia – Dovilė Gervė, kvėpavimo ir šalčio praktikų vedėja, aktyviai kurianti turinį savo „Instagram“ paskyroje (@dovile.gerve). Didelį dviejų aukštų namą ji nusprendė pakeisti 105 kv. m vieno aukšto L formos namu prie pat miško.
Kai meistrai bėrė techninius klausimus, į kuriuos ji neturėjo atsakymų, viską teko išsiaiškinti nuo nulio. Tačiau kai kurie sprendimai gimė netikėtai paprastai: sienų spalvą Dovilė pamatė pas kaimynę ir nusprendė nė kiek negaišti laiko eksperimentams. O štai kai kurioms madoms, kuriomis žavisi daugelis, jos namų durys liks uždarytos.
„Man ramūs namai – tai vieta, kur žengus žingsnį į vidų pečiai patys nusileidžia žemyn, o kūnas pagaliau gauna signalą: tu esi saugi, gali atsipalaiduoti“, – sako ji.
Dovilė Gervė / Asmeninio albumo nuotr.
Atvirame interviu kalbamės apie tai, kaip moteris išdrįso statytis namus viena, kodėl pasirinko būtent tokį sklypą prie miško, kas statybose buvo sunkiausia, kokių klaidų ji patartų nekartoti ir kurie madingi interjero sprendimai, jos įsitikinimu, nervų sistemai daro meškos paslaugą.
– Ledinis vanduo, kvėpavimo praktikos, moterų stovyklos Škotijoje, o pastaruoju metu ir statybų dulkės. Dovile, trumpai prisistatyk: kuo šiandien gyveni?
Didelę mano gyvenimo dalį šiandien užima sportas, darbas, vaikai ir namų rutina. Toliau domiuosi kvėpavimo praktikomis bei šalto vandens poveikiu organizmui – ne tik praktikuoju pati, bet ir nuolat gilinu žinias įvairiuose mokymuose bei dalyvauju tyrimuose. Kita vertus, šiuo metu didelę dalį širdies, laiko ir energijos atiduodu nuosavo namo įrengimui. Nors tai reikalauja daug jėgų, ši kelionė tapo dar viena gilia savęs pažinimo mokykla.
– Sakai, kad viskas gyvenime prasideda nuo stiprių pamatų. Kokie pamatai – ne betoniniai, o vidiniai – turėjo susidėti, kad išdrįstum statytis savo namus?
Pirmiausia turėjo subręsti aiškus suvokimas, ko man iš tikrųjų reikia, o kas yra tik visuomenės ar aplinkos peršami standartai. Kitas pamatas – pasitikėjimas savimi ir drąsa klysti. Statybos ir namo įrengimas yra procesas, kuriame yra daug netikėtumų, todėl vidinė atrama, kad „aš susitvarkysiu su bet kokia situacija“, yra pati svarbiausia.
– Kaip rinkaisi vietą? Kuo sklypas turėjo tave sužavėti, kad galėtum pasakyti „čia bus mano karalystė“? Ar buvo vietų, kurias atmetei iš pirmo žvilgsnio?
Ši aplinka man nebuvo visiškai svetima – gyvenau visai šalia, todėl puikiai ją pažinojau. Tačiau naujasis namas stovi dar arčiau miško, pačiame gamtos prieglobstyje.
Sklypas ir jo apylinkės mane pavergė ypatinga ramybe bei magiškais saulėlydžiais, kurie kaskart užgniaužia kvapą. Be to, man itin svarbus ryšys su vandeniu: netoliese teka Nevėžis, iki kurio automobiliu – vos kelios minutės. Būtent ten visus metus maudausi ir atlieku šalto vandens praktikas.
– Socialiniuose tinkluose matome jaukius saulėlydžius statybvietėje, tačiau už kadro lieka tikroji kasdienybė. Kaip iš tiesų atrodo tavo įprasta statybų diena?
Už tų gražių kadrų socialiniuose tinkluose slepiasi visai kitokia kasdienybė – daug skambučių meistrams, nuolatinis galvos skausmas dėl įvairių pasirinkimų, medžiagų ieškojimas ir nesibaigiantis sprendimų priėmimas.
Kadangi nepasisamdžiau interjero dizainerės, visus interjero sprendimus priimu pati, todėl praleidžiu labai daug laiko ieškodama dizaino pavyzdžių ir sprendimų internete.
Kita vertus, aš realiai nieko neslepiu – savo socialiniuose tinkluose transliuoju visą realybę, kokia ji yra, su visais iššūkiais. Na, o jaukūs saulėlydžiai dažnai būna gražus raminantis taškas po labai intensyvios dienos.
Dovilės statomas namas / Asmeninio albumo nuotr.
– Minėjai, kad pirmą kartą gyvenime visą statybų chaosą tempi viena. Kuri akimirka buvo sunkiausia ir kas tave tada palaikė?
Sunkiausia buvo tie momentai, kai meistrai klausdavo krūvos techninių klausimų, o aš nežinodavau atsakymų – su tokiais dalykais gyvenime niekada nebuvau susidūrusi. Reikėdavo milžiniškų laiko ir energijos sąnaudų į kiekvieną detalę įsigilinti, viską suprasti nuo nulio ir priimti sprendimus.
Kas mane palaikė? Visų pirma – vidinis tikėjimas, kad visa tai yra laikina ir išsprendžiama. Ir aš gyvenime kažkodėl visada renkuosi sunkesnius kelius – turbūt todėl, kad būtent jie veda į didžiausią asmeninį augimą ir tikrąjį pasitenkinimą rezultatu.
– Prisipažinai, kad „feilų jau yra“. Kuri klaida kainavo daugiausia – pinigų, laiko, nervų?
Žinoma, daug kainavo ir finansiškai, bet vis dėlto didesnis nuostolis yra moralinis – nervai, laikas, nuolatinis bandymas sutaupyti ar priimti kasdieniam gyvenimui nepatogius sprendimus.
Didžiausia pamoka – neskubėti priimti emocinių sprendimų ir aiškiai susidėlioti prioritetus.
Patarimas paprastas: skirkite laiko projektavimui ir gerai įsigilinkite į kiekvieną detalę, nes vėliau perdarymas kainuoja dvigubai brangiau. Taip pat mažiau klausykit aplinkos, juk gyventi teks jums.
Dovilės kuriami ramūs namai / Asmeninio albumo nuotr.
– Tavo namas vieno aukšto, nestandartinės L formos, 105 kv. m. Kodėl būtent L raidė ir vienas aukštas?
Anksčiau gyvenau dideliame dviejų aukštų name ir jau buvau pavargusi jį tvarkytis. Šį kartą norėjau supaprastinti gyvenimą, kad viskas būtų vietoje, po ranka, ir nereikėtų nuolat laipioti laiptais aukštyn žemyn.
Pasirinkau L formos planą, nes tai buvo nestandartinis, įdomus sprendimas, o kartu ir be galo patogus. Tokia forma tobulai atskiria dvi zonas – ramiąją miegamojo ir aktyviąją virtuvės su svetaine. Jeigu namuose vyksta veiksmas ar šurmulys, miegamojo zonoje visada galima ramiai pailsėti ir atsiriboti.
– Mokai moteris nuraminti nervų sistemą ir atgauti vidinę ramybę. Ar šias žinias perkeli ir į savo namus? Kokia aplinka, tavo patirtimi, padeda kūnui atsipalaiduoti ir ką tau reiškia iš tiesų ramūs namai?
Be abejo, namai yra mano asmeninė ramybės oazė. Juose kuriu aplinką, kuri veikia per pojūčius: natūralios ir prislopintos spalvos, jaukus apšvietimas ir švarus nuo nereikalingų daiktų plotas. Man ramūs namai – tai vieta, kur žengus žingsnį į vidų pečiai patys nusileidžia žemyn, o kūnas pagaliau gauna signalą: „tu esi saugi, gali atsipalaiduoti“.
– Kokie populiarūs interjero sprendimai, tavo manymu, nervų sistemai daro meškos paslaugą, nors nuotraukose atrodo nepriekaištingai?
Nervų sistemą labiausiai vargina sterilus minimalizmas, kai viskas atrodo kaip muziejuje, kur bijai pajudėti.
Taip pat per didelis blizgių, šaltų paviršių ar dirbtinio apšvietimo kiekis. Mano namuose tikrai nebus šaltų, nejaukių baldų, kuriuose tik grožis, bet nėra komforto, ir per didelio daiktų kiekio, kuris kuria vizualinį triukšmą.
Dovilės kuriami ramūs namai / Asmeninio albumo nuotr.
– Kol kas tavo namuose nudažytos tik sienos. Kokias spalvas pasirinkai: pasidavei smėlio ir pilkų tonų bangai ar ėjai prieš srovę? Ar buvo atspalvis, kuris ant sienos atrodė visiškai ne taip, kaip pavyzdyje?
Pasirinkau ramius, žemiškus tonus – tai natūralios smėlio ir šiltos gamtos spalvos, kurios dera su mano vertybėmis. Jos nėra „einančios prieš srovę“, tačiau man jos reiškia laiko patikrintą jaukumą.
Na, o sienų spalvą iš tikrųjų išsirinkau paprastai – tiesiog pamačiau pas kaimynę.
Man ji taip patiko, kad pasirinkau lygiai tokią pačią! Čia nereikėjo ilgai sukti galvos ar eksperimentuoti, kai iš karto pamatai tai, kas tinka ir patinka. Džiaugiuosi šiuo pasirinkimu, nes šviesūs, ramūs tonai kuria būtent tokią atmosferą, kokios ir norėjau. Labai ačiū kaimynei už sutaupytą laiką.
– Grindys, plytelės, durys, apšvietimas: kur nusprendei netaupyti, o kur sąmoningai renkiesi paprastesnį sprendimą?
Niekada netaupau tam, kas liečiasi kasdien ir ko lengvai nepakeisi – pavyzdžiui, grindų kokybei, santechnikai ir geram, funkcionaliam apšvietimui, nes tai kuria bendrą savijautą namuose. O sąmoningai pasirenku paprastesnius sprendimus ten, kur dizainas yra tik trumpalaikė mada (pvz., tam tikri madingi baldų fasadai ar dekoratyvinės detalės), kuriuos po kelerių metų galbūt norėsis pakeisti.
– Ar šalčio praktikoms jau numatei vietą kieme? Kaip apskritai įsivaizduoji savo kiemą?
Taip, kiemo viziją jau tikrai turiu, tačiau šiais metais jo visiškai nejudinu ir visus kiemo darbus palieku kitam sezonui. Šalčio praktikoms jau turiu savo šalto vandens vonią, o ateityje kieme galbūt pasidarysiu net ir dušą.
Asmeninio albumo nuotr.
Kiemą įsivaizduoju visiškai natūralų, neišpuoselėtą iki sterilaus standarto. Jame matau daug augalų, gausiai žydinčių hortenzijų, vaismedžių bei norėčiau turėti mini sodelį, kad visa aplinka dvelktų ramybe ir jaukumu.
– Lapkritį namai tampa prieglobsčiu nuo tamsos ir drėgmės. Ką patartum skaitytojams, kad tamsiuoju metų laiku namai padėtų nusiraminti, o ne vargintų? Galbūt turi kelis paprastus įpročius?
Man tamsūs vakarai asocijuojasi ne su niūrumu, o su visiška ramybe. Tamsiuoju metų laiku namuose labai svarbu sukurti jaukią atmosferą: atsisakyti ryškios šviesos, naudoti šiltą, prislopintą apšvietimą, degti žvakes, o kas turi galimybę – užsikurti židinį.
Mano pačios paprasti kasdieniai įpročiai – vakarais įsijungti ramią muziką, įjungti eterinių aliejų garintuvą, įsisukti į minkštas antklodes, pažiūrėti gerą filmą su šeima ar paskaityti knygą, susiplanuoti kitos dienos dienotvarkę ir leisti namams prisipildyti kepamų pyragų kvapo. Svarbiausia – leisti sau tiesiog sulėtėti kartu su tamsėjančiu vakaru.
– Ir pabaigai: kaip manai, kur link keliauja mūsų interjerai?
Manau, kad interjerai vis labiau krypsta į autentiškumą, tvarumą ir asmeniškumą – žmonės pavargsta nuo vienodų „Pinterest“ kopijų. Mano nuojauta sako, kad iš lietuvių namų pamažu išnyks dirbtinė prabanga, tviskantis blizgesys, plastikiniai ar greitosios mados elementai, o jų vietą užims tikri, ilgaamžiai, istoriją turintys daiktai ir gamtą gerbiantys sprendimai.
