Kai virtuvėje ne tik gaminama, bet ir valgoma, žiūrima televizija, žaidžiami stalo žaidimai ir planuojamos kelionės, kiekvienas centimetras ima kainuoti brangiai. Maža virtuvė dažnai atrodo kaip nuosprendis, tačiau vienos vilniečių šeimos 18 metų senumo 14 kv. m erdvėje interjero dizainerės sutalpino ne tik patogią maisto ruošos zoną, bet ir valgomojo stalą, minkštą sofą bei knygų ir augalų kampelį. Kaip tai pavyko ir kuriuos sprendimus galima pritaikyti savo namuose?
Keturių asmenų šeimai virtuvė – svarbiausia namų vieta. Čia ne tik gaminama ir valgoma: vakarais namiškiai įsitaiso ant sofos pažiūrėti televizoriaus, dalijasi dienos įspūdžiais, planuoja būsimas keliones. Netrūksta ir žalumos – šeima labai mėgsta kambarinius augalus, tad jiems taip pat reikėjo rasti vietos.



Atnaujinti 18 metų tarnavusią virtuvę ėmėsi IKEA interjero dizainerės Siga Jasiūtė ir Kotryna Kepežinskaitė. Užduotis buvo dviguba: pritaikyti erdvę kasdieniams šeimos poreikiams – rasti patogesnių sprendimų maisto ruošai, buitinei technikai ir daiktų laikymui – ir kartu išsaugoti tai, kas šeimai brangiausia: galimybę jaukiai leisti laiką drauge.
Tokia situacija pažįstama daugeliui: virtuvė tampa namų širdimi, bet jos plotas lieka toks pat. Puodai netelpa į spinteles, stalviršį užgula prietaisai, o sofai ar patogiam stalui vietos tarsi nebelieka. Ši šeima įrodė, kad vienoje patalpoje galima suderinti ir maisto ruošą, ir poilsį – jei kiekvienas sprendimas apgalvojamas iš anksto.
Taip pat skaitykite:
Pradžia – ne baldai, o planas
Daugelis virtuvės atnaujinimą pradeda nuo fasadų spalvos ar naujo stalviršio. Dizainerė S. Jasiūtė pataria pradėti visai ne nuo to.
„Virtuvės kūrimas prasideda nuo funkcinio planavimo. Svarbiausia, kad būtų pakankamai vietos maisto ruošai, erdvės laisvai judėti tarp pagrindinių funkcinių zonų: šaldytuvo, plautuvės ir kaitlentės, bei užtektų vietos svarbiausiems maisto produktams ir gaminimo reikmenims laikyti“, – sako ji.
Šios trys zonos dažnai vadinamos darbo trikampiu. Jei tarp jų tenka nuolat apeidinėti kėdes ar stalą, net ir nauja virtuvė greitai ima erzinti.
Mažesnėms erdvėms dizainerė siūlo vieną konkretų išplanavimą. „Nedidelėse, taip pat ir atvirose erdvėse itin tinka kampinis virtuvės išplanavimas, kuris leidžia funkcionaliai išnaudoti turimą erdvę ir organiškai sujungti ją su svetainės zona“, – aiškina S. Jasiūtė.
Toks išplanavimas palieka laisvą likusią kambario dalį – būtent jos reikia, kai toje pačioje patalpoje norisi ir stalo, ir sofos.
6 sprendimai, kurie atlaisvino vietos
1. Technika – į spinteles, ne ant stalviršio
Virdulys, skrudintuvas, trintuvas, kavos aparatas – kiekvienas atrodo nedidelis, bet kartu jie neretai užima pusę stalviršio. Atnaujintoje virtuvėje pasirinkta įmontuojamoji buitinė technika, o smulkiems prietaisams iš anksto numatyta vieta spintelėse.

Pasak S. Jasiūtės, toks sprendimas leidžia efektyviau išnaudoti stalviršio plotą, palikti daugiau vietos gaminimui ir išlaikyti stilistinį vientisumą. Praktinis patarimas tiems, kas tik planuoja baldus: dar prieš užsakymą surašykite visus prietaisus, kuriuos naudojate, ir nuspręskite, kuriems reikės vietos uždarose spintelėse ar stalčiuose.
2. Stalčiai vietoj lentynų
Vienas praktiškiausių sprendimų – apatinėje virtuvės dalyje rinktis daugiau ištraukiamųjų stalčių. Spintelėje su lentyna dažnai nutinka taip, kad sunkiausiai pasiekiamas puodas lieka pačiame gale, o jį ištraukti tenka iškrausčius pusę lentynos. Stalčiuje visas turinys matomas iš viršaus, tad lengvai pasiekiami net giliau sudėti puodai, indai ar maisto produktai.

Giliuose stalčiuose galima įrengti ir papildomus vidinius stalčius. Jie leidžia dar efektyviau išnaudoti plotą: viršuje – stalo įrankiai ar prieskoniai, apačioje – keptuvės ir dubenys.
3. Viršutinės spintelės – keliais aukštais
Viršutinėse spintelėse nemažai vietos dažnai lieka nepanaudota, nes tarp lentynų per didelis tarpas. Įstatomos lentynos ar kabliukai, ant kurių galima sukabinti puodelius, padeda daiktus laikyti keliais aukštais.

Principas paprastas: būtiniausi daiktai visuomet po ranka, o rečiau naudojami – viršutinėse lentynose. Šventinis servizas ar sezoniniai kepimo indai nebeužima vietos, kurios kasdien reikia lėkštėms ir puodeliams.
4. Rūšiavimas pagal šeimos įpročius, ne pagal katalogą
Dizainerė primena nepamiršti ir atliekų rūšiavimo – vietą jam verta numatyti dar planuojant baldus. Vienodo dydžio dėžės ne visada yra praktiškiausias pasirinkimas.
Dėžių dydį verta rinktis pagal tai, kokių atliekų namuose susidaro daugiausia: joms skirti talpesnes dėžes, o kitoms – mažesnes. Jei šeima daug gamina iš šviežių produktų, didžiausios vietos gali prireikti maisto atliekoms, jei perka daug fasuotų prekių – pakuotėms. Aiškios etiketės padės visiems namiškiams, ypač vaikams, lengvai susigaudyti rūšiavimo sistemoje.
5. Atviros lentynos – laisvai sienai
Kai stalviršyje nebelieka vietos, verta pažvelgti į sienas. Atviros lentynos gali tapti papildoma vieta dažniausiai naudojamiems daiktams, augalams ar mėgstamoms dekoracijoms. Taip atlaisvinamas stalviršis ir išlieka daugiau erdvės kasdienei veiklai.

Šioje virtuvėje ant atvirų sieninių lentynų įsikūrė šeimos mėgstami kambariniai augalai – jie tapo ir dekoru, ir asmenine namų detale.

6. Šviesūs fasadai – daugiau šviesos be naujo lango
Siekiant, kad nedidelė virtuvė atrodytų erdvesnė, pasirinkti šviesūs baldų fasadai. Jie atspindi per langus patenkančią natūralią šviesą ir suteikia interjerui lengvumo.
„Toks sprendimas ypač naudingas erdvėse, kuriose natūralios šviesos nėra daug. Šviesios spalvos kuria lengvumo įspūdį, o jaukumo interjerui galima suteikti pasitelkiant tekstilę, apšvietimą ir asmenines detales“, – sako projektą kartu įgyvendinusi K. Kepežinskaitė.
„Šviesios spalvos kuria lengvumo įspūdį, o jaukumo interjerui galima suteikti pasitelkiant tekstilę, apšvietimą ir asmenines detales.“
Kaip virtuvėje atsirado poilsio kampelis
Viena svarbiausių dizainerių užduočių buvo suplanuoti jaukią poilsio ir laisvalaikio zoną. Nors bendras kambario plotas nedidelis, jame atsirado vietos valgomojo stalui, minkštai sofai ir net jaukiam knygų bei augalų kampeliui.
Kad virtuvė ir poilsio vieta nesusilietų į vieną, jas vizualiai atskyrė didelis minkštas kilimas. Tai vienas paprasčiausių būdų zonuoti atvirą erdvę be pertvarų: kilimas tarsi nubrėžia ribą, kur baigiasi gaminimas ir prasideda poilsis.
Kėdės, ant kurių norisi užsisėdėti
Šios šeimos virtuvėje prie stalo ne tik valgoma – čia ilgai kalbamasi, žaidžiami stalo žaidimai, planuojamos kelionės. Todėl pasirinktos kėdės su paminkštintomis sėdynėmis, kurios patogesnės ilgesniam sėdėjimui.

Tai detalė, kurią dažnai pamirštame: kietos kėdės tinka greitiems pusryčiams, bet po valandos prie stalo jos ima varginti. Jei prie valgomojo stalo leidžiate daugiau laiko nei vien valgydami, minkšta sėdimoji dalis – ne prabanga, o patogumas.
Dvejopa šviesa – darbui ir poilsiui
Ypatingas dėmesys skirtas apšvietimui, nes vienoje patalpoje reikėjo dviejų visiškai skirtingų nuotaikų. Po viršutinėmis virtuvės spintelėmis įrengtos LED apšvietimo juostos – jos tolygiai apšviečia stalviršį ir gaminant nemeta šešėlių ant rankų.
Poilsio zonoje jaukumo suteikia švelnią šviesą skleidžiantis grindinis šviestuvas. Jis puikiai tinka vakarui su knyga ar geru filmu, kai ryškus virtuvės apšvietimas jau išjungtas. Taip ta pati patalpa vakare tampa visai kitokia – ne darbo vieta, o svetainė.
Ką verta įsidėmėti
Šios virtuvės pavyzdys rodo, kad nedidelėje erdvėje sėkmę lemia ne kvadratiniai metrai, o tvarka, kuria priimami sprendimai. Pirmiausia – išplanavimas ir judėjimas tarp darbo zonų, tada – daiktų laikymas, ir tik paskui – spalvos, tekstilė bei apšvietimas, kurie sukuria jaukumą.
Jei planuojate atnaujinti savo virtuvę, pravartu prieš tai savaitę pastebėti, kaip ja iš tiesų naudojatės: kur dažniausiai stovite gamindami, kokie daiktai nuolat būna ant stalviršio, kur susiburia šeima vakare. Tokie pastebėjimai padės nuspręsti, ką verta keisti pirmiausia.
Svarbiausia, kad atnaujinta virtuvė neatėmė iš šeimos to, ką ji vertino labiausiai. Priešingai – dabar čia patogiau ir gaminti, ir susiburti vakare, o mėgstami augalai turi savo vietą ant sienos.






