Atvira virtuvė-svetainė jau daugelį metų atrodo savaime suprantamu sprendimu. Tik jos bėdą žino kiekvienas: neplauti puodai, trupiniai ant stalviršio ir prietaisų laidai matosi tiesiai nuo sofos. Naujausios virtuvių tendencijos siūlo netikėtą išeitį – virtuvę, kuri tada, kai jos nereikia, tiesiog išnyksta.
Kokios bus virtuvės tendencijos 2027 m.? Interjero žurnalas „ELLE Decor“ išskyrė keturias kryptis, kurias įkvėpė šių metų Milano dizaino savaitė ir naujausi projektai visame pasaulyje. Atskaitos taškas – kas dvejus metus Milane vykstanti „EuroCucina“, didžiausia virtuvių paroda. Kaip rašo leidinys, joje greta naujausių orkaičių ir šaldytuvų galima pastebėti ir būsimų interjero tendencijų užuomazgas.
Pasislepiančios virtuvės, veidrodiniai paviršiai, ranka apdirbta mediena ir kelių lygių salos – keturios idėjos, kurios gali praversti planuojant naują virtuvę ar bent jos atnaujinimą. Viena iš jų – pasislepianti virtuvė – ypač pravers tiems, kurių virtuvė maža arba stovi toje pačioje erdvėje kaip svetainė.
Lietuvoje šios idėjos ypač aktualios. Daugelyje naujos statybos butų virtuvė sujungta su svetaine, o senesniuose daugiabučiuose ji dažnai tokia maža, kad kiekvienas centimetras ir kiekvienas šviesos spindulys turi reikšmę. Todėl prie kiekvienos tendencijos pateikiame ir praktinių patarimų, kaip ją pritaikyti įprastame bute – nebūtinai su dizainerio biudžetu.
Taip pat skaitykite:
1. Paslėpta virtuvė
„ELLE Decor“ šią kryptį vadina atsaku į pernai išpopuliarėjusią „cluttercore“ estetiką – sąmoningai gausius, daiktais nukrautus interjerus. Dabar norima priešingo: spintelių ir durų, kurias uždarius virtuvė atrodo visiškai rami.
Viename lenkų interjero architektų suprojektuotame mažame bute grindys ir lubos padengtos sodria žalsvai geltona lakuota spalva, o mikrovirtuvę galima paslėpti už į sieną įstumiamų durų. Vizualinį chaosą dengia uogų rožinės spalvos atlasinės užuolaidos. Leidinys tai vadina pigiu triuku, kuris labai padeda erdvei atrodyti tvarkingai.
Netoli Varšuvos renovuotuose namuose gyvena itališkų šaknų turinti pora, mėgstanti gaminti, tad virtuvė čia visada pilna veiksmo. Architektai sumontavo medines sulankstomas duris, kurios apgaubia lenktą sieną ir paslepia atviras lentynas bei plautuvę – tas vietas, kurios, kaip pastebi „ELLE Decor“, ne visada atrodo kaip iš paveikslėlio.
Dar radikaliau – viename Paryžiaus bute. Visa nedidelė nerūdijančio plieno virtuvė čia slepiasi už medinių, nuo grindų iki lubų siekiančių durų. Uždarius jas, durys atrodo kaip dekoratyvinės lentjuostės, vientisai besitęsiančios per aplinkines sienas, ir niekas neįtartų, kas slypi už jų. Prabangesniuose projektuose populiarios ir marmurinės salos su automatiškai atsitraukiančiu stalviršiu: po juo slepiasi indukcinė kaitlentė ir plautuvė.
Kaip pritaikyti namuose. Studijos tipo bute virtuvę nišoje galima uždengti stumdomomis ar sulankstomomis durimis. Jei biudžetas ribotas, atviras lentynas pridenkite užuolaida – tai pigiausias būdas suvaldyti vizualinį triukšmą. Smulkiąją techniką – skrudintuvą, kavos aparatą, virdulį – verta laikyti aukštoje spintoje su pakeliamomis ar įstumiamomis durelėmis: taip stalviršis lieka tuščias ne tik svečiams atėjus, bet ir kasdien.
2. Pirštų atspaudai – ne priežastis atsisakyti erdvės
„ELLE Decor“ ragina nepaisyti pirštų atspaudų grėsmės: veidrodinės virtuvės apgauna akį ir keičia tai, kaip suvokiame erdvę.
Versalyje, XIX amžiaus name su šiuolaikiniu priestatu, virtuvės sala atrodo tarsi kybanti ore. Ji pakabinta ant centrinio stulpo ir aptraukta iki veidrodinio blizgesio nupoliruotu nerūdijančiu plienu. Maišytuvas pritvirtintas prie paties stulpo, todėl stalviršis lieka švarus ir vientisas.
Berlyno studija „Jäll & Tofta“ virtuves vadina mažiausiai mėgstamomis patalpomis, kurias tenka kurti, o save apibūdina kaip „beveik alergišką buitinei technikai“. Savo pačių studijos virtuvėlėje dizaineriai prietaisų turi mažai ir laiko juos nematomus – išskyrus spalvingą virdulį. Veidrodiniai spintelių paviršiai atspindi kambarį ir saulės šviesą, todėl spintelės tiesiog ištirpsta fone. Ryškiai mėlynos lentynos su veidrodine nugarėle išnaudoja sienos aukštį, o blizgus keraminis stalviršis prideda dar daugiau spindesio.
Šis principas puikiai tinka ir didelėms saloms. Jei norite masyvios salos, bet nenorite, kad ji užgožtų virtuvę, leidinys siūlo veidrodinius paviršius. Vienos italų virtuvės salos durelės pagamintos iš atspindinčio stiklo, todėl ji ne tik vizualiai praplečia kambarį, bet ir pritraukia šviesą iš lauko.
Poliruotas plienas, anot „ELLE Decor“, lengvai pagyvina nuobodžią virtuvę, ypač kai derinamas su natūraliu akmeniu ir neutraliais atspalviais.
Kaip pritaikyti namuose. Lietuvoje, kur nuo lapkričio iki vasario dienos šviesos trūksta, kiekvienas šviesą atspindintis paviršius tampa dar vertingesnis. Jei namuose auga maži vaikai, veidrodinius paviršius verta rinktis viršutinėms spintelėms ar salos šonui – ten, kur rankos siekia rečiau.
3. Kalta, drožta, mirguliuojanti: paviršiai su charakteriu
Trečioji tendencija – lytėjimas. „ELLE Decor“ rašo, kad tekstūra tampa svarbia virtuvės dizaino dalimi, o geriausios erdvės patinka ne tik akims, bet ir rankoms.
Berlyne, atviroje erdvėje, kurioje sujungta virtuvė, valgomasis ir svetainė, dizaineriai zonas atskyrė vienu ryškiu akcentu. Virtuvės medinių spintelių paviršiai buvo kalami plaktuku, kol paviršius tapo duobėtas tarsi korys. Kad tekstūra neatrodytų per daug, ją atsveria lygesnės medžiagos: rožinio granito stalviršiai ir blizgios, rankomis glazūruotos plytelės virš darbo zonos.
Australų dizainerė, gavusi visišką užsakovo laisvę, kartu su baldžiais kiekvieną salos plokštę išdrožė ranka iš masyvaus riešutmedžio.
Mediena derinama su marmuru, švelniai tekstūruotu venecijietišku tinku ir žalvario detalėmis – taip sukuriama daugiasluoksnė paletė.
Tekstūra nebūtinai turi būti medinė. Milane, 100 kvadratinių metrų bare ir laikinoje parduotuvėje „Eris“, įėjusį lankytoją pirmiausia pasitinka tekstūrinės sidabrinės sienos. Jos padengtos veidrodiškai nupoliruotu aukšto slėgio laminatu, kuris tarsi mirguliuoja ir spindi. „ELLE Decor“ teigimu, toks fonas baro zonoje sukuria beveik svaiginantį efektą – tai rodo, kad lytėjimo pojūtis gali derėti ir su blizgesiu.
Kaip pritaikyti namuose. Medinės virtuvės pavyzdžiuose kartojasi ta pati taisyklė: vienas ryškios tekstūros elementas, o aplink jį – ramūs paviršiai. Ranka drožti priekiniai paviršiai yra individualaus baldžiaus darbas, tačiau panašų įspūdį kuria ir frezuoti ar rantyti mediniai paviršiai. Juos verta skirti salai arba vienai spintelių eilei, o ne visai virtuvei.
4. Kelių lygių salos
Paskutinė kryptis – daugiafunkcės salos, kurios kviečia gaminti ir valgyti kartu. Pasak „ELLE Decor“, mažai kas virtuvėje dirba tiek, kiek jos.
Brisbene, didžiulėje atviroje erdvėje, buvo sunku sukurti vietą, prie kurios žmonės natūraliai susiburtų. Dizaineris šeimai suprojektavo monolitinę skalūno salą su prie jos prijungtu vienos kojos valgomuoju stalu, kad visi galėtų gaminti ir valgyti kartu. Vėsų akmenį atsveria šiltas riešutmedis, metalo detalės, dulkių rožinės sienos ir sunkios lininės užuolaidos.
Melburne, renovuotame XX amžiaus 5-ojo dešimtmečio dviejų aukštų bute, persidengiančias salos dalis išryškina kontrastingos spalvos ir medžiagos. Užsakovo senelio plytų fabrikui pagerbti pasirinkti plytų atspalviai: oranžinės dervos pusryčių baras, rožinės spintelės ir terakotos spalvos dažai, o visa tai ryškiai išsiskiria smaragdo žalumo akmens stalviršio fone.
Briuselyje, viršutiniame 1901 metais statyto namo aukšte, sala sujungia tris funkcijas: darbo zoną, sandėliavimo vietą ir valgomąjį stalą. Italų virtuvių gamintojai šią idėją plėtoja dar toliau. Vienas jų didžiuojasi gebėjimu „pritaikyti virtuvę bet kokiam architektūriniam kontekstui“: virtuvė tampa vientisa baldų sistema, kurioje ribos tarp funkcinių zonų sąmoningai susilieja.
Kaip pritaikyti namuose. Nedideliame bute sala su prijungtu stalu gali pakeisti atskirą valgomąjį stalą ir sutaupyti vietos. Planuojant svarbu atsižvelgti, kad darbinio stalviršio ir valgomojo stalo aukščiai skiriasi – būtent dėl to sala ir daroma kelių lygių.
Kas jungia visas keturias tendencijas
Pažvelgus į visus pavyzdžius, matyti bendra mintis: virtuvė nebėra vien darbo vieta, kurios netvarka matoma iš kiekvieno kambario kampo. Ji arba pasislepia, arba tampa baldu, kurį norisi liesti ir prie kurio norisi susėsti. Mažiau vizualinio triukšmo, daugiau charakterio – ir dažnai tam nereikia stiprios renovacijos: kartais pakanka užuolaidos, veidrodinio paviršiaus ar vienos tekstūrinės spintelių eilės.
