Kai kiemo apželdinimas susilieja su gamta, gimsta kraštovaizdis, kuris ne puošia, o gyvena. Šis kraštovaizdžio dizaino projektas Panevėžyje gimė prieš trejus metus, kai kartu su „Medelių Namai“ komanda interjero ir kraštovaizdžio dizainerė Rolanda Adomavičienė sukūrė erdvę, kurioje svarbiausia – natūralumas, jaukumas ir žmogaus santykis su gamta.
„Aš projektavau ir kūriau viziją, spalvų santykius, o apželdinimo specialistai įgyvendino ją praktiškai – surinko, atvežė ir pasodino augalus taip, kad brėžinys virstų gyvu, kvėpuojančiu kiemu“,– pasakoja dizainerė Rolanda.
Vizija – susilieti su gamta
Už tvoros plyti pieva ir miškas, todėl kiemo dizainas negalėjo būti miestietiškas. Jis turėjo pratęsti gamtos ritmą, o ne su juo konkuruoti.
Kraštovaizdžio dizainerė pasakoja, jog šeimininkės noras buvo aiškus – daug viksvinių augalų, natūralus jaukumas ir ramybė be triukšmo.
Taip gimė natūralus kiemas, kuriame augalai ne demonstruoja grožį, o jį tyliai saugo.
Kiemo apželdinimas: pirmasis žingsnis – lengvumo ir ramybės dermė
Vos tik praveri kiemo vartelius, tave pasitinka hakonės, buksmedžiai ir medlievos. Hakonės kuria judesį, tarsi vėjas glostytų žolę, medlievos vasarą džiugina uogomis, o rudenį – švelnia spalvų kaita.
Buksmedžiai suteikia struktūros ir ramybės, tarsi pažymi ribą tarp išorinio pasaulio ir namų jaukumo.
„Prie terasos pušelės, eraičinai ir raugerškiai sukuria ramų, natūralų foną – vietą, kur norisi sustoti su arbatos puodeliu ir tiesiog būti“,– mintimis dalinasi projekto autorė.
Šis natūralaus kiemo apželdinimas įrodo, kad net subtiliausi augalų deriniai gali sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą, kai kiekvienas augalas kvėpuoja tuo pačiu ritmu kaip ir žmogus.
Pagrindinis gėlynas – banga į pievą
Sklypo gale atsivėrė didžiausias gėlynas, tarsi augalų banga, pereinanti į pievą. Pagrindą sudaro pušelės, o šalia jų – japoninės lanksvos, raugerškiai, kemerai, miskantai ir viksvos.
Raugerškiai suteikia sodresnės spalvos, o miskantai bei viksvos – šviesos ir judesio. Jų rudeninis žiedas suteikia lengvumo ir natūraliai sujungia kiemo gėlyną su už tvoros plytinčia pieva.
„Kiekviename sklype matau, kur tinka tiesios linijos, o kur turi atsirasti judesys. Čia banga buvo neišvengiama – ji atkartoja pievos ritmą“, – pasakoja dizainerė.
Žydėjimo istorija – nuo atsargumo iki atradimo
Anot Rolandos Adomavičienės, iš pradžių šeimininkė nenorėjo gėlių – bijojo, kad jų priežiūra bus sudėtinga.
„Nusprendėme leisti kiemui „subręsti“ ir tik po metų pridėti spalvų. Po kelerių metų atsirado raudoklė – subtilus žiedas, kuris natūraliai įsiliejo į visą spalvinę gamą. Dabar visos spalvos kalba viena kalba: alyvinės japoninės lanksvos, kemerai, raudoklės ir bordiniai raugerškiai”,– dalinasi Rolanda ir priduria, kad tai – šiuolaikinis gėlynas, kuriame spalvos ne šaukia, o tyliai šnabžda.
Kai augalai subręsta
Dizainerė pasakoja, kad po trejų metų labiausiai nustebino kemerai – jie išvešėjo ir tapo tarsi mažu mišku.
Brandus gėlynas kieme atrodo išbaigtas, natūraliai prabangus, o spalvos keičiasi su metų laikais. Tai gėlynas, kuris auga kartu su namais.
Priežiūra ir balansas
Šis mažai priežiūros reikalaujantis gėlynas džiugina akį, bet nereikalauja sudėtingo darbo. Pakanka pavasarį atlikti lengvą tvarkymą, rudenį – pasiruošti žiemai.
Vasarą augalai gyvena savo ritmu, suaugdami į vieną masyvą, kuris išlaiko tvarkos pojūtį.
„Bet palikti jų likimo valiai negalima – proporcijos turi būti prižiūrimos. Net pušelės negali augti kaip panorėjusios. Tik tada išlieka estetika ir balansas“, – sako projekto autorė.
2 kraštovaizdžio dizainerės patarimai kuriantiems gamtai artimą kiemą
1. Pradėkite nuo vietos dvasios
Ne kiekvienam sklypui tinka ta pati vizija. Jei už tvoros pieva ar miškas – venkite griežtų, miesto tipo gėlynų. Leiskite aplinkai vadovauti – tai pirmoji kraštovaizdžio dizaino taisyklė.
2. Leiskite kiemui augti kartu su jumis
Nebūtina visko sukurti iš karto. Stebėkite, kaip erdvė keičiasi, įsiklausykite į ją, o tada įneškite spalvų ar žiedų. Tokie natūralūs gėlynai tampa ilgaamžiais, nes jie auga kartu su žmogumi.
Kai gamta tampa tavo bendrakūrėja
Tai ne tik kiemas. Tai istorija apie kantrybę, klausymą ir gyvenimą kartu su gamta. Rolanda dalinasi, kad per trejus metus šis gėlynas užaugo taip, kaip užauga žmogaus santykis su erdve – tyliai, pamažu, be prievartos. „Kai atsisėdu tarp augalų, visada pagalvoju – kai leidi gamtai būti šalia, ji visada tau atsilygina grožiu“,– užbaigia interjero ir kraštovaizdžio dizainerė Rolanda.
Projekto nuotraukų galerija:
