Vos nukritus paskutiniams lapams, daugelis kiemų virsta tvarkingai sugrėbtais plotais, o lapų maišai keliauja lauk. Tačiau toks švarutėlis rudens sodas ne visada reiškia gerai atliktą darbą. Želdynų dizainerė Juta Malinauskienė Mano Namams papasakojo, kokie lapkričio darbai sode jai atrodo svarbiausi ir kodėl ji neskuba išnešti visų lapų.
rudens darbai
Spalis pralėkė, o žieminių česnakų skiltelės vis dar laukia sandėliuke? Gera žinia ta, kad lapkritį dar nevėlu – tačiau laiko liko nedaug. Pagal Mėnulio kalendorių paskutinės palankios rudens dienos sodinti česnakus jau prasidėjo, o žemei įšalus šansas bus prarastas iki pavasario. Ką svarbu padaryti dabar, kad vėlai pasodinti česnakai spėtų įsišaknyti ir sėkmingai peržiemotų?
Medžiai dar spalvingi, bet vėsūs rytai primena, kad žiema jau netoli. Kiemuose laukia paskutiniai vejos darbai, ir nuo jų priklauso, ar pavasarį pasitiks sodri žaluma, ar pliki, pageltę plotai. Kaip paruošti veją žiemai, pataria agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas ir agronomė Regina Kanevičienė.
Rudenį taip lengva numoti ranka: pavasarį pasidarysiu. O tada ateina balandžio rytas, rankos niežti sėti – bet pirmiausia tenka pusę dienos ieškoti sekatoriaus, o šiltnamyje pasitinka pernykštės atramos ir virvės. Būtent taip neatlikti rudens darbai sode ir kieme atsisuka prieš jus pačiu įtempčiausiu metu. Mano Namai rugsėjo mėnesio viešnia Asta tai žino iš savo patirties, todėl turi septynis darbus, kurių pavasariui neatideda.
Tulpių svogūnėlių sodinimas atrodo labai paprastas rudens darbas – iškasti duobutę, įdėti svogūnėlį ir užberti žemėmis. Tačiau būtent sodinimo gylis gali turėti didelę įtaką tam, kaip tulpės peržiemos, ar pavasarį išaugins tvirtus stiebus ir kaip gausiai žydės.
Sideratai rudenį gali tapti paprastu būdu pasirūpinti jau ištuštėjusia daržo lysve. Sužinokite, ką verta sėti po pomidorų ir bulvių, kuo skiriasi avižos, rugiai, garstyčios bei ankštiniai ir kodėl žemės iki pavasario geriau nepalikti plikos.
Lapkritis – paskutinis metas pasirūpinti avietėmis: ką padaryti dabar, kad kitąmet derlius nenuviltų
Jei norite kitąmet mėgautis gausiu, saldžių ir aromatingų aviečių derliumi, lapkritis – paskutinis metas pasirūpinti krūmų apsauga. Tinkamai paruoštos šaknys ne tik išgyvens net atšiauriausią žiemą, bet ir pavasarį krūmai sužydės naujai ir dar gausiau. Ką dėti po aviečių krūmais šiuo metu, kad šaltis ir kenkėjai nepaliktų jokių žymių?
Jurginai kilę iš Centrinės Amerikos ir mūsų žiemų neištveria: įšalusioje žemėje jų gumbai žūva. Todėl kiekvieną rudenį juos tenka iškasti ir saugoti iki pavasario. Jurginų iškasimas atrodo paprastas darbas, tačiau būtent nuo jo priklauso, ar kitą vasarą gėlynas vėl pražys, ar teks pirkti naujus gumbus.
Medžiai ir krūmai nusidažo ugniniais atspalviais, ore atsiranda visai kitoks kvapas, o lėtėjantis gamtos ritmas tarsi pristabdo ir mus pačius. Daugelis šį metų laiką vadina sodo pabaiga ir palengva padeda įrankius į šalį. Vis dėlto būtent dabar priimami sprendimai dažnai nulemia, kokį pavasarį ir vasarą pasitiksime po kelių mėnesių.
Po lietingo penktadienio ir šeštadienio Lietuvoje ryškėja trumpas lauko darbams palankus laikotarpis. Tai gera proga pasirūpinti vietomis, kurios per rudenines liūtis kelia daugiausia rūpesčių: latakais, lietvamzdžiais, nesandariais tarpeliais ir kieme paliktais daiktais.
Kad pavasarį veja būtų žalia ir sveika, svarbiausi darbai prasideda dar rudenį. Ekspertas paaiškina, kada paskutinį kartą pjauti veją, ką daryti su išretėjusiais ar pageltusiais plotais ir ko neatidėti iki pavasario.
Šilauogių priežiūra rudenį prasideda ne tada, kai krūmus jau reikia ruošti šalčiams. Vos pasibaigus derliui šilauogės toliau aktyviai ruošiasi kitam sezonui – formuoja žiedinius pumpurus, augina šaknis ir kaupia maisto medžiagų atsargas. Todėl rugsėjį jų tiesiog palikti likimo valiai nereikėtų.















