Želdynų dizainerė Juta: šią meškos paslaugą prieš žiemą sodui padaro daugelis

Lapkričio darbai sode
Lapkričio darbai sode: Jutos patarimai / Asmeninio albumo nuotr.

Vos nukritus paskutiniams lapams, daugelis kiemų virsta tvarkingai sugrėbtais plotais, o lapų maišai keliauja lauk. Tačiau toks švarutėlis rudens sodas ne visada reiškia gerai atliktą darbą. Želdynų dizainerė Juta Malinauskienė Mano Namams papasakojo, kokie lapkričio darbai sode jai atrodo svarbiausi ir kodėl ji neskuba išnešti visų lapų.

„Lapai mano sode turi savo paskirtį, todėl neskubu jų visų pašalinti“, – sako želdynų dizainerė ir tinklaraščio „Ramybės sodas“ kūrėja. Vis dėlto tai nereiškia, kad lapų ji visai neliečia: svarbu žinoti, kur jie praverčia, o kur gali pakenkti.

Juta Malinauskienė / Asmeninio albumo nuotr.

Anksčiau J. Malinauskienė atvirai pasakojo apie klaidas, kurias pati padarė kurdama savo sodą, ir apie tai, kodėl skubėjimas sode kainuoja brangiausiai. Šįkart kalbamės apie metą, kai sodas atrodo nurimęs, nors darbų jame dar tikrai netrūksta.

„Medžiai ir krūmai numetę didžiąją dalį lapų, vis dažniau pasirodo šalnos, o dienos tampa vis trumpesnės. Sodo vaizdas keičiasi, tačiau būtent dabar atsiranda progų pasirūpinti kai kuriais darbais, kuriems pavasarį galbūt pritrūktų laiko“, – sako ekspertė.

Taip pat skaitykite:

Kur lapus grėbti, o kur palikti

Tvarkingai nugrėbtas sodas daugeliui atrodo kaip gerai atlikto darbo ženklas. J. Malinauskienė į lapus žiūri kitaip – štai kaip ji elgiasi su jais savo sode:

  • Vejos ir takai. Čia lapus grėbia, nes storas sluoksnis gali trukdyti žolei ir kaupti perteklinę drėgmę.
  • Po vaismedžiais. Pasirūpina, kad neliktų ligų pažeistų lapų ir sudžiūvusių vaisių – juose gali išlikti ligų sukėlėjų, kurie kitą sezoną vėl taps infekcijos šaltiniu.
  • Sveiki lapai. Jų iš sodo neišneša: lapus galima kompostuoti arba panaudoti kaip organinę dangą.
  • Prieglobstis gyvūnams. Nukritusių lapų sluoksnis gali tapti žiemos prieglobsčiu naudingiems vabzdžiams ir kitiems smulkiems sodo gyventojams.

„Man svarbu ne tik palaikyti tvarką, bet ir suprasti, kad ne kiekviena gamtos palikta medžiaga yra atliekos – dalis jos gali atlikti svarbų vaidmenį sodo ekosistemoje.“

Darbas, apie kurį pavasarį prisimename per vėlai

Paklausta, už kurį lapkričio darbą pavasarį labiausiai padėkotų sau, J. Malinauskienė neabejoja – tai vaismedžių kamienų balinimas.

Pavojingiausias metas kamienams ateina ne per didžiausius šalčius, o žiemos pabaigoje. „Kai saulė jau pradeda kaitinti stipriau, o naktimis vis dar laikosi šaltis, kamienų žievė patiria didelius temperatūrų svyravimus. Dėl jų gali atsirasti žievės pažeidimų ir įtrūkimų“, – aiškina želdynų dizainerė.

Taip pat skaitykite:

Balta danga čia veikia kaip skydas: ji atspindi saulės spindulius ir sumažina kamieno įšilimą, todėl žievė mažiau kenčia nuo staigių temperatūros šuolių.

„Taip pasirūpiname vaismedžiais iš anksto ir pavasarį lieka vienu darbu mažiau.“

Ekspertė pataria kamienus balinti vėlyvą rudenį, pasirinkus sausą dieną, kai nėra šalnų. Kitaip tariant, lapkritis – pats laikas, kol žemė dar neįšalusi, o orai leidžia ilgiau pabūti lauke.

Pageltę spygliai – ne visada blogas ženklas

Rudenį ne vienas sodininkas sunerimsta pamatęs, kad pušis ar eglė staiga pagelto. J. Malinauskienė ramina: dažnai tai natūralus procesas.

„Rudenį dalis spygliuočių pradeda keisti spalvą – senesni spygliai, augantys arčiau šakų vidinės dalies, gelsta ir ruduoja. Augalai atsikrato senesnių spyglių ir atsinaujina“, – sako ji.

Vis dėlto palikti visko savieigai nereikėtų. Dabar verta apžiūrėti spygliuočius ir pašalinti susikaupusius nudžiūvusius spyglius bei smulkias sausas šakeles, ypač tankesnėse lajos vietose. Taip augalas atrodo tvarkingiau, o tarp šakų geriau cirkuliuoja oras.

Svarbiausia – atskirti, kas natūralu, o kas ne. Jei ruduoja jauni spygliai šakų galuose ar džiūsta ištisos šakos, ekspertė perspėja nesiguosti sezonišku atsinaujinimu: verta įvertinti, ar augalas nėra pažeistas ligų.

Vaismedžiams vien purškimo neužtenka

Rūpindamasi vaismedžiais ir vaiskrūmiais lapkritį, J. Malinauskienė galvoja jau apie kitų metų derlių. Atsižvelgdama į augalų būklę ir šių metų sezono eigą, ji atlieka profilaktinius purškimus nuo tam tikrų ligų.

„Tam renkuosi konkrečiai paskirčiai skirtas priemones ir visuomet vadovaujuosi jų naudojimo rekomendacijomis“, – pabrėžia želdynų dizainerė. Pasak jos, tinkamai parinktas rudeninis apdorojimas gali padėti sumažinti kai kurių ligų sukėlėjų išlikimą ir infekcijos riziką kitą sezoną. Kada purkšti, priklauso nuo konkretaus produkto, augalo ir ligos, todėl būtina laikytis etiketėje nurodytų rekomendacijų.

Tačiau ekspertė atvirai sako, kad vien purškimas stebuklo nepadarys. Ne mažiau svarbi bendra sodo higiena: be ligotų lapų, reikia pašalinti ir pažeistas augalų dalis bei vaisių mumijas – ant šakų likusius sudžiūvusius vaisius.

Geriausias metas pažvelgti į sodą iš šalies

Kai lysvės ištuštėja, o žydėjimas baigiasi, sodo struktūra matyti kaip ant delno. Želdynų dizainerei lapkritis yra metas ne tik užbaigti šių metų darbus, bet ir ramiai įvertinti visą erdvę.

Lapkričio darbai sode / Asmeninio albumo nuotr.
Lapkričio darbai sode / Asmeninio albumo nuotr.

„Stebiu, kurios erdvės jau veikia taip, kaip norėčiau, kuriose dar kažko trūksta, o galbūt atsirado naujų idėjų, kurias norėtųsi įgyvendinti“, – pasakoja ji.

Dabar, pasak ekspertės, galima pradėti dėlioti kitų metų projektų kryptis: apgalvoti erdvių zonavimą, augalų kompozicijas, įvertinti, ką verta išsaugoti, o ką keisti. Jei planuojami didesni pokyčiai, tinkamas metas ieškoti specialistų ir su jais aptarti būsimus sprendimus.

„Kraštovaizdžio projektavimas reikalauja laiko – nuo erdvės įvertinimo ir idėjos išgryninimo iki augalų parinkimo bei konkrečių sprendinių paruošimo. Todėl pradėjus planuoti iš anksto, pavasarį galima pasitikti jau turint aiškesnę kryptį“, – sako J. Malinauskienė.

Šventinės puošmenos – tiesiai iš sodo

Lapkritį ekspertė jau galvoja ir apie šventinį laikotarpį. Jai tai dar viena galimybė kūrybiškai pažvelgti į sodą ir jame esančias gamtos dovanas.

Ji apžiūri, kokių medžiagų jau turi, o ko dar norėtų paieškoti. Sėkladėžės, džiovinti augalai, spygliuočių šakelės, kankorėžiai – visa tai, pasak želdynų dizainerės, gali tapti natūralių kalėdinių puošmenų dalimi.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

„Kartais tam net nereikia papildomų priemonių, o tiesiog užtenka atidžiau apsidairyti savo sode ar pasivaikščioti miške. Man patinka mintis, kad gamta gali tapti ne tik sodo įkvėpimu, bet ir šventinio laikotarpio dalimi“, – sako J. Malinauskienė.