Medžiai dar spalvingi, bet vėsūs rytai primena, kad žiema jau netoli. Kiemuose laukia paskutiniai vejos darbai, ir nuo jų priklauso, ar pavasarį pasitiks sodri žaluma, ar pliki, pageltę plotai. Kaip paruošti veją žiemai, pataria agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas ir agronomė Regina Kanevičienė.
Pasak T. Gursko, ankstyvą rudenį patręšta ir atsėta veja dar laukia paskutinių priežiūros darbų. Vienas svarbiausių – pašalinti nukritusius lapus. Anot jo, palikti pūti medžių lapai ir nukritę vaisiai gali pakenkti žolei, o pasekmės išryškės tik pavasarį.
Taip pat skaitykite:
Lapai ant vejos – didesnė bėda, nei atrodo
Pasak agronomo, kraštovaizdžio specialisto Tautvydo Gursko, ankstyvą rudenį patręšta ir atsėta veja dar laukia paskutinių priežiūros darbų. Vienas svarbiausių – pašalinti nukritusius lapus. Anot jo, palikti pūti medžių lapai ir nukritę vaisiai gali pakenkti žolei, o pasekmės išryškės tik pavasarį.
„Nukritusių lapų ir vaisių ant vejos nereikėtų palikti ilgam. Po storu lapų sluoksniu žolei trūksta šviesos ir oro, kaupiasi drėgmė, todėl susidaro palankios sąlygos grybinėms ligoms. Pūvantys vaisiai taip pat gali paskatinti vejos iššutimą. Rudenį nesurinkus lapų ir vaisių, pavasarį vietoj žalios vejos gali pasitikti pliki plotai, kuriems atkurti prireiks ir laiko, ir papildomų išlaidų“, – pabrėžia T. Gurskas.
Kokio aukščio žolę palikti žiemai
Surinkus lapus, veją dar reikės nupjauti. Agronomė, „Edotnuvaseeds.lt“ ekspertė Regina Kanevičienė paaiškina, kad paskutinio pjovimo laiką lemia oras ir vejos augimas: jei ruduo šiltas, šį darbą gali tekti atlikti ir lapkritį.
„Prieš žiemą vejos nereikėtų nupjauti per trumpai, tačiau palikti aukštos žolės taip pat negalima. Per aukšta žolė gali išgulti po sniegu ir tapti palankia terpe ligoms, o per trumpa – būti jautresnė šalčiui ir sunkiau peržiemoti. Optimaliausias aukštis – apie 4–5 centimetrus“, – paaiškina R. Kanevičienė.
Rudeninės trąšos: svarbu ne mėnuo, o sudėtis
Lapų surinkimas ir pjovimas – tik dalis pasiruošimo žiemai. R. Kanevičienė primena, kad svarbu pasirūpinti ir paskutiniu rudeniniu tręšimu, atkreipiant dėmesį į trąšų sudėtį.
„Rudenį svarbu rinktis šiam sezonui skirtas trąšas, kuriose dominuoja kalis ir fosforas. Ypač reikalingas fosforas: jis sustiprina augalo šaknis ir padeda geriau peržiemoti. Tręšimo laiką reikėtų derinti prie oro sąlygų ir vejos augimo, o ne konkretaus mėnesio. Tačiau lapkritį ir gruodį jokių trąšų jau naudoti nebereikia“, – paaiškina agronomė.
Jai pritaria ir T. Gurskas. Jis pataria atkreipti dėmesį į trąšas, kurių sudėtyje yra geležies sulfato – jos padeda kovoti su samanomis. Tačiau naudojant tokias trąšas reikia saugoti šalia vejos esančias kiemo dangas.
„Svarbu paminėti, kad tokių trąšų nepalikite išbertų ant trinkelių, bortelių ar kitų kietų paviršių. Ištirpus geležies sulfatui, ant jų gali likti sunkiai pašalinamų rudų dėmių“, – įspėja T. Gurskas.
Kodėl rudenį verta kalkinti
Vien tręšimo gali neužtekti. R. Kanevičienė primena, kad svarbu pasirūpinti ir dirvos rūgštingumu: pernelyg rūgščioje dirvoje veja sunkiau pasisavina maistines medžiagas, silpsta ir užleidžia vietą samanoms. Todėl rūgščią dirvą rudenį patartina kalkinti.
„Tai geriausia padaryti prieš pat lietų, o jei nelyja, išbarsčius gausiai palieti, kad veikliosios medžiagos įsigertų į dirvą. Rekomenduojama norma – 5 kg granuliuotų kalkių 1 arui žemės ploto, bet ją galima padidinti iki 10 kg. Jas išbarstyti galima tiek rankomis, tiek ir specialiu barstytuvu. Be to, labai svarbu užtikrinti, jog tarp trąšų ir kalkių išbėrimo būtų 2–3 savaičių trukmės pertrauka“, – pataria R. Kanevičienė.
Sniegas ant vejos: kada reikia imtis veiksmų?
Žiemą darbų sumažėja, bet oras vejai vis dar daro įtaką. Pasak T. Gursko, svarbu stebėti ne tik sniego kiekį, bet ir tai, ant kokios žemės jis iškrinta.
„Sniegas ant įšalusios žemės ir ant dar minkštos dirvos sukuria skirtingas sąlygas vejai. Kai žemė dar neįšalusi, po sniego sluoksniu žolė gali pradėti šusti. Dėl to susikaupusių pusnių nereikėtų palikti be dėmesio – jas pašalinus galima sumažinti riziką, kad pavasarį teks atkurti pažeistus vejos plotus. Tačiau jei žemė – įšalusi ir kieta, daryti nieko nereikia“, – sako kraštovaizdžio specialistas.
Rudens darbų pabaiga, anot T. Gursko, – ir puiki proga pasirūpinti visą sezoną talkinusiais įrankiais. „Po visų lauko darbų sezono pats metas skirti poilsio kantriai dirbusia įranga: išvalyti žoliapjovę, sutepti jos detales, pagaląsti peilius ir paruošti ją kitam sezonui. Taip pavasarį pasitiksite lengviau.“
