Trapusis baravykas (Suillus bovinus), liaudyje vadinamas jaučbaravykiu ar retiku, – tamprūs pušynų grybai, augantys kasmet didelėmis grupėmis. Vienas produktyviausių rudenio...
Valgomieji grybai
Rubrikoje Valgomieji grybai ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija apie grybus, tinkamus rinkti ir vartoti maistui. Remdamiesi patikrintais šaltiniais, grybavimo patirtimi ir saugaus vartojimo principais, aptariame valgomųjų grybų rūšis, jų atpažinimą, rinkimo ypatumus, paruošimą bei laikymą. Čia rasite aiškių patarimų tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems grybautojams. Mūsų tikslas – kad valgomieji grybai būtų renkami atsakingai, saugiai ir taptų gardžia, kokybiška mitybos dalimi.
Žalsvasis baravykas (Xerocomus subtomentosus), liaudyje vadinamas zuikbaravykiu ar kartekšliu, – vienas dažniausių Lietuvos miškų baravykų. III mitybinė kategorija, malonus skonis,...
Auksakotis baravykas (Xerocomus chrysenteron), dar vadinamas raudonsnukiu baravyku, – dažnas lapuočių miškų grybas su charakteringu sueižėjusia kepurėle, po kuria matyti rausva trama. Atpažįstamas iš kreivo gelsvo–rausvo koto ir mėlynuojančios tramos perpjovus. IV kategorija, bet tinkamas maistui kartu su kitais grybais. Kaip atrodo auksakotis baravykas? Kepurėlė Kepurėlė siekia 3–8 cm skersmenį....
Kartusis kazlėkas (Chalciporus piperatus) – mažas, aštrus ir išskirtinis grybas, kuris valgomas ne kaip įprastas grybas, o kaip prieskoninis. Jo...
Gličioji geltonpėdė (Gomphidius glutinosus) – neišvaizdus, gleivėtas eglynų grybas, kurį grybautojai dažnai aplenkia. Tačiau jis valgomas, turi malonų skonį ir...
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), dar vadinama austriniu grybu, – vienas labiausiai atpažįstamų ir vertingiausių valgomų grybų. Ji auga ant medžių kamienų nuo pavasario iki vėlyvo rudens, o kai kuriose Europos šalyse sėkmingai auginama dirbtinai. Lietuvoje randama gamtoje – ant lapuočių medžių sužalotose vietose. Kaip atrodo gluosninė kreivabudė? Kepurėlė Kepurėlė siekia...
Juosvataškė guotė (Hygrophorus pustulatus) – spygliuočių miškų grybas, kurį grybautojai beveik visiškai ignoruoja. Tačiau ji valgoma, priskiriama IV mitybinei kategorijai...
Miškinė guotė (Hygrophorus nemoreus) – geras, švelnaus skonio rudos-gelsvos kepurėlės grybas lapuočių miškuose. Ji mėgsta kalkingas ąžuolyno dirvožemius ir auga...
Stambioji guotė (Hygrophorus penarius) – reta ir eleganti baltoji guotė Lietuvos ąžuolynuose. Stambūs, masyvūs balti vaisiakūniai ir kalkingų ąžuolynų augimvietė daro ją išskirtine. Lietuvoje labai reta ir saugotina – radus šį grybą miške, tai tikra botaninė retenybė. Kaip atrodo stambioji guotė? Kepurėlė Kepurėlė siekia 7–15 cm skersmenį – viena stambiausių...
Kūginė guotenė (Hygrocybe conica) – spalvinga, kūgiška guotenė, kurią lengva atpažinti iš formos ir juodėjimo. Ryški oranžinė ar raudonai geltona...
Juostančioji guotenė (Hygrocybe nigrescens) – ryški, krenkšlinti spalvinga guotenė, kuri senėjant dramatiškai keičia spalvą: nuo oranžinės–geltonos iki juodos. Sužalota ar...
Baltakraštė guotė (Hygrophorus leucophaeus) – smulkus, elegantiškas rudens grybas lapuočių miškuose. Gelsva kepurėlė su balsvu pakraščiu ir smailėjantis kotas – išskirtiniai bruožai. Nors priklauso IV mitybinei kategorijai ir yra menkavertis, žinant kur ieškoti – surinkti nesunku. Lietuvoje auga apie 50 rūšių guočių, beveik visos valgomos. Kaip atrodo baltakraštė guotė? Kepurėlė...
