Maža virtuvė dažnai stokoja ne spintelių, o vietos, kur galima ramiai prisėsti su kava. Sala čia netelpa, didelis stalas užgožia praėjimą, o kėdės nuolat trukdo. Dizaineriai siūlo kitą sprendimą – įrengti nedidelį sėdimą kampelį su suolu ir kompaktišku staliuku. Užtenka vieno tuščio kampo, o virtuvė tampa jaukesnė.
Interjero žurnalas „Homes & Gardens“ rašo, kad tokie kampeliai pastaruoju metu vis dažniau atsiranda net pačiose mažiausiose virtuvėse. Jiems įrengti nebūtinas visas remontas, o įsitaiso jie ten, kur iki tol būdavo tuščias ar sunkiai pritaikomas kampas.
Taip pat skaitykite:
Kodėl sala mažai virtuvei netinka?
Salos idėja gundo daugelį, tačiau mažoje virtuvėje ją tenka spausti per jėgą. Dizainerė Kati Finneran iš studijos „Mountain Ave Interiors“ pasakoja, kad viename projekte sala į išplanavimą tiesiog netilpo, ir tai galiausiai išėjo į naudą.
„Vietoje jos sukūrėme nedidelę stalo zoną, kuri primena baldų grupę, beveik mažą svetainę pačioje virtuvėje. Ji suteikė kambariui šilumos ir intymumo, kurio anksčiau nebuvo“, – sako K. Finneran.
Pasak jos, mažoje virtuvėje sėdėjimo vietą galima suplanuoti pagal patalpą, o ne versti patalpą prisitaikyti prie standartinio dydžio salos.
Tuščias kampas tampa erdve su paskirtimi
Daugelyje virtuvių yra kampas, su kuriuo niekas nežino, ką daryti: per siauras spintelei, per nepatogus darbui. Būtent tokiose vietose sėdimas kampelis ir veikia geriausiai.
„Jie ypač tinka mažesnėms erdvėms, nes išnaudoja vietas, kurios kitaip liktų nenaudojamos. Įmontuotas suolas ar kompaktiškas stalas dažnai sutalpina daugiau žmonių nei įprastas valgomojo stalas su kėdėmis, o kambarys vis tiek atrodo atviras ir vientisas“, – sako interjero dizainerė Suzie Mc Adam.
Jos projekte toks kampelis buvo suplanuotas kaip jaukesnė atsvara didesnei virtuvės daliai. Pasak S. Mc Adam, jis suteikė tam kambario kampui aiškią paskirtį, o visa virtuvė ėmė atrodyti daugiasluoksnė ir svetingesnė.
Prie stalo – veidu vienas į kitą
Sala turi vieną trūkumą, kurį pastebi ne kiekvienas: prie jos visi sėdi eilute, tarsi bare. K. Finneran atkreipia dėmesį, kad nedidelis staliukas ar suolas leidžia žmonėms sėdėti vienas prieš kitą.
„Tai vieta, kur galima ilgiau užsibūti prie kavos, kartu pavalgyti ar tiesiog pasikalbėti“, – sako dizainerė. Be to, į tokį kampelį lengviau įnešti minkštesnių, jaukesnių elementų, kurių virtuvėje dažnai pasigendama.
Vieta, kur galima pabūti šalia gaminančiojo
Virtuvėje dažnai nutinka taip: vienas gamina, o kitas stovi tarpduryje arba atsiremia į spintelę, nes nėra kur prisėsti. Po kelių minučių jis išeina į svetainę, ir pokalbis nutrūksta.
S. Mc Adam pastebi, kad virtuvė yra vieta, kur žmonės natūraliai renkasi. Todėl nedidelis kampelis tampa švelnesne, ramesne vieta prisėsti – išgerti kavos, paskaityti, pasikalbėti ar tiesiog palaikyti kompaniją tam, kuris tuo metu ruošia vakarienę.
Būtent šis kasdienis scenarijus dažnai lemia daugiau nei bet koks dizaino sprendimas. Vaikas gali piešti ar ruošti pamokas, kol tėvai gamina, o svečias nesijaučia trukdantis. Virtuvė nustoja būti vien darbo zona ir tampa vieta, kur norisi pabūti.
Mažiau kėdžių – mažiau chaoso
Dizaineriai pastebi ir dar vieną privalumą: kampe įrengtas suolas atrodo tvarkingiau nei kelios aplink stalą išrikiuotos kėdės. Mažoje erdvėje kiekviena kėdė yra papildomas kliuvinys, o suolas prie sienos lieka savo vietoje.
Kad kampelis atrodytų kaip atskira erdvė, o ne atsitiktinai pastatytas baldas, jame verta turėti minkštą sėdimą vietą ir savo šviestuvą. Tada jis tampa savotiška mažyte svetaine virtuvėje, bet vis tiek lieka jos dalimi.
Didelio stalo reikia ne visiems
Dažnai pamirštama, kiek žmonių iš tiesų gyvena namuose. Vienam ar dviem gyventojams didelis valgomojo stalas dažniausiai nereikalingas, todėl kompaktiškas kampelis atitinka tikruosius jų poreikius.
Ne kiekvienas dažnai kviečiasi daug svečių ar gyvena gausioje šeimoje, tad dizaineriai pataria virtuvę kurti pagal tai, kaip gyvenate iš tikrųjų, o ne pagal tai, kaip, atrodo, turėtų būti.
Močiutės virtuvės kampas sugrįžta, tik su kitu tikslu
Ne vienam toks sprendimas primins minkštą virtuvės kampą iš tėvų ar senelių namų: kampinis suolas, stalas prie lango ir kelios taburetės iš kitos pusės. Tokie kampai parduodami ir šiandien, tačiau ilgai buvo laikomi praeities reliktu, kurį keitė salos, baro kėdės ir dideli valgomojo stalai.
Skirtumas tas, kad anksčiau kampas dažnai buvo vienintelis būdas sutalpinti šeimą ankštoje virtuvėje. Dabar jis renkamas sąmoningai – ne iš būtinybės, o todėl, kad prie jo jauku sėdėti. Užuot pirkus masyvų komplektą, kampelis dažniau komponuojamas iš atskirų dalių: suolo prie sienos, mažo staliuko ir vienos ar dviejų kėdžių.
Tokie kampeliai traukia akį ir įžymybių namuose. „Homes & Gardens“ neseniai priminė 1992 metų nuotrauką, kurioje Holivudo aktorė Goldie Hawn skaito laikraštį savo pusryčių kampelyje su medinėmis kėdėmis. Praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai, o tas vaizdas vis dar atrodo kaip ideali rytinės kavos vieta.
Kaip įsirengti tokį kampelį savo virtuvėje?
Pažįstama situacija: senos statybos daugiabučio virtuvėje stalas stovi patalpos viduryje, o kiekvieną kartą jį tenka apeiti. Štai keli praktiniai patarimai, padedantys pritaikyti dizainerių idėją:
- Raskite kampą. Pažiūrėkite, kur virtuvėje lieka laisvos vietos: prie lango, nišoje ar tarp sienos ir spintelių eilės.
- Pamatuokite praėjimą. Prieš perkant baldus patikrinkite, ar atsisėdus prie stalo vis dar laisvai atsidarys šaldytuvo, orkaitės ir stalčių durelės.
- Apvalus ar ovalus staliukas. Be kampų lengviau prieiti ir prasilenkti, o tai mažoje erdvėje labai svarbu.
- Suolas su dėže po sėdyne. Toks modelis vienu metu išsprendžia ir sėdėjimo, ir daiktų laikymo klausimą – ten tilps rečiau naudojami indai ar staltiesės.
Ko niekas nepasako apie minkštą sėdynę virtuvėje
Minkštas suolas virtuvėje atrodo jaukiai tik iki pirmųjų dėmių. Virtuvėje kyla garai, riebalų dalelės ir kvapai, o audinys juos sugeria greičiau nei bet kur kitur namuose. Todėl prieš perkant pagalvėles ar užsakant apmušalą verta pagalvoti ne tik apie spalvą.
Praktiškiausia rinktis nuimamus, skalbiamus užvalkalus ir audinius, kurie nebijo dėmių. Kampelį geriau įrengti kuo toliau nuo viryklės – arčiau lango ar priešingoje virtuvės pusėje, kur mažiau garų ir taškymosi.
Kita dažna bėda – kampelis per kelias savaites virsta vieta, kur kraunami laiškai, pirkinių maišeliai ir kuprinės. Kad taip nenutiktų, stalą verta palikti beveik tuščią: vaza, žvakė ar nedidelis augalas leidžia jam likti kavos ir pokalbių vieta, o ne dar vienu paviršiumi daiktams.
„Man labiausiai patinka tai, kad tokios mažos erdvės gali visiškai pakeisti, kaip naudojamasi virtuve. Jos skatina užsibūti ir sukuria skirtingas nuotaikas viename kambaryje“, – apibendrina S. Mc Adam.
