Bulvės – vienas universaliausių produktų virtuvėje, tačiau dažniausiai jas ruošiame gana įprastai: verdame, kepame orkaitėje, gruzdiname arba gaminame bulvių košę.
bulvės
Burokėlių mišrainė stiklainiuose – vienas tų rudens ruošinių, kurių verta pasiruošti daugiau. Žiemą tereikia atidaryti stiklainį ir ant stalo jau turite puikų garnyrą prie mėsos, bulvių, kotletų ar kitų sočių naminių patiekalų.
Bulvių košė atrodo vienas paprasčiausių garnyrų, tačiau kartais net ir išvirus geras bulves rezultatas nuvilia – košė būna sausa, biri arba tiesiog ne tokia kremiška, kaip norėtųsi. Daugelis į ją pila šilto pieno ir įdeda sviesto, tačiau yra dar vienas paprastas ingredientas, galintis pastebimai pagerinti tekstūrą.
Auksinės, traškios išorėje ir purios viduje – tokios orkaitėje keptos bulvės atrodo paprastas patiekalas, tačiau namuose rezultatas ne visada būna toks, kokio tikimės. Bulvės gali iškepti minkštos, blyškios arba apskrusti tik vietomis.
Silkė dažniausiai patiekiama su virtomis bulvėmis, marinuotais svogūnais ar burokėliais, tačiau šią žuvį galima panaudoti kur kas išradingiau. Jos sūrus, ryškus skonis puikiai dera su saldžiais vaisiais, kreminiais padažais, traškiomis daržovėmis ir net šiltais kepiniais.
Kai norisi kažko sotesnio, įdomesnio ir šiek tiek kitokio nei įprasti šašlykai, verta išbandyti bulvių ir smulkintos mėsos iešmelius. Tai labai patogus patiekalas kepimui ant grotelių: viename iešme dera ir mėsa, ir garnyras, o česnakinio sviesto aptepimas suteikia ypatingą aromatą.
Viena dažniausių klaidų – sviestą dėti į ką tik nuo viryklės nukeltas bulves dar joms nespėjus atsikratyti vandens pertekliaus. Norint tikrai geros bulvių košės, verta pirmiausia leisti bulvėms trumpai „nudžiūti“, jas sutrinti, o tik tada pradėti gardinti sviestu ir šiltu pienu.
Rugpjūčio pabaigoje daugelis daržininkų pradeda svarstyti: ar jau laikas kasti bulves, ar dar verta jas palikti žemėje? Vien tik kalendoriaus data nėra pats patikimiausias rodiklis. Bulvių brandai įtakos turi jų veislė, sodinimo laikas, vasaros temperatūra, kritulių kiekis ir augimo sąlygos.
Bulvių derlius jau nukastas, gumbai atrodo gražūs, tvirti ir sveiki, todėl natūraliai norisi kuo greičiau juos sunešti į rūsį ir pamiršti iki žiemos. Tačiau būtent šiame etape padaryta klaida gali paaiškėti ne šiandien ir net ne rytoj. Po kelių savaičių tarp, atrodytų, sveikų bulvių gali atsirasti minkštų, patamsėjusių ar pūti pradėjusių gumbų.
Rugpjūtį ant bulvių lapų pastebėtos rudos dėmės sodininkui kelia labai praktišką klausimą: dar bandyti išsaugoti žaliuojančius bulvienojus ar nebešvaistyti laiko ir ruoštis bulviakasiui? Vieno atsakymo visiems nėra. Jei liga tik prasideda, didžioji dalis lapijos dar sveika, o gumbai aktyviai auga, apsauga dar gali būti prasminga.
Gardžiai ir sočiai pavakarieniauti galima neišleidžiant daug pinigų. Bulvės, makaronai, ryžiai, kiaušiniai, ankštinės daržovės ir nebrangios vištienos dalys leidžia paruošti patiekalus, kurių pakaks ne vienam žmogui.
Grambuolių lervos – vienos nemaloniausių dirvoje gyvenančių kenkėjų. Iš pirmo žvilgsnio jų galite net nepastebėti, tačiau pasekmės dažnai būna akivaizdžios: vystančios braškės, nykstantys daigai, lengvai išsiraunantys augalai ar gelsvos, tarsi išdegusios vejos dėmės.
