Rugpjūčio pabaigoje daugelis daržininkų pradeda svarstyti: ar jau laikas kasti bulves, ar dar verta jas palikti žemėje? Vien tik kalendoriaus data nėra pats patikimiausias rodiklis. Bulvių brandai įtakos turi jų veislė, sodinimo laikas, vasaros temperatūra, kritulių kiekis ir augimo sąlygos.
Lietuvoje pagrindinis bulviakasis dažniausiai prasideda rugpjūčio pabaigoje ir tęsiasi rugsėjį, tačiau tiksliausiai tinkamą laiką parodo pačios bulvės ir jų antžeminė dalis. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo šaltiniuose kaip orientacinis optimalus bulvių kasimo laikotarpis nurodoma rugpjūčio pabaiga–rugsėjo pradžia, nors vėlyvesnės veislės gali būti kasamos ir vėliau.
1. Bulvienojai pradėjo gelsti ir džiūti
Vienas aiškiausių signalų – besikeičianti bulvienojų išvaizda.
Jeigu augalas:
- pradėjo gelsti;
- lapai vysta;
- stiebai ruduoja;
- visa antžeminė dalis pamažu nudžiūsta,
tai reiškia, kad augalas baigia vegetaciją ir gumbai po žeme artėja prie visiškos brandos.
Saugojimui skirtas pagrindinis bulvių derlius paprastai kasamas tada, kai bulvienojai jau nunykę arba beveik visiškai nudžiūvę.
Tačiau svarbu atskirti natūralų nunykimą nuo ligos – pavyzdžiui, bulvių maro pažeisti lapai taip pat gali greitai pajuoduoti ir nudžiūti.
2. Patikrinkite vienos bulvės odelę
Tai vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų nuspręsti, ar bulves jau verta kasti.
Atsargiai atkaskite vieną kerą ir išimkite kelis gumbus.
Pirštu patrinkite bulvės odelę.
Jei odelė lengvai nusitrina
Bulvė dar nėra visiškai subrendusi.
Tokias bulves galima valgyti kaip šviežias, tačiau ilgalaikiam laikymui jos nėra pačios tinkamiausios.
Jei odelė tvirta
Jeigu patrinta odelė nenusilupa ir tvirtai laikosi prie gumbo, tai geras ženklas, kad bulvė jau subrendusi.
Lietuvos agronomijos rekomendacijose būtent lupenos tvirtumas ir lengvas gumbų atsiskyrimas nuo stolonų įvardijami kaip svarbūs bulvių brandos požymiai.
3. Bulvės lengvai atsiskiria nuo šaknų
Kasant subrendusias bulves jos paprastai lengvai atsiskiria nuo augalo.
Jeigu atkėlus kerą gumbai vis dar labai tvirtai laikosi prie stolonų, verta palaukti.
Visiškai subrendę gumbai atsiskiria lengviau, jų odelė būna sutvirtėjusi, todėl kasimo metu jie ir mažiau pažeidžiami.
4. Ankstyvos ir vėlyvos bulvės kasamos skirtingu metu
Ne visas bulves reikėtų kasti vienu metu.
Labai ankstyvos bulvės gali būti kasamos jau vasaros pradžioje. Jų tikslas – ne ilgas laikymas, o šviežias derlius.
Ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės dažniausiai subręsta anksčiau – priklausomai nuo sodinimo laiko ir oro.
Pagrindinės ir vėlyvosios veislės, kurias planuojama laikyti per žiemą, kasamos gerokai vėliau.
Orientacinė vegetacijos trukmė gali būti tokia:
- labai ankstyvų veislių – apie 70–90 dienų;
- ankstyvų – apie 90–100 dienų;
- vidutinio ankstyvumo – apie 100–110 dienų;
- vėlyvų – apie 110–120 dienų;
- labai vėlyvų – 120 dienų ir ilgiau.
Todėl dvi tą pačią dieną pasodintos skirtingų veislių bulvės nebūtinai bus pasiruošusios kasimui vienu metu.
5. Svarbi ir pati kasimo diena
Net jeigu bulvės jau subrendusios, nereikėtų skubėti jų kasti bet kokiu oru.
Geriausia rinktis sausą, giedresnę dieną, kai dirva nėra šlapia.
Kasant iš labai šlapios žemės:
- prie gumbų limpa daug dirvožemio;
- bulves sunkiau išdžiovinti;
- padidėja puvimo rizika;
- derlių sunkiau paruošti laikymui.
Kita vertus, labai šaltu oru bulvių kasti taip pat nepatartina. LAMMC gairėse nurodoma, kad bulves geriau kasti esant aukštesnei nei maždaug +12 °C temperatūrai, nes atšalę gumbai tampa jautresni mechaniniams pažeidimams.
Ar reikia nupjauti bulvienojus prieš kasant?
Jeigu bulvės bus laikomos per žiemą, tai gali būti naudinga.
Nupjovus bulvienojus ir prieš kasimą šiek tiek palaukus, bulvių odelė sutvirtėja. Dėl to gumbai:
- mažiau pažeidžiami kasant;
- geriau išsilaiko;
- tampa atsparesni mechaniniams sužalojimams.
RHS pagrindinio derliaus bulvėms rekomenduoja pageltusius bulvienojus pašalinti ir prieš kasimą palaukti apie 10 dienų. Lietuvos agronominėse rekomendacijose laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo bulvienojų būklės – žali bulvienojai gali būti pjaunami likus 7–10 dienų iki kasimo.
O jeigu bulvienojus užpuolė maras?
Tokiu atveju situacija kitokia.
Pastebėjus stiprius bulvių maro požymius, pažeistus bulvienojus verta pašalinti, kad infekcijos rizika gumbams būtų mažesnė.
Bulvių nereikėtų iš karto skubėti kasti. Jei sąlygos leidžia, verta palaukti, kol sustiprės jų odelė. RHS rekomendacijose po bulvienojų pašalinimo dėl maro minima maždaug dviejų savaičių pertrauka iki kasimo.
Sergančių augalų derlių reikėtų ypač kruopščiai perrinkti ir stebėti laikymo metu.
Ar galima bulves žemėje palaikyti ilgiau?
Sveikas, visiškai subrendusias bulves sausame dirvožemyje galima kuriam laikui palikti, tačiau pernelyg atidėlioti kasimo taip pat neverta.
Rudenį didėja:
- ilgalaikių liūčių tikimybė;
- dirvos įmirkimo rizika;
- puvinių ir kitų ligų pavojus;
- šalnų tikimybė.
Ypač sunkesnėje, drėgnoje dirvoje derliaus nereikėtų laikyti iki vėlyvo rudens vien tam, kad bulvės „dar paaugtų“.
Kaip teisingai kasti bulves?
Geriausia naudoti sodo šakes.
Jas smeikite ne visai prie pat kero, o kiek toliau, kad neperdurtumėte gumbų. Atsargiai pakelkite žemę ir bulves surinkite rankomis.
RHS rekomenduoja šakes smeigti maždaug 30 cm nuo augalo pagrindo, kad sumažėtų tikimybė sužaloti derlių.
Pažeistas bulves atskirkite nuo sveikų – jas geriausia sunaudoti pirmiausia.
Nukastų bulvių iškart neplaukite
Tai itin svarbu, jei derlių ketinate laikyti žiemai.
Nukastas bulves geriau:
- atsargiai nukratyti nuo žemių;
- trumpai pradžiovinti;
- perrinkti;
- pašalinti pažeistus ar ligotus gumbus;
- tik tada perkelti į tamsią laikymo vietą.
Bulvių prieš sandėliavimą plauti nereikėtų. Likusius sausus žemių likučius galima švelniai nubraukti.
Ilgiau laikyti skirtos bulvės turi būti sausos, nepažeistos ir laikomos tamsoje, kad nepažaliuotų.
Žalios bulvės – ne geras derlius
Jeigu dalis gumbų augdami buvo išlindę į paviršių ir pažaliavo, jų geriau nepalikti kartu su sveiku derliumi maistui.
Šviesoje pažaliavusiose bulvėse gali padidėti glikoalkaloidų, įskaitant solaniną, kiekis. Todėl stipriai pažaliavusių gumbų valgyti nerekomenduojama.
Paprasčiausias būdas suprasti, ar jau laikas kasti
Jeigu abejojate, nereikia iš karto nukasti viso bulvių lauko.
Atkaskite vieną kerą ir patikrinkite gumbus.
Jeigu:
- bulvienojai pageltę arba nudžiūvę;
- bulvės pasiekusios normalų dydį;
- jų odelė tvirta ir trinant nenusilupa;
- gumbai lengvai atsiskiria nuo augalo;
derlius greičiausiai jau subrendęs.
Taigi atsakant į klausimą „kada kasti bulves?“, svarbiausia stebėti ne vien datą kalendoriuje. Daug daugiau pasako pageltę bulvienojai ir tvirta, nebesisluoksniuojanti bulvės odelė. Būtent tinkamu metu nukastos ir nepažeistos bulvės turi geriausias galimybes sėkmingai išsilaikyti per visą žiemą.
