Rudeniop pomidorų lysvė dažnai atrodo visai kitaip nei vasaros viduryje. Apatiniai lapai pradeda gelsti, ant jų atsiranda rudų ar juodų dėmių, kai kurie lapai džiūsta, susisuka arba visai nunyksta. Tvarkant šiltnamį ar daržą natūraliai kyla klausimas – kur dėti visą šią augalinę masę? Atrodytų, kad paprasčiausias ir tvariausias sprendimas yra kompostas. Juk pomidorų lapai – organinė medžiaga, kuri ilgainiui suyra ir gali virsti vertingu kompostu. Tačiau jeigu lapai pažeisti ligų, atsakymas nėra toks paprastas.
Pagrindinis klausimas yra ne tai, ar pomidorų lapai apskritai gali pūti komposte, bet kas sukėlė jų pažeidimus ir kokiomis sąlygomis vyksta kompostavimas. Kai kurių pomidorų ligų sukėlėjai gali išlikti užkrėstose augalų liekanose, todėl nepakankamai įkaitusi komposto krūva kitą sezoną gali tapti ne trąša, o ligos šaltiniu. Specialistų rekomendacijos dėl atskirų ligų šiek tiek skiriasi, tačiau namų sodininkui saugiausia laikytis paprastos taisyklės: jeigu pomidoras akivaizdžiai sirgo infekcine liga ir jūs tiksliai nežinote, ar jūsų kompostas pasiekia ligų sukėlėjus naikinančią temperatūrą, tokių lapų į kompostą geriau nedėti.
Ne kiekvienas pageltęs pomidoro lapas yra ligotas
Prieš išmetant visą pomidorų lapiją verta suprasti, kad geltonas, parudavęs ar susisukęs lapas nebūtinai reiškia infekciją. Vasaros pabaigoje ir rudenį seni apatiniai pomidorų lapai natūraliai pradeda senti ir gelsti. Lapų spalva gali keistis ir dėl maisto medžiagų trūkumo, netolygaus laistymo, labai aukštos temperatūros, šaknų streso ar kitų fiziologinių priežasčių.
Tokie lapai savaime nėra infekcijos šaltinis ir paprastai gali keliauti į kompostą. Tačiau situacija visiškai kitokia, jei ant lapų atsiranda aiškios plintančios dėmės, audiniai ima pūti, dėmės persikelia ant stiebų ar vaisių, o liga greitai apima vis daugiau augalo. Tokiu atveju tikėtina, kad susidūrėte su grybeline, bakterine ar kita infekcine problema.
Todėl vien spalvos nepakanka. Reikėtų įvertinti visą augalą – ar pažeidimai plinta, kaip atrodo dėmės, ar serga greta augantys pomidorai ir ar problemų atsirado po drėgnų, lietingų orų.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su pomidorų maru
Viena iš ligų, dėl kurių rekomendacijos griežčiausios, yra vėlyvasis maras, kurį sukelia Phytophthora infestans. Ta pati liga gali pažeisti ir bulves. Ant pomidorų lapų ir stiebų gali atsirasti rudų, vandeningų pažeidimų, o liga palankiomis drėgnomis sąlygomis gali progresuoti itin greitai.
Karališkoji sodininkystės draugija RHS rekomenduoja vėlyvojo maro pažeistų pomidorų liekanų į įprastą namų kompostą nedėti. Viena iš priežasčių – tam tikros ligos sukėlėjo išlikimo struktūros gali atlaikyti sąlygas, susidarančias daugelyje įprastų sodo komposto krūvų. Profesionaliose ar municipalinėse kompostavimo sistemose pasiekiama daug aukštesnė temperatūra, todėl situacija ten kitokia, tačiau paprastoje namų komposto dėžėje tokios temperatūros negarantuosite.
Todėl jeigu įtariate pomidorų marą, saugiausia pažeistus lapus, stiebus ir stipriai sergančių augalų liekanas surinkti atskirai. Jei jūsų savivaldybėje renkamos žaliosios atliekos, verta pasitikrinti, ar priimamos ligotų augalų liekanos ir kaip jos turi būti pateikiamos.
O kaip dėl ankstyvosios dėmėtligės?
Ankstyvoji dėmėtligė, kurią dažniausiai sukelia Alternaria genties grybas, yra dar viena dažna pomidorų problema. Jai būdingos rudos dėmės, kuriose neretai galima pastebėti tarsi koncentrinius žiedus. Liga dažnai pirmiausia pasirodo ant apatinių lapų ir palaipsniui kyla aukštyn.
Čia specialistų rekomendacijos nėra visiškai vienodos. Pensilvanijos valstijos universiteto specialistai rekomenduoja užkrėstus apatinius pomidorų lapus pašalinti ir jų nekompostuoti. Minesotos universiteto specialistai nurodo, kad tokią augalinę medžiagą galima įterpti į tinkamai prižiūrimą, aktyviai kaistantį kompostą.
Namų sodininkui šis skirtumas labai svarbus. Jei turite tiesiog komposto dėžę, į kurią visą sezoną metate žolę, lapus ir virtuvės atliekas, tai nebūtinai yra karštas kompostas. Tokiu atveju saugesnis sprendimas – sergančių pomidorų liekanų į jį nedėti.
Kada sergančius augalus teoriškai galima kompostuoti?
Tinkamai valdomas karštasis kompostas gali sunaikinti daugelį augalų ligų sukėlėjų. Minesotos universiteto specialistai nurodo, kad serganti augalinė medžiaga gali būti kompostuojama, jei komposto krūva pasiekia maždaug 148 °F, arba apie 64 °C, ir visa augalinė medžiaga visiškai suyra.
Problema ta, kad tokią sąlygą nėra lengva pasiekti atsitiktinėje namų komposto krūvoje. Kompostą reikia tinkamai sudrėkinti, išlaikyti gerą azoto ir anglies turinčių medžiagų santykį, reguliariai permaišyti ir užtikrinti, kad ne tik krūvos vidurys, bet ir visos jos dalys pakankamai ilgai pabūtų aukštoje temperatūroje.
Jei komposto temperatūros nematuojate ir aktyviai jo neprižiūrite, geriau nelaikyti jo „karštu kompostu“ vien todėl, kad krūvos vidus kartais atrodo šiltas.
Virusinėmis ligomis užkrėstų pomidorų į kompostą geriau nedėti
Dar atsargesni reikėtų būti, jei įtariama virusinė pomidorų liga. Virusai gali sukelti lapų deformaciją, neįprastą mozaikišką spalvą, augimo sulėtėjimą ir kitus simptomus, nors vien iš išvaizdos tiksliai nustatyti virusą ne visada įmanoma.
Minesotos universiteto rekomendacijose nurodoma virusais užkrėstus pomidorų augalus visiškai pašalinti ir jų nekompostuoti. Taip pat rekomenduojama dezinfekuoti įrankius bei rankas prieš dirbant su sveikais pomidorais.
Todėl jei pomidoras atrodo neįprastai deformuotas, jo lapai mozaikiškai margi, augalas stipriai atsilieka augimu arba liga neprimena paprastos lapų dėmėtligės, geriau nerizikuoti.
Kodėl viena ligota viršūnė komposte gali tapti problema kitais metais?
Daugelis pomidorų ligų sukėlėjų žiemą išgyvena būtent augalų liekanose. Pavasarį ir vasaros pradžioje, atsiradus palankioms sąlygoms, sporos iš užkrėstų liekanų gali patekti ant naujų augalų.
Pavyzdžiui, Illinois universiteto specialistai nurodo, kad ankstyvosios dėmėtligės ir kai kurių kitų pomidorų ligų sukėlėjai gali išlikti užkrėstose augalų liekanose. Septoriozės sukėlėjas jose gali išgyventi net kelerius metus. Todėl sergančių augalų liekanų pašalinimas iš daržo yra viena iš svarbių ligų prevencijos priemonių.
Jeigu tokios liekanos patenka į nepakankamai įkaitusį kompostą, o kitą pavasarį tas kompostas išbarstomas pomidorų lysvėje, teoriškai ligos sukėlėjas gali grįžti ten, kur jam sudaromos palankiausios sąlygos.
Ką daryti, jei nežinote, kokia liga užpuolė pomidorus?
Tai turbūt dažniausia sodininkų situacija. Lapai dėmėti, kai kurie gelsta, dalis parudavusi, tačiau tiksliai nustatyti, ar tai maras, ankstyvoji dėmėtligė, septoriozė, bakterinė liga ar tiesiog fiziologinis sutrikimas, nėra paprasta.
Tokiu atveju galima vadovautis atsargumo principu. Jei pažeidimai aiškiai plinta ir augalas atrodo sergantis, į namų kompostą tokių lapų nedėkite.
Tai ypač aktualu sezonui baigiantis, kai šalinamas visas augalas. Užkrėstos augalinės liekanos neturėtų likti išmėtytos šiltnamyje ar lysvėje. Illinois universiteto specialistai rekomenduoja sergančią lapiją ir vaisius pašalinti iš daržo, o ne tiesiog numesti ant žemės.
Sergančių lapų nepalikite po pomidorais
Net jeigu komposto klausimas neaktualus, labai svarbu sergančių lapų tiesiog nepalikti ant lysvės paviršiaus. Nukritę pažeisti lapai gali tapti ligos sukėlėjų rezervuaru.
Jeigu ligą pastebite dar vasarą ir pažeisti tik keli apatiniai lapai, juos galima atsargiai pašalinti. Specialistai rekomenduoja vienu metu nenuskabyti per daug lapijos – kai liga pastebėta anksti, galima pašalinti pažeistus lapus, tačiau nereikėtų nuplėšti didelės dalies sveiko augalo. Minesotos universiteto rekomendacijose nurodoma vienu metu nepašalinti daugiau kaip maždaug trečdalio pomidoro lapijos.
Po darbo su sergančiais augalais taip pat verta nusiplauti rankas ir nuvalyti ar dezinfekuoti genėjimo žirkles, ypač prieš pereinant prie sveikų pomidorų.
Labai svarbu nelaistyti pomidorų per lapus
Jeigu pomidorus kasmet puola lapų dėmėtligės, vien sergančių lapų pašalinimas problemos neišspręs. Daugybei grybelinių ir bakterinių ligų labai palankios drėgnos sąlygos. Vandens lašeliai taip pat gali padėti ligų sukėlėjams patekti nuo dirvos ar sergančių lapų ant sveikos lapijos.
Todėl pomidorus geriausia laistyti ties šaknimis. Jei naudojama laistymo sistema, lašelinė žarna yra geresnis pasirinkimas nei purkštuvai, kurie sušlapina visą augalą. Taip pat naudinga pasirūpinti geru oro judėjimu – pomidorų nesodinti pernelyg tankiai, juos rišti ir, kai reikia, pašalinti dalį apatinių lapų.
Minesotos universiteto augalų ligų specialistai pabrėžia, kad drėgnos sąlygos yra palankios daugeliui grybinių ir bakterinių ligų, o pomidorų lapijos išlaikymas kuo sausesnės yra viena svarbiausių prevencijos priemonių.
Mulčias taip pat gali sumažinti ligų plitimą
Dar viena paprasta, bet veiksminga priemonė – uždengti dirvos paviršių aplink pomidorus mulčiu. Šiaudai, kita tinkama organinė medžiaga arba daržui skirtas mulčias sudaro barjerą tarp dirvos ir apatinių lapų.
Tai svarbu todėl, kad lyjant arba laistant vandens lašeliai gali nuo dirvos aptaškyti apatinius pomidoro lapus ir kartu pernešti ligų sukėlėjus. Mulčias šį mechanizmą sumažina.
Be to, mulčiuota dirva lėčiau išdžiūsta, todėl pomidorus galima laistyti rečiau ir tolygiau.
Sezono pabaigoje iš šiltnamio pašalinkite ne tik lapus
Jeigu pomidorai sirgo, rudeninis šiltnamio tvarkymas neturėtų baigtis vien vaisių surinkimu. Reikėtų pašalinti stiebus, lapus ir nukritusius vaisius, ypač jei ant jų matomi ligos požymiai.
Taip pat verta nuvalyti pomidorų atramas, daugkartinius raiščius ir įrankius. Kai kurių ligų sukėlėjai gali išlikti ant užterštų paviršių ar augalų liekanų. Jei kitą pavasarį į tą patį šiltnamį sodinami nauji pomidorai, gera sanitarija sumažina infekcijos šaltinių kiekį. RHS taip pat rekomenduoja po maro išvalyti atramas ir kitą su užkrėstais augalais kontaktavusią įrangą.
Lauko lysvėje naudinga laikytis sėjomainos. Pomidorų ir kitų tos pačios šeimos augalų nereikėtų metai iš metų auginti toje pačioje vietoje, ypač jei ankstesnį sezoną pasireiškė ligos.
O sveikus pomidorų stiebus ir lapus galima kompostuoti?
Taip. Sveikos pomidorų augalų liekanos yra tinkama organinė medžiaga kompostui. Jas verta susmulkinti, nes stori pomidorų stiebai gana lėtai suyra. Kuo mažesniais gabalais jie supjaustomi, tuo greičiau mikroorganizmai gali juos suskaidyti.
Sveiką pomidorų lapiją galima maišyti su sausesnėmis anglies turtingomis medžiagomis – sausais lapais, smulkintomis šakelėmis ar kitu „ruduoju“ komposto sluoksniu.
Vis dėlto sezono pabaigoje reikia gerai apžiūrėti augalus. Jei didžioji dalis lapijos padengta dėmėmis, džiūsta ar pūva ir neaišku, kodėl taip atsitiko, saugiau tokio augalo namų kompostui nenaudoti.
Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti
Jeigu pomidoro lapas pagelto dėl senėjimo, sausros, maistinių medžiagų trūkumo ar kitos neinfekcinės priežasties – jis gali keliauti į kompostą.
Jeigu lapai akivaizdžiai pažeisti infekcinės ligos, tačiau turite profesionaliai prižiūrimą karštą kompostą, kuris pasiekia maždaug 64 °C ir yra reguliariai permaišomas, dalį sergančios augalinės medžiagos teoriškai galima saugiai sukompostuoti.
Tačiau jei turite įprastą sodo komposto dėžę ir nežinote, kokią temperatūrą ji pasiekia, ligotų pomidorų lapų geriau į ją nemesti. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su vėlyvuoju maru ir virusinėmis ligomis.
Kartais noras viską grąžinti į gamtos ciklą yra labai geras, tačiau sergančių pomidorų atveju svarbiau neužsiauginti problemos kitam sezonui. Keli maišai netinkamai sukompostuotos ligotos lapijos nėra verti rizikos kitą vasarą vėl kovoti su tomis pačiomis pomidorų ligomis.
