Iki Kalėdų dar liko keli mėnesiai, tačiau būtent rugsėjį sprendžiasi, ar šventiniu laikotarpiu namuose pražys amarilis, nusidažys puansetija ir kvepės hiacintai. Pavėlavus vos kelias savaites, augalai gražiausią savo pasirodymą gali surengti tik po Naujųjų metų. Ką reikia padaryti dabar ir kaip kaip pražydinti augalus per Kalėdas?
Daugelis kambarinių augalų žiedus sukrauna ne staiga. Jiems reikia ramybės, trumpesnių dienų arba ilgo vėsaus laikotarpio. Todėl vien nupirkti svogūnėlį ar gausiau palaistyti augalą gruodį nepakaks.
Kiekvieno iš šių trijų kalėdinių augalų poreikiai skirtingi: amariliui būtina ramybė, puansetijai – ilgos ir visiškai tamsios naktys, o hiacintams – keli mėnesiai vėsos.
Amarilis per Kalėdas: rugsėjį prasideda jo poilsis
Didžiuliais žiedais stebinantis amarilis, botaniškai dažniausiai vadinamas hippeastru, yra vienas įspūdingiausių žiemos augalų. Tačiau tam, kad jis pražystų per Kalėdas, svogūnėlis pirmiausia turi pailsėti.
Jeigu amarilis visą vasarą augo vazone, leido žalius lapus ir buvo reguliariai tręšiamas, rugsėjį jo priežiūrą reikėtų keisti. Palaipsniui mažinkite laistymą ir visiškai nustokite tręšti. Taip augalas supras, kad aktyvusis sezonas baigiasi.
Kai lapai pradės gelsti, leiskite jiems sunykti natūraliai. Dar žalių lapų neskubėkite nukirpti – jie vis dar maitina svogūnėlį ir padeda jam sukaupti jėgų būsimiems žiedams. Visiškai pageltusius ir nudžiūvusius lapus jau galima pašalinti.
Tuomet vazoną perkelkite į sausą, tamsią ir vėsią, maždaug 10–15 °C temperatūros vietą. Ramybės laikotarpiu amarilio beveik nelaistykite. Svogūnėliui reikia maždaug 8–10 savaičių poilsio.
Jeigu norite žiedų per Kalėdas, amarilį pažadinti reikėtų spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Perneškite vazoną į šviesią ir šiltą vietą, o svogūnėlį vieną kartą saikingai palaistykite. Toliau vandens kiekį didinkite tik pasirodžius žiedkočiui. Per gausiai laistant per anksti, augalas gali užauginti daug lapų, bet ne žiedų.
Nuo pažadinimo iki žydėjimo amariliui paprastai prireikia 6–8 savaičių, tačiau tikslus laikas priklauso nuo svogūnėlio dydžio, veislės ir laikymo sąlygų.
Svarbiausi amarilio darbai rugsėjį
- Palaipsniui mažinkite laistymą.
- Nustokite tręšti.
- Leiskite lapams pagelsti natūraliai.
- Perkelkite augalą į sausą, tamsią ir vėsią vietą.
- Ramybės laikotarpiu beveik nelaistykite.
- Planuokite amarilį pažadinti likus maždaug 6–8 savaitėms iki norimo žydėjimo.
Kaip paskatinti puansetiją parausti iki Kalėdų?
Puansetijos, dar vadinamos kalėdinėmis žvaigždėmis, raudoną spalvą įgauna ne dėl šalčio ar specialių trąšų. Tam, kad jos viršutiniai lapai – pažiedlapiai – pradėtų spalvintis, augalas kelias savaites turi kasdien praleisti ilgoje ir nepertraukiamoje tamsoje.
Šį režimą geriausia pradėti rugsėjo pabaigoje arba vėliausiai spalio pradžioje. Puansetijai kasdien reikia maždaug 14 valandų visiškos tamsos ir apie 10 valandų ryškios dienos šviesos. Tokio ritmo reikia laikytis 8–10 savaičių.
Pavyzdžiui, kiekvieną vakarą 18 valandą augalą galima uždengti šviesos nepraleidžiančia dėže arba pernešti į visiškai tamsią spintą. Ryte, apie 8 valandą, jį reikėtų grąžinti į šviesią vietą. Pasirinkus dėžę svarbu, kad augalui netrūktų oro ir jos viduje nesikauptų drėgmė.
Didžiausia klaida – manyti, kad užtenka tiesiog pastatyti puansetiją kambario kampe. Net trumpam įjungta lempa, televizoriaus šviesa, gatvės žibintas ar pro durų plyšį krintanti šviesa gali sutrikdyti augalo ritmą. Procedūra turi būti kartojama kasdien, be savaitgalio pertraukų.
Dieną puansetiją laikykite kuo šviesesnėje vietoje, tačiau saugokite nuo šaltų skersvėjų ir kontakto su vėsiu lango stiklu. Jai tinka maždaug 18–22 °C temperatūra. Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, o lėkštelėje susikaupusį vandenį išpilkite.
Jeigu rugsėjį puansetija labai ištįsusi, jos stipriai genėti jau nereikėtų – pagrindinis formavimo laikas paprastai būna pavasarį. Dabar svarbiausia pastovus šviesos ir tamsos režimas.
Puansetijos žydėjimo formulė
- Apie 14 valandų visiškos tamsos.
- Apie 10 valandų ryškios dienos šviesos.
- Tas pats režimas kasdien 8–10 savaičių.
- Jokių lempų ar kitų šviesos šaltinių tamsiuoju laikotarpiu.
- Šiluma, saikingas laistymas ir apsauga nuo skersvėjų.
Hiacintai per Kalėdas: svogūnėliams būtina „dirbtinė žiema“
Norint per Kalėdas namuose džiaugtis kvapiais hiacintais, jų svogūnėlius reikia pradėti ruošti jau rugsėjį. Šiems augalams būtinas ilgas vėsus laikotarpis, per kurį formuojasi šaknys ir pasiruošiama žydėjimui.
Patikimiausia rinktis stambius svogūnėlius, ant kurių pakuotės nurodyta, kad jie paruošti ankstyvajam pražydinimui. Įprasti sodo hiacintai taip pat gali pražysti vazone, tačiau jų žydėjimo laiką sunkiau tiksliai numatyti. Jeigu tikslas yra būtent Kalėdos, paruošti svogūnėliai suteikia daugiau galimybių sulaukti žiedų laiku.
Svogūnėlius sodinkite į vazoną su drenažo skylėmis ir lengvu, laidžiu substratu. Viršutinė svogūnėlio dalis turi likti iškilusi virš žemės. Pasodintus hiacintus palaistykite, tačiau substratas turi būti tik drėgnas, o ne šlapias.
Vazonėlius maždaug 10–12 savaičių laikykite tamsioje, 5–9 °C temperatūros vietoje. Tam gali tikti vėsus rūsys, garažas, nešildoma patalpa arba šaldytuvas. Laikant šaldytuve, hiacintų nereikėtų dėti šalia nokstančių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių – jų išskiriamas etilenas gali pakenkti besiformuojantiems žiedams.
Per visą šį laiką substratas neturi visiškai išdžiūti, tačiau perlaistyti svogūnėliai gali pradėti pūti. Patikrinkite juos maždaug kartą per savaitę.
Kai ūgliai pasieks apie 4–6 centimetrus, o pro vazono apačią bus matyti šaknys, hiacintus galima perkelti į kiek šviesesnę, bet dar vėsią vietą. Po kelių dienų statykite juos šiltesniame kambaryje. Nuo išnešimo iš vėsos iki žydėjimo dažniausiai prireikia dar 2–3 savaičių.
Kada pradėti ruošti amarilį, puansetiją ir hiacintus Kalėdoms?
| Augalas | Ką daryti rugsėjį | Kiek laiko reikia |
|---|---|---|
| Amarilis | Pradėti ramybės laikotarpį | 8–10 savaičių ramybės ir 6–8 savaitės iki žydėjimo |
| Puansetija | Pradėti ilgų, visiškai tamsių naktų režimą | 8–10 savaičių |
| Hiacintai | Pasodinti svogūnėlius ir laikyti vėsiai | 10–12 savaičių vėsos ir 2–3 savaitės šilumoje |
Dažniausios klaidos, dėl kurių žiedų tenka laukti iki sausio
Amarilis dažniausiai nepražysta dėl per trumpo ramybės laikotarpio, per anksti atnaujinto gausaus laistymo arba nusilpusio svogūnėlio. Puansetijai pakanka kelių vakarų su įjungta kambario šviesa, kad jos spalvinimasis sulėtėtų. Hiacintai nuvilia tada, kai šiltai laikyti pradedami dar nesuformavę stiprių šaknų.
Visų trijų augalų atveju svarbiausia ne viena stebuklinga priemonė, bet kantrybė ir reguliarumas. Kalėdiniai žiedai planuojami ne gruodį – jų pradžia yra rugsėjį.
D.U.K.: kalėdiniai augalai namuose
Ar dar įmanoma spėti, jei amarilį, puansetiją ar hiacintus prisiminiau tik spalį?
Spalio pradžia dar gali būti tinkama, ypač puansetijai ir iš anksto paruoštiems hiacintų svogūnėliams. Su amariliu rizika didesnė, nes jam reikia ir ramybės, ir laiko žiedkočiui užauginti. Jei pradžia vėlyva, geriau taikytis ne į pačias Kalėdas, o į žydėjimą tarp švenčių ir sausio pradžios.
Kaip suprasti, kad svogūnėlis dar gyvas ir verta jį pražydinti?
Sveikas svogūnėlis turi būti tvirtas, sunkokas, be minkštų, šlapių ar pelėsiais apėjusių vietų. Jei išorinis lukštas sausas, tai nebūtinai blogas ženklas, tačiau vidus neturi būti susmukęs. Abejonių keliantį svogūnėlį geriau sodinti atskirai, kad puvinys nepereitų kitiems augalams.
Ar galima visus kalėdinius augalus laikyti vienoje vietoje?
Ne visada, nes jų poreikiai labai skirtingi. Puansetijai dieną reikia šviesos ir šilumos, hiacintams kurį laiką būtina vėsa, o amariliui ramybės periodu labiau tinka sausa, tamsesnė vieta. Patogiausia kiekvienam augalui skirti atskirą „zoną“, o į bendrą šventinę kompoziciją juos perkelti tik tada, kai žydėjimas jau prasidėjęs.
Kodėl augalas išleidžia lapus, bet žiedų taip ir nesukrauna?
Dažniausia priežastis – augalas gavo netinkamą signalą: per daug vandens, per mažai tamsos, per trumpą vėsos laikotarpį arba per šiltą laikymą. Amarilis dažnai „išeina į lapus“, kai pažadinamas per anksti ir gausiai laistomas. Hiacintai gali nežydėti gražiai, jei į šilumą patenka dar nesuformavę stiprių šaknų.
Ar puansetija, amarilis ir hiacintai saugūs vaikams bei augintiniams?
Šiuos augalus geriau laikyti taip, kad jų nepasiektų maži vaikai, katės ir šunys. Amarilio svogūnėliai yra nuodingi, hiacintų svogūnėliai gali dirginti odą ir gleivines, o puansetijos sultys kai kuriems žmonėms sukelia dirginimą. Persodinant svogūninius augalus verta mūvėti pirštines, o paragavus augalo dalių reikėtų kreiptis į gydytoją ar veterinarą.
