Gražiai įrengta erdvė nebūtinai yra ta, kurioje norisi pasilikti. Kartais nepriekaištingai suderintos spalvos, baldai ir detalės sukuria estetišką vaizdą, tačiau jam pritrūksta svarbiausio – gyvybės. „Čigono daržo“ kūrėja Vilma Bagdonaitė-Tiknienė įsitikinusi, kad jau projektuojant aplinką verta galvoti ne tik apie tai, kaip ji atrodys, bet ir apie tai, kaip joje jausis žmogus. O augalai interjero dizaine gali tapti ne paskutine dekoratyvia detale, bet lygiaverte architektūros dalimi.
„Graži erdvė patraukia akį. Gyva – veikia pojūčius“, – esminį skirtumą įvardija V. Bagdonaitė-Tiknienė. Gyvoje aplinkoje niekas nėra visiškai statiška: dienos metu keičiasi šviesa ir šešėliai, augalai auga, juda, ilgainiui keičia savo formą. Būtent šis kintamumas ir tam tikras netobulumas suteikia erdvei natūralumo.
Taip pat skaitykite:
Todėl apie augalus, pasak „Čigono daržo“ kūrėjos, verta pradėti galvoti tuo pačiu metu, kai planuojama šviesa, pasirenkamos medžiagos ir vertinama, kaip žmogus judės erdvėje. Įprasta augalui vietos pradėti ieškoti jau užbaigus interjerą – pastačius baldus ir sudėliojus pagrindinius akcentus. Tačiau toks požiūris gerokai susiaurina augalų galimybes.
Augalui neturėtų būti ieškoma vietos tada, kai interjeras jau baigtas.
Jis gali būti architektūros dalis – formuoti mastelį, kryptį, privatumą, net žmogaus judėjimą“, – sako V. Bagdonaitė-Tiknienė.

Didelis augalas gali vizualiai atskirti skirtingas funkcines zonas, sukurti natūralią uždangą ar suteikti mastelio aukštai erdvei. Augalų grupė gali nukreipti žvilgsnį, sušvelninti griežtas architektūrines linijas ir pakeisti patį erdvės pojūtį. Tuomet žaluma tampa ne dar vienu objektu interjere, o jo struktūros dalimi. Apie tai skaitykite ČIA.
Toks požiūris keičia ir klausimą, kurį užduodame kurdami namus. Vietoje „kur čia pastatyti augalą?“ pirmiausia verta pagalvoti, ką augalas šioje erdvėje gali sukurti. Būtent tada interjeras iš gražaus vaizdo gali virsti vieta, kuri auga, keičiasi ir kurioje tiesiog gera būti.
Daugiau informacijos: cigonodarzas.lt






