Kalėdinės šventės baigėsi, bet norime prisiminti vieną įdomią „eglutę“. Tik šįkart kalbėsime ne apie kalėdinę eglę, o apie augalą, kurį dažnai vadiname kambarine eglute. Pasaulyje araukarijų auga gana daug rūšių, bet mes labiau žinome dvi – tai čilinę (Araucaria araucana), kurią sunkiai, bet galima auginti lauke bei aukštąją (A.heterophylla). Apie pirmąją dar rašysime kiek vėliau, nes tai tikrai įspūdingas augalas ir vertas dėmesio, o šį kartą patarsime, kaip auginti antrąją.
AUKŠTOJI ARAUKARIJA natūraliai auga tik vienintelėje vietoje pasaulyje – tai Australijai priklausančioje Norfolko saloje; tad angliakalbiai šį spygliuotį dažniausiai ir vadina „Norfolko pušimi“. Šiais laikais aukštosios araukarijos paplitusios visose šalyse, kur nebūna minusinės temperatūros (nors lauke auginami šie medeliai gali pakęsti labai trumpalaikes šalnas bei sniegą). Suprantama, pas mus jos lauke gali augti tik vasarą, o artėjant žiemai, reikės įnešti į vidų.
Augdama jai tinkančiose sąlygose ši araukarija gali pasiekti net 65 m aukštį (ne veltui ji vadinama aukštąja), ir tai tikrai įspūdingas medis ne tik aukščiu, bet ir forma. Tik galite nesibaiminti, jeigu norėsite ją turėti namuose, nes kambaryje auginamas šis augalas auga lėtai ir niekada neišstypsta aukščiau nei 1,5–2,5 m. Kaip minėta, tai yra spygliuotis (o kambaryje tinkamų auginti spygliuočių yra visai nedaug), turintis amžinai žaliuojančius spyglius. Spygliukai švelnūs, gan trumpi (~1-1,5 cm) ir ryškiai žalios spalvos, o pats medelis – taisyklingos eglutės formos, tad žiemą ši araukarija iš tiesų puikiai tinkama puošti kaip natūralus ir gyvas kalėdinis medelis.
Literatūroje galima rasti žinių, kad aukštoji araukarija yra įnoringas ir lepus kambarinis augalas, bet jeigu žinosite tai, kas jai patinka ar nepatinka, tada galėsite džiaugtis ja ilgai. Viena svarbiausių priežiūros taisyklių yra ta, kad jai labiausiai nepatinka augti ant palangės, kur vasarą kaitina saulė. Tiesa, pietų kraštuose galima pamatyti šias araukarijas, augančias lauke saulėtose vietose, bet lauke yra skirtingos sąlygos nei kambaryje – oro, drėgmės ar vėjo. Be to, kiek yra tekę matyti lauke Pietuose saulėkaitoje augančias araukarijas, tai jos paprastai nebūdavo dekoratyvios, o apdžiūvusiomis ir parudavusiomis šakomis. Panašiai gali nutikti ir jūsų araukarijai, jeigu saulė ją per smarkiai „kandžios“: gali pradėti gelsti ir kristi spygliai, raitytis šakos. Geriausiai kambaryje šis augalas jausis, augdamas netoli lango, kur yra išsklaidytos dienos šviesa.
Nors araukarija nemėgsta minusinės temperatūros, bet geriausiai žiemoja vėsiai, kai oro temperatūra būna apie 10-15 C šilumos. Žinoma, gyvenant centralizuotai šildomame bute, yra sunku pritaikyti tokias sąlygas, bet kartais užtenka medelį tik patraukti tolėliau nuo radiatoriaus, tuo pačiu išsprendžiant ir kitą, sauso oro problemą, nes araukarijai, kaip ir daugeliui kitų kambarinių augalų, nepatinka žiemoti mūsų šildomuose ir sausuose būstuose. Jeigu turite laiko ir kantrybės – galite kartas nuo karto nupurkškite augalą su drungnu vandeniu. Dažnai araukarija, ypač jeigu auginama toliau nuo šviesos šaltinio, pradeda linkti link šviesos šaltinio, tad retkarčiais vazoną galima pasukti, kad medelis būtų simetriškas.
Laistyti araukariją reikia saikingai, o tai reiškia, kad žemė vazone turi būti drėgnoka, bet ne šlapia. Kuo vėsesnė oro temperatūra žiemos metu, tuo rečiau augalą reikia laistyti. Palaisčius, vandens perteklių iš vazono padėkliuko išpilkite. Kiek teko pastebėti, aukštoji araukarija nemėgsta ir skersvėjų, ypač kai auga netoli lango ar balkono durų, kurios šaltu metų laiku yra dažnai varstomos. Tręšiama irgi saikingai vegetacijos metu nuo pavasario iki vasaros pabaigos su kambarinėms gėlėms skirtomis trąšomis, naudojant trąšų normos tik pusę nei rekomenduojama (nes araukarijai, kaip ir daugumai spygliuočių, reikia mažiau trąšų nei lapuočiams). Persodinama araukarija tuomet, kai akivaizdžiai netelpa mažame vazone. Trūkstant maisto medžiagų, apatinių šakų spygliai pradeda gelsti arba byrėti. Tiesa, gelstantys ir krentantys spygliai taip pat gali signalizuoti, kad augalas perlaistomas. Persodinkite jį pavasarį į erdvų vazoną, kurio dugne pripilkite 5–10 cm storio drenažo sluoksnį (geriausiai tam tinka keramzito granulės). Žemė turėtų būti puri ir gerai praleidžianti drėgmę, į ją galima įmaišyti smėlio.
Aukštoji araukarija nėra nuodingas augalas, bet kaip ir daugelis spygliuočių turi eterinių aliejų, kurie gali šiek tiek alergizuoti odą, ypač tiems žmonėms, kurie alergiški spygliuočiams. Šių augalų pas mus galima įsigyti kambarinių gėlių ir sodo prekių parduotuvėse, patiems jų pasidauginti yra sudėtinga.
Tad jeigu norite turėti naujesnį ir įdomesnį kalėdinį medelį arba jeigu jus domina reliktiniai augalai, t. y. tokie, kurie Žemėje auga nepakitę beveik 250 mln. metų, pabandykite auginti šį įdomų medelį,– tuomet jis jus nudžiugins miela akiai žaluma, švelniais spygliais ir taisyklinga forma.