Japonai į rankšluosčius įmaišo anglies: kokią problemą tai sprendžia

Namų tekstilė
Namų tekstilė / Organizatorių nuotr.
Partnerio turinys

Gera savijauta priklauso ne tik nuo mitybos, judėjimo ar poilsio – svarbi ir kasdienė aplinka. Pagalvė, rankšluostis ar pledas gali būti ne tik praktiški, bet ir prisidėti prie didesnio komforto. Būtent į tai norisi žiūrėti renkantis namų tekstilę: ne kiek daiktas atrodo prabangiai, o kuo jis išsiskiria ir ką pajuntame jį naudodami. Galbūt todėl vis dažniau atkreipiame dėmesį į kitokias gamybos tradicijas ir medžiagas – iš Japonijos, Italijos ar Mongolijos. Apie tai kalbamės su miego ir tekstilės tinklo „Noxnox“  įkūrėju ir vadovu Andriumi Kučiausku.

Japoniškos tekstilės meistrystė 

Japoniškos tekstilės istorija siekia ne vieną dešimtmetį. Čia svarbios sukauptos žinios ir nuosekliai tobulintos gamybos technologijos, perduodamos iš kartos į kartą. Šis požiūris apima ir tokius kasdienius daiktus kaip rankšluosčiai. Svarbu ne tik jų išvaizda ar pojūtis, bet ir tai, kaip jie veikia kasdien – kaip sugeria drėgmę, džiūsta ir išlaiko gaivumą. 

Namų tekstilė / Organizatorių nuotr.
Namų tekstilė / Organizatorių nuotr.

Būtent kvapas turi didelę įtaką mūsų higienos pojūčiui ir savijautai. Nemalonus drėgmės ar užsistovėjusio audinio kvapas gali greitai sukurti nešvaros įspūdį, net jei rankšluostis vizualiai atrodo švarus. Todėl tekstilėje svarbu ne tik tai, kaip ji sugeria drėgmę ar kaip greitai džiūsta, bet ir tai, kaip ilgainiui išlieka gaivi.

Drėgmė ir tekstilė turi vieną nemalonią savybę – laikui bėgant gali atsirasti specifinis užsistovėjęs kvapas.

Japonų gamintojai šiai problemai spręsti tekstilėje naudoja „Binchotan“ anglį.

„Binchotan“ – tai tradicinė japoniška anglis, gaminama iš Ubame ąžuolo. „Uchino“ rankšluosčiuose naudojama Wakayamos regione pagaminta anglis, kuri labai smulkiai sumalama ir įmaišoma į pluoštą dar prieš audžiant audinį.

Kodėl jos reikia rankšluosčiui? Paprasčiausiai todėl, kad rankšluostis nuolat būna drėgnas, o drėgmė ilgainiui gali sukelti nemalonų kvapą. „Binchotan“ anglis yra porėta, todėl gali sugerti dalį medžiagų, kurios ir prisideda prie šio kvapo atsiradimo.

Svarbu ir tai, kad anglis nėra užpurškiama ant jau pagaminto rankšluosčio – ji įdedama į patį pluoštą dar gamybos metu. Taigi tai labiau technologinis sprendimas konkrečiai problemai – kaip rankšluostį išlaikyti gaivesnį, kai jis kasdien susiduria su drėgme.

Svarbiausia miego detalė 

Nuo rankšluosčio pereinant prie miego, ne mažiau svarbu tampa tai, kas lydi mus kiekvieną naktį. Pagalvė – vienas iš tų kasdienių daiktų, kurių svarbą dažnai pajuntame tik tada, kai ji nėra tinkama. 

Pagalvė / Organizatorių nuotr.

Pagalvę renkamės dažnai pagal tai, ar ji minkšta, ar kieta, aukšta ar žema. Tačiau miegant svarbu ne tik pojūtis pirmą vakarą.

Pagalvė turi išlaikyti atramą ir prisitaikyti prie kūno visą naktį.

Italijoje sukurtos patentuotos spyruoklinės pagalvės tuo ir skiriasi nuo daugelio įprastų modelių. Jų viduje yra ne tik atminties putos, bet ir spyruoklinė šerdis, veikianti panašiu principu kaip čiužinyje.

Spyruoklės suteikia pagalvei elastingumo ir padeda jai grįžti į savo formą. Todėl kiekvieną kartą atsigulus ji vėl prisitaiko prie kūno, o ne tiesiog susispaudžia po galva.

Mongolijos ir Nepalo pledų tradicijos 

Dar vienas poilsio komforto elementas, kurį pajuntame ypač vakarais: pledas. Čia svarbi ne tik šiluma ar minkštumas, bet ir pati medžiaga bei jos kelias iki galutinio gaminio.

Namų tekstilė / Organizatorių nuotr.
Namų tekstilė / Organizatorių nuotr.

Lietuviškuose namuose vis dažniau atsiranda pledai iš Mongolijos ir Nepalo. Galbūt todėl, kad vis labiau vertiname natūralias medžiagas, jaukumą ir daiktus, kurie yra malonūs ne tik pažiūrėti, bet ir naudoti kasdien. Jakų vilna ir kašmyras šiuose regionuose naudojami jau šimtmečius, o dalis pledų iki šiol gaminama nedidelėse vietinėse dirbtuvėse.

Pledas / Organizatorių nuotr.
Pledas / Organizatorių nuotr.

Įdomiausia šių pledų dalis yra jų paprastumas: žmogus augina gyvūnus, iš jų gaunama žaliava, o vietinis meistras ją paverčia pledu.

Tarp jo ir mūsų – vos keli žingsniai. Todėl kiekvienas pledas šiek tiek kitoks.

Mūsų savijautą dažnai formuoja tai, ką darome kiekvieną dieną, net apie tai nesusimąstydami. Kelios minutės ramybės vakare, patogi pagalvė, švarus ir gaivus rankšluostis ar mėgstamas pledas gali tapti mažais, bet svarbiais kasdieniais įpročiais. O kai tokie pasirinkimai kartojasi kasdien, jie po truputį tampa tuo, kas padeda jaustis geriau.