Dažydami miegamąjį mėlynai tikimės ramybės, o rinkdamiesi žalią – gamtos artumo. Tačiau kas, jei mėlyna jums atrodo šalta, o žalia primena vietą, kurioje nenorėtumėte būti? Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad spalvos neturi visiems vienodo emocinio poveikio, o dalis to, ką vadiname namų spalvų psichologija, tyrimais taip ir nepatvirtinta. Todėl prieš renkantis dažus verta užduoti sau kitą klausimą: ką šis atspalvis reiškia būtent man?
Internete netrūksta taisyklių, kokia spalva tinka miegamajam, kuri skatina kūrybiškumą, o kurios reikėtų vengti svetainėje. Jos skamba patogiai, tačiau žmogaus santykis su spalva nėra toks paprastas. Atspalvis, kuris vienam primena vasaras kaime, kitam gali kelti nemalonius prisiminimus.
„Žmonės gali rinktis spalvas pagal savo nuotaiką, tačiau ji yra trumpalaikė – kitą dieną tas pats pasirinkimas jos gali nebeatitikti. Mūsų pomėgius spalvoms formuoja patirtis ir asociacijos: vienam žalia primena vasaras kaime, o kitam – ligoninės palatą. Abu į tą pačią spalvą gali reaguoti skirtingai“, – aiškina D. Jakučionis.

Ar mėlynos sienos iš tiesų padės atsipalaiduoti?
Mėlyna dažnai vadinama raminančia spalva. Vis dėlto psichoterapeutas siūlo atskirti tai, su kuo spalva mums siejasi, nuo įrodyto jos poveikio savijautai. Pasak jo, tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: kai kuriais atvejais žmonės palankiau vertino tam tikros spalvos kambarį, tačiau tai nereiškė, kad pagerėjo jų nuotaika ar užduočių atlikimas.
Viename tyrime studentai geriausiai vertino mėlynus kambarius, tačiau nuotaikos skirtumų pagal kambarių spalvas nenustatyta, o mokymosi rezultatai nebuvo tiriami. Kitame tyrime nei „raminanti mėlyna“, nei „energizuojanti raudona“ ar „raminanti rožinė“, palyginti su balta, nesukėlė prognozuotų emocinių pokyčių ar poveikio užduočių atlikimui.
Kitaip tariant, populiarus teiginys „nudažyk miegamąjį mėlynai ir geriau miegosi“ mokslo kol kas nepatvirtintas.

Taigi mėlynos sienos nėra ramybės garantija, bet jei šis atspalvis patinka, jis gali būti puikus pasirinkimas. Jei atrodo šaltas ar niūrus, nėra priežasties juo dažyti kambario vien todėl, kad taip pataria spalvų gidai.
Taip pat skaitykite:
Ta pati spalva, skirtinga istorija
Spalvų asociacijos gali padėti suprasti, kodėl vienas interjeras atrodo savas, o kitame nesinori užsibūti. Oranžinė dažnai siejama su gyvybingumu, tačiau jos ryškumas kai kuriuos žmones gali varginti. Žalia gali priminti gamtą ir poilsį, bet asmeniniai prisiminimai gali suteikti jai kitą reikšmę. Tamsiai raudona vienam atrodys šilta ir elegantiška, kitam – per sunki. Mėlyna gali kelti ramybės, šalčio ar liūdesio asociacijas.


Tai nėra spalvų „diagnozės“. Pasak D. Jakučionio, vien iš žmogaus pasirinkto sienų atspalvio negalima spręsti apie jo emocinius poreikius. Sprendimą lemia ir skonis, mada, patalpos ypatybės bei finansinės galimybės.
Prieš perdažydami kambarį, išbandykite spalvą kasdienybėje
Spalvą lengviau įvertinti gyvenant su ja, nei žiūrint į mažą pavyzdį parduotuvėje. Jei abejojate dėl sodraus atspalvio, pirmiausia išbandykite jį mažesniame plote arba įneškite į kambarį per pagalvėles, užuolaidas, patalynę ar kitus daiktus. Stebėkite, kaip spalva atrodo ryte ir vakare, natūralioje bei dirbtinėje šviesoje.
IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Morta Bučinskienė taip pat pataria pokyčius pradėti nuo detalių: pasirinkti patinkančią pagrindinę spalvą ir prie jos derinti akcentus. Taip galima suprasti, ar atspalvis tebepatinka po kelių savaičių, prieš imantis didesnio kambario atnaujinimo.
Tamsių spalvų mėgėjams nebūtina jomis dažyti visų sienų. Pasak M. Bučinskienės, tamsus fonas gali išryškinti meno kūrinius ir natūralias medžiagas, o jį derinant su šviesesniais paviršiais galima išlaikyti patalpos šviesumą.
Namų spalvų psichologija: ką dažniausiai reiškia atspalviai

Nors visiems vienodos reikšmės spalvos neturi, tam tikros asociacijos kartojasi. D. Jakučionis dalijasi dažniausiai pasitaikančiomis.
- Oranžinė – džiaugsmas ir gyvybingumas: dažnai siejama su linksmumu, jauduliu ir aktyviomis, maloniomis emocijomis, vis dėlto vieniems patinkantis jos ryškumas kitiems gali atrodyti pernelyg intensyvus.
- Žalia – atsipalaidavimas ir komfortas: gali priminti gamtą ir kelti malonias asociacijas, tyrimuose ji siejama ne tik su atsipalaidavimu, bet kartais ir su pavydu.
- Tamsiai raudona – sodrumas ir elegancija: gali priminti aksomą, teatro užuolaidas ar rudenėjančios gamtos atspalvius, todėl sietis su prabanga, šiluma ir tradicijomis.
- Mėlyna – ramybė, bet ir liūdesys: dažnai siejama su ramybe ir atsipalaidavimu, tačiau kai kuriems ji gali priminti liūdesį ar atrodyti šalta.
- Rožinė – meilė ir žaismingumas: dažniausiai asocijuojasi su meile, džiaugsmu ir žaismingumu.
Kodėl po gyvenimo pokyčių norisi keisti namus?
Kartais noras perdažyti sienas kyla ne dėl naujos interjero tendencijos. Po reikšmingų asmeninių pokyčių žmogui gali norėtis, kad namai vėl atrodytų kaip jo paties erdvė.
„Kai kuriems žmonėms namų atnaujinimas yra jų susigrąžinimas sau – noras pakeisti tai, kas buvo iki pokyčio, ir savarankiškai susitvarkyti savo erdvę. Tai gali apimti ir sienų perdažymą, tačiau svarbiausia čia kontrolė ir galimybė pačiam spręsti, kokiuose namuose noriu gyventi“, – sako D. Jakučionis.
Vis dėlto, pabrėžia psichoterapeutas, nereikėtų ieškoti paslėptos reikšmės kiekviename spalvos pasirinkime. Kartais žmogus renkasi žalią tiesiog todėl, kad jam gražu. Ir tai – pakankama priežastis.





