Mėlyna – ramybei, žalia – gamtai, raudona – energijai? Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis paaiškino, kodėl tyrimai šių taisyklių nepatvirtina ir kuo vadovautis vietoj jų.
Psichologija
Sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo recepto dažniausiai ieškome lėkštėje, skaičiuodami kalorijas, arba liejame prakaitą sporto salėje. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai verčia peržiūrėti šią formulę. Pasirodo, ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo to, ką valgome, bet ir nuo to, kas yra tiesiog už mūsų lango.
Paradoksalu, bet technologijų amžiuje praradome gebėjimą jausti savo kūną, todėl vis dažniau leidimą pailsėti mums turi suteikti ne vidinė nuojauta, o algoritmas. Sparčiai populiarėjantys išmanieji žiedai atskleidžia nemalonią tiesą: tai, ką po darbo vadiname atsipalaidavimu, dažnai tėra dar viena streso forma mūsų smegenims, o nuovargis kaupiasi net tada, kai manome, kad ilsimės.
Kasmet rudens pradžia daugeliui žmonių tampa išbandymu – baigiasi atostogos, moksleiviai ir studentai grįžta į mokslus, suaugusieji – į darbus. Pasikeitęs ritmas, nauji tikslai bei išaugęs krūvis dažnam kelia įtampą ir nerimą. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė dalijasi įžvalgomis, kas slypi už šios būsenos ir kokie sprendimai gali padėti lengviau įveikti pokyčių laikotarpį.
Jaukiai leisti laiką namuose yra vienas iš mažų gyvenimo malonumų. Tačiau kartais namuose tiek nereikalingų daiktų, nešvarių, apleistų kampų, kad juose net neišeina atsipalaiduoti. Išgryninome 10 priežasčių, įrodančių, kad namų tvarkymasis yra puiki terapija protui ir kūnui....
Kai telefonas pažadina jus ryte, iškart atidarote „Facebook“ ir tikrinate naujienas. Sėsdami pusryčiauti slenkate per „Instagram“. Dirbate fone pasileidę „YouTube“ vaizdo įrašą. O atsigulę į lovą, dieną užbaigiate žiūrėdami „TikTok“. Pastovus soc. tinklų naudojimas turi didelę įtaką jūsų smegenims. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad kiekvienas pranešimas ir patiktukas ne tik skatina jus grįžti prie ekranų, bet ir sukelia sunkiai pastebimą priklausomybę.
Grįžtate namo po sunkios darbo dienos, jaučiatės išsekę, o ranka, regis, pati atidaro šaldytuvo dureles. Nors skrandis negurgia, protas tiesiog reikalauja ko nors saldaus ar sūraus. Pažįstama situacija? Gydytojai pastebi, kad emocinis valgymas tampa vis dažnesne problema, kurią daugelis klaidingai nurašo paprastam valios ar charakterio trūkumui. Tačiau tiesa ta, kad už noro „suvalgyti stresą“ ar apdovanoti save maistu slypi kur kas sudėtingesni biologiniai procesai.
Artėjanti Valentino diena daugeliui porų kelia nemenką stresą: kur eiti, ką veikti, kaip nustebinti? Restoranai perpildyti, lūkesčiai dideli, o rezultatas dažnai nuvilia. Tačiau santykių ekspertai siūlo radikalią, bet veiksmingą alternatyvą: geriausias pasimatymas gali įvykti ten, kur jaučiatės saugiausiai – jūsų svetainėje.
Žiemos šventės dažnai siejamos su magija, jaukumu ir džiaugsmu, tačiau realybėje tai neretai tampa skubėjimo, pirkinių sąrašų ir nesibaigiančių darbų maratonu. Amerikos psichologų asociacijos (APA) tyrimas rodo, kad Kalėdų ir prieškalėdiniu laikotarpiu 21 proc. respondentų jaučia intensyvų stresą, 49 proc. – vidutinį, o likusieji – nedidelę įtampą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis stresas nėra trumpalaikis – jo pasekmės gali tęstis ilgai po švenčių.
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ir emocinės pusiausvyros pagrindu.
Aptarinėjant interjero dizaino temą, kalba paprastai krypsta į estetinius aspektus – tendencijas, dizaino sprendimus, interjero stilius. Tačiau tai yra tik viena galvosūkio dalis. Prieš įsirengiant namus, verta pasigilinti į tai, kaip interjeras veikia žmogaus pasąmonę. Apie aplinkos psichologijos subtilybes pasikalbėjome su psichologe, tinklaraščio „Namų terapija“ autore Irma Skruibiene bei architekte – dizainere, tinklaraštininke, lektore Gitana Valavičiūte („Valavi...
Artėjant didžiausioms metų šventėms daugelis nori pradžiuginti šeimos narius, artimuosius ir draugus dovanomis. Naujausi psichologiniai tyrimai pabrėžia dovanojimo svarbą, nes apgalvotos dovanos gali sustiprinti tarpusavio ryšį. Tiesa, prastai parinktos gali turėti atvirkštinį efektą – sukelti įtampą. Taigi, prieš skubant į parduotuves ekspertai siūlo stabtelti ir prisiminti patyrimines dovanas, kurios suteikia ilgalaikį džiaugsmą, stiprina emocinį ryšį ir ilgam palieka gerą įspūdį.
