Čiužinys yra vienas svarbiausių namų daiktų, nuo kurio tiesiogiai priklauso miego kokybė, savijauta ryte ir net bendra sveikatos būklė.
sveikata
Nuimtas apavas po ilgos, karštos dienos turėtų atnešti palengvėjimą, tačiau dažnam tai tampa nemaloniu atradimu – batai atrodo visu dydžiu per maži, o kulkšnys primena kaladėles. Paburkę, sunkūs ir net skausmingos galūnės yra dažnas palydovas, tačiau jei nuolat tinsta kojos vasarą, nevertėtų to nurašyti vien tik termometro stulpeliui.
Ar kada nors susimąstėte, kodėl, regis, gyvename neblogai, tačiau kasdien mus lydi nepaaiškinamas nuovargis, motyvacijos stoka ir energijos trūkumas? Visi nuolat ieškome atsakymų, kaip gyventi ilgiau ir jaustis geriau, tačiau mūsų sveikatą tyliai griauna visuomenėje giliai įsišakniję ilgaamžiškumo mitai. Pasirodo, pakeitę vos kelis kasdienius įpročius ir nustoję tikėti rinkodaros triukais, galėtume padovanoti sau net dešimtmetį visaverčio, energingo gyvenimo.
Namai vis dažniau tampa ne tik poilsio, bet ir asmenine gerovės erdve, kurioje pradedame ir baigiame savo dieną. Būtent čia formuojasi maži sveikatos ritualai, kurių dėka užtikrinama gera savijauta bei atrandamas balansas tarp ritmo, sezoniškumo ir kasdienio streso.
Būtent vitaminas D dalyvauja kaulų stiprinime, imuninės sistemos veikloje, raumenų funkcijoje, net nuotaikos reguliavime. Jo trūkumas gali pasireikšti labai įvairiai – nuo lėtinio nuovargio iki dažnesnių peršalimų ar net kaulų silpnėjimo.
Dietologas išrėžė tiesą apie svorio metimą: nustokite kliautis valia – jūsų organizmas veikia kitaip
Sausio euforija blėsta, o sporto klubo abonementas jau dulksta stalčiuje? Jūs ne vieni. Naujų metų pradžia dėl nesipildančių pažadų sau neretai tampa nusivylimų ir savigraužos laikotarpiu. Tačiau dietologas Edvardas Grišinas turi svarbią žinutę: jei svarstyklės nerodo mažesnių skaičių, greičiausiai kaltas ne jūsų tingumas, o klaidingas supratimas, kaip veikia žmogaus biologija.
Skaidrus, bekvapis ir skanus vanduo iš savo šulinio ar gręžinio atrodo patikimesnis už bet kokį iš parduotuvės. Tačiau naujausi laboratorijos duomenys rodo, kad akimis jo kokybės neįvertinsi: maždaug keturi iš dešimties šiemet tirtų mėginių neatitiko higienos normos reikalavimų. Šulinio vandens tyrimas – vienintelis būdas sužinoti, ką iš tiesų geriate, o specialistai pataria jo neatidėlioti, kol vanduo pakeis spalvą ar kvapą.
Magnio trūkumas vasarą dažnai užklumpa tada, kai žmogus jaučiasi aktyvesnis, daugiau juda, prakaituoja ir tikisi geresnės savijautos.
Apie cukrų dažnai kalbama kraštutinumais: vieni jį vadina baltuoju priešu ir visų ligų šaltiniu, kiti primena, kad be gliukozės mūsų organizmas paprasčiausiai „užgestų“. Ir nors tiesa slypi per vidurį, medikai skambina pavojaus varpais – dauguma mūsų kasdien gerokai peržengia saugią ribą, net neįtardami, kad tai daro.
Nors dauguma Lietuvos gyventojų yra girdėję, kad žuvų taukai ir omega-3 riebalų rūgštys „yra sveika“, retas susimąsto, kas iš tiesų nutinka kūnui, kai šių medžiagų trūksta. Silpstanti atmintis, prastėjanti dėmesio koncentracija, auganti širdies ligų rizika ir silpnas imunitetas – visa tai tiesiogiai susiję su mūsų mitybos įpročiais.
Tikriausiai ne kartą girdėjote griežtą mamos ar močiutės perspėjimą: „užsidėk kepurę, nes susirgsi meningitu“ arba „neik į lauką, ten šalta – pasigausi slogą“. Žiema ir ligos mūsų sąmonėje yra taip stipriai susijusios, kad dažnai net nekvestionuojame šių tiesų.
Mandarinai – vieni mėgstamiausių žiemos vaisių. Jie sultingi, saldūs, lengvai lupami ir dažnai atrodo tokie „nekalti“, kad ranka pati tiesiasi dar vienam. Tačiau net ir sveikiausi produktai turi savo ribas. Kiek mandarinų per dieną yra saugu suvalgyti, o kada jau verta sustoti?
