Skaidrus, bekvapis ir skanus vanduo iš savo šulinio ar gręžinio atrodo patikimesnis už bet kokį iš parduotuvės. Tačiau naujausi laboratorijos duomenys rodo, kad akimis jo kokybės neįvertinsi: maždaug keturi iš dešimties šiemet tirtų mėginių neatitiko higienos normos reikalavimų. Šulinio vandens tyrimas – vienintelis būdas sužinoti, ką iš tiesų geriate, o specialistai pataria jo neatidėlioti, kol vanduo pakeis spalvą ar kvapą.
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje ištirti 254 šulinių ir 897 individualių gręžinių vandens mėginiai, skelbiama bendrovės pranešime spaudai. Lietuvos higienos normos HN 24:2023 reikalavimų neatitiko 103 šulinių ir 376 gręžinių mėginiai – iš viso 479 iš 1 151.
Visus šiuos tyrimus užsakė patys gyventojai, ir tokių žmonių daugėja: mėginių ištirta 78 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Per tris 2025 m. ketvirčius buvo ištirti 645 mėginiai, normų neatitiko 252.
„Augantis atliekamų tyrimų skaičius rodo, kad gyventojai vis daugiau dėmesio skiria savo naudojamo geriamojo vandens kokybei“, – sako laboratorijos vadovė Rūta Bubulienė. Pasak jos, vandens išvaizda ar skonis ne visada leidžia spręsti apie jo kokybę.
Šuliniuose – bakterijos, gręžiniuose – geležis ir manganas
Šulinių ir gręžinių problemos skiriasi. Šulinių vandenyje šiemet dažniausiai rasta mikrobiologinės taršos: koliforminių bakterijų – 46 mėginiuose, žarninių enterokokų – 22, žarninės lazdelės (E. coli) – 8. Be to, 12 šulinių mėginių nitratų kiekis viršijo normą.
Gręžinių vandenyje dažniausiai viršytas metalų kiekis: mangano – 251 mėginyje, geležies – 198. Dar 57 mėginiuose rasta koliforminių bakterijų, 29 – per daug amonio, 15 – nitratų.
Kodėl ne visi neatitikimai vienodai pavojingi
Pasak R. Bubulienės, vandens kokybei įtakos gali turėti gamtinės sąlygos, aplinkos tarša ir netinkama vandens šaltinio priežiūra. Todėl svarbu suprasti, ką reiškia konkretus tyrimo rezultatas.
„Mikrobinė tarša gali indikuoti apie į vandenį galimai patekusius ligų sukėlėjus, todėl toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai. Tuo metu padidėjęs geležies ar mangano kiekis dažnai būna susijęs su gamtinėmis sąlygomis ir gali turėti įtakos vandens savybėms“, – aiškina laboratorijos vadovė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai įspėja, kad bakterijomis ar virusais užterštas vanduo gali sukelti ūmius žarnyno susirgimus ir kitas užkrečiamąsias ligas.
Nitratai – tarša, kurios neužuosite
Klastingiausia cheminė tarša – nitratai ir nitritai. NVSC pabrėžia, kad jais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos, todėl nei pažiūrėjus, nei pauosčius, nei paragavus jo atpažinti neįmanoma.
Leidžiama nitratų norma geriamajame vandenyje – 50 mg/l, nitritų – 0,50 mg/l. Organizme nitratai virsta nitritais, sutrikdo deguonies pernešimą krauju ir sukelia vidinį deguonies badą (methemoglobinemiją). Tai ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėnesių, o nėščiajai ilgai vartojant tokį vandenį gali gimti mažesnio svorio ir silpnesnis kūdikis.
Svarbu žinoti ir tai, kad ligų sukėlėjus galima pašalinti virinant vandenį, tačiau nitratų ir nitritų nepašalina nei virinimas, nei buitiniai filtrai.
Kada vandenį būtina ištirti
R. Bubulienė pataria šulinio ar gręžinio vandenį tirti bent du kartus per metus, net jei niekas nekelia įtarimų. „Kai kuriais atvejais užterštas vanduo gali kelti pavojų sveikatai, todėl nereikėtų laukti, kol atsiras įtarimų ar pastebimai pasikeis vandens savybės“, – sako ji.
Nelaukti planinio tyrimo reikėtų, jei:
- pasikeitė vandens skonis, kvapas ar spalva;
- praėjo stiprios liūtys;
- buvo potvynis.
Daugiau dėmesio vandens kokybei, pasak specialistės, turėtų skirti šeimos, kuriose yra nėščiųjų ar kūdikių.
Ką tirti? NVSC rekomenduoja šulinio vandenyje nustatyti bent žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų skaičių, nitratų, nitritų ir amonio kiekį, permanganato indeksą ir savitąjį elektrinį laidį.
Nėščiosioms ir kūdikių šeimoms – tyrimas nemokamai
Jei šachtinio šulinio ar seklesnio nei 50 m gręžinio vandenį maistui vartoja nėščioji ar kūdikis iki 6 mėnesių, NVSC jį ištiria nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti valstybės lėšomis. Prašymą galima pateikti el. paštu (pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu), paštu, atvykus į NVSC teritorinį padalinį arba per e. pristatymo sistemą. Kartu reikia pateikti nėštumą ar kūdikio tapatybę ir amžių patvirtinantį dokumentą, o jei vanduo iš gręžinio – gręžinio paso kopiją arba bent jo numerį ar tikslų adresą.
Tokių tyrimų rezultatai rodo, kodėl tai svarbu: 2024 m. NVSC ištyrė 241 mėginį, ir 36 iš jų (14,9 proc.) nitratų kiekis viršijo normą. Trečdalis netinkamo vandens šaltinių buvo Telšių apskrityje, ketvirtadalis – Vilniaus.
Kaip teisingai paimti mėginį
Mėginį galima paimti ir patiems, tačiau nuo to, kaip tai padarysite, priklauso tyrimo patikimumas. Laboratorijos specialistai pataria:
- Prieš imdami mėginį iš gręžinio, leiskite vandeniui bėgti bent 5 minutes.
- Mikrobiologiniam tyrimui naudokite sterilią 500 ml talpą, o fizikiniam-cheminiam užtenka švarios plastikinės 1 l talpos.
- Nelieskite talpos vidaus ir dangtelio vidinės pusės.
- Neperpildykite – palikite nedidelį oro tarpą, kad laboratorijoje vandenį būtų galima išmaišyti.
- Mėginį pristatykite kuo greičiau – per 2–4 valandas, geriausia vėsiai, ne aukštesnėje nei +4 °C temperatūroje.
Kur užsakyti tyrimą
Vandenį galima ištirti bet kurioje akredituotoje geriamojo vandens tyrimų laboratorijoje. Vilniaus regione tyrimą galima užsakyti „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje – savitarnoje, telefonu arba klientų aptarnavimo skyriuje. Mėginį galima atvežti į laboratoriją (Maironio g. 12, Vilnius) arba užsisakyti specialisto atvykimą. Sterilią talpą galima pasiimti laboratorijoje arba klientų aptarnavimo padalinyje (Spaudos g. 8-1). Tyrimo protokolas atsiunčiamas el. paštu.
Ką daryti, jei vanduo neatitiko normų
Jei nustatyta, kad vanduo užterštas nitratais ar nitritais, NVSC pataria gerti fasuotą vandenį iš parduotuvės arba ieškoti galimybių prisijungti prie centralizuotos vandentiekio sistemos. Jei vandenyje rasta bakterijų, šulinį gali tekti išvalyti ir dezinfekuoti. Svarbu žinoti, kad šulinius dezinfekuoti gali tik juridiniai asmenys, turintys kenkėjų kontrolės (dezinfekcijos) veiklos licenciją.
Kaip apsaugoti šulinį nuo taršos
Pasak NVSC, vandens sauga prasideda dar renkantis šulinio vietą. Šulinys turėtų būti aukščiau už galimus taršos šaltinius, atsižvelgiant į gruntinio vandens tekėjimo kryptį, ir neturėtų būti įrengtas pavasarį užliejamose, pelkėtose ar nuošliaužų grėsmės vietose.
Jau įrengtą šulinį reikia prižiūrėti: valyti, remontuoti, o prireikus – dezinfekuoti. Valant pirmiausia išpumpuojamas ar išsemiamas vanduo, išvalomas dugnas, nuvalomos rentinio sienelės ir, jei reikia, jos suremontuojamos.
