Tikriausiai ne kartą girdėjote griežtą mamos ar močiutės perspėjimą: „užsidėk kepurę, nes susirgsi meningitu“ arba „neik į lauką, ten šalta – pasigausi slogą“. Žiema ir ligos mūsų sąmonėje yra taip stipriai susijusios, kad dažnai net nekvestionuojame šių tiesų.
Tačiau medicinos ekspertai teigia, kad dalis šių iš kartos į kartą perduodamų „taisyklių“ su realybe turi mažai bendro. Atvirkščiai – aklas tikėjimas mitais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Vaistininkė Evelina Šeibokaitė išskyrė tris didžiausius žiemos sveikatos mitus, kurie vis dar klaidina lietuvius, ir paaiškino, kur iš tikrųjų slypi pavojai.
Mitas nr. 1: mus susargdina šaltas oras
Atšalus orams, parkai ir pėsčiųjų takai ištuštėja. Daugelis vengia pasivaikščiojimų bijodami „perpūstų ausų“ ar peršalimo. Tačiau čia slypi didžiausias paradoksas: užsidarymas namuose ligų riziką ne sumažina, o padidina.
Tiesa ta, kad šaltis pats savaime ligų nesukelia.
Peršalimo ligas, gripą ir kitas infekcijas sukelia ne žema temperatūra ar skersvėjis, o virusai.
Nors sergamumas žiemą išauga, tai nutinka todėl, kad daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau vėdinamose patalpose, kur virusams plisti yra idealios sąlygos“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė E. Šeibokaitė.
Be to, trumpos dienos ir saulės trūkumas natūraliai silpnina mūsų atsparumą. Todėl aktyvus laikas lauke yra būtinas – jis gerina kraujotaką ir stiprina imunitetą. Svarbiausia taisyklė: nebijoti oro, bet jam pasiruošti. Apranga turi būti sluoksniuota, kad nesušaltumėte, bet ir neperkaistumėte, nes suprakaitavus rizika peršalti iš tiesų padidėja.
Mitas nr. 2: kepurė – stebuklingas skydas nuo ligų
„Kur tavo kepurė?!“ – ši frazė daugeliui įstrigusi nuo vaikystės. Nors saugoti galvą nuo šalčio svarbu, medikai pastebi, kad žmonės dažnai pervertina kepurės reikšmę, pamiršdami kitas kūno dalis.
Vien kepurės užsidėjimas neapsaugos nuo virusų, jei jūsų batai bus permirkę ar rankos sušalusios.
Daug didesnę įtaką susirgimams gali turėti drėgna avalynė, per plonos pirštinės ar vėjuotas oras, kuris greitai atšaldo kūną.
Žinoma, jei šąla ausys – kepurė būtina. Bet mitas, kad vien dėl jos nedėvėjimo žmogus susirgs“, – sako vaistininkė.
Ypatingą dėmesį šaltuoju metu turėtų atkreipti žmonės, turintys sąnarių problemų. Staigus atšalimas ar drėgmė gali paaštrinti artrito skausmus. Tokiu atveju svarbiau ne tik galvos apdangalas, bet ir šilumą palaikantys drabužiai bei judėjimas – trumpi pasivaikščiojimai neleidžia sąnariams „surūdyti“.
Mitas nr. 3: Lietuvoje per šilta, kad nušaltume
Tai vienas pavojingiausių įsitikinimų. Dažnai manoma, kad nušalimai gresia tik alpinistams arba spaudžiant ekstremaliam –20 °C šalčiui. Realybė yra kur kas klastingesnė.
Rimtai nušalti galima esant vos –2 ar –3 °C temperatūrai.
Rizika smarkiai išauga, jei:
- Yra didelė drėgmė;
- Pučia vėjas;
- Žmogus ilgai stovi ar sėdi nejudėdamas;
- Dėvimi per ankšti batai ar pirštinės, kurie trikdo kraujotaką.
„Žmonės dažnai nepastebi momento, kai oda pažeidžiama. Pirmieji signalai – tai ne skausmas, o odos tirpimas, sustingimas ar pabalimas. Jei tai pajutote, negalima laukti“, – įspėja specialistė.
Ką daryti, jei įtariate nušalimą?
Jei grįžus iš lauko pirštai, nosis ar skruostai atrodo įtartinai, jokiu būdu nedarykite dažniausios klaidos – netrinkite nušalusios vietos. Taip pat negalima jos kišti po karštu vandeniu ar glausti prie radiatoriaus.
- Šildykitės palaipsniui.
- Naudokite drungną (20–37 °C) vandenį.
- Leiskite kūnui atšilti lėtai.
Jei odos spalva neatsistato, atsiranda pūslių ar skausmas nepraeina – būtina kreiptis į medikus, nes negydomi nušalimai gali baigtis ilgalaikiais nervų pažeidimais.
Ką iš tiesų verta prisiminti šaltą žiemą?
Specialistai pabrėžia, kad esmė paprasta – šaltis nėra jūsų priešas, jei mokate su juo elgtis. Svarbiausia žiemą – ne aklai vykdyti senus prietarus, o stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir pasirūpinti, kad būtų šilta, sausa ir patogu.
