Ar kada nors susimąstėte, kodėl, regis, gyvename neblogai, tačiau kasdien mus lydi nepaaiškinamas nuovargis, motyvacijos stoka ir energijos trūkumas? Visi nuolat ieškome atsakymų, kaip gyventi ilgiau ir jaustis geriau, tačiau mūsų sveikatą tyliai griauna visuomenėje giliai įsišakniję ilgaamžiškumo mitai. Pasirodo, pakeitę vos kelis kasdienius įpročius ir nustoję tikėti rinkodaros triukais, galėtume padovanoti sau net dešimtmetį visaverčio, energingo gyvenimo.
Naujausias Nacionalinis savijautos indeksas atskleidė neraminančią tendenciją: mūsų fizinė ir emocinė sveikata tėra vidutiniška, siekianti vos 64 balus iš šimto. Tai reiškia, kad didžiulė visuomenės dalis gyvena „pilkojoje zonoje“ – lyg ir neserga, bet toli gražu nespinduliuoja sveikata.
Pasak genetiko ir ilgaamžiškumo mokslo atstovo dr. Vaido Dirsės, didžiausia kliūtis geresnei savijautai yra mūsų pačių įsitikinimai. Metas sugriauti populiariausius mitus, kurie vagia mūsų metus.
1 mitas: „kalta mano genetika“
Neretai savo antsvorį, aukštą kraujospūdį ar energijos trūkumą nurašome prastiems genams. Tai itin patogus pasiteisinimas, leidžiantis nesiimti jokių veiksmų. Tačiau mokslas negailestingas: genetika toli gražu nėra nuosprendis.
„Tik apie 20–25 proc. gyvenimo trukmės priklauso nuo genetikos, o likusią dalį lemia gyvensena ir aplinkos veiksniai. Genetika gali suteikti tam tikrą startinę poziciją, bet tai, kaip gyvename kasdien, ir lemia galutinį rezultatą“, – pabrėžia dr. V. Dirsė.
2 mitas: 10 tūkstančių žingsnių taisyklė
Daugelis iš mūsų kasdien fanatiškai tikrina išmaniuosius laikrodžius, siekdami magiškos 10 tūkst. žingsnių ribos. Tačiau ar žinojote, kad šis skaičius – viso labo senas rinkodarinis triukas? Jis išpopuliarėjo Japonijoje dar 1965 metais, reklamuojant pirmąjį žingsniamatį.
Harvardo universiteto mokslininkai įrodė, kad didžiausias naudos sveikatai šuolis įvyksta pasiekus 7–8 tūkst. žingsnių per dieną, o po to efektas stabilizuojasi. Pasak dr. V. Dirsės, kur kas svarbiau yra judėjimo kokybė: penki tūkstančiai žingsnių sparčiu tempu, pakėlus širdies pulsą, duos kur kas daugiau naudos nei dešimt tūkstančių, nušliaužtų koja už kojos.
3 mitas: visiems privalomos 8 valandos miego
Dar viena aklai taikoma taisyklė – reikalavimas išmiegoti lygiai aštuonias valandas. Nors daugumai suaugusiųjų reikia 7–9 valandų poilsio, mūsų poreikiai yra labai individualūs.
Pavyzdžiui, egzistuoja specifinė DEC2 geno variacija, leidžianti kai kuriems žmonėms idealiai pailsėti vos per šešias valandas. Ekspertai primena: kokybė visada nugali kiekybę. Septynios valandos gilaus miego vėsiame ir visiškai tamsiame kambaryje atstatys organizmą kur kas geriau nei aštuonios valandos snaudžiant prie įjungto televizoriaus. Šiuo metu miego kokybė šalyje yra tragiška – tik 29 proc. gyventojų rytais jaučiasi tikrai pailsėję.
4 mitas: „man jau per vėlu kažką keisti“
Jei manote, kad sulaukus tam tikro amžiaus sportuoti ar keisti mitybą beprasmiška, labai klystate. Žmogaus kūnas turi fenomenalų gebėjimą prisitaikyti ir atsinaujinti. Tyrimai rodo, kad net ir senatvėje pradėjus reguliariai judėti, mirtingumo riziką galima sumažinti įspūdingais 30–40 procentų.
Kodėl sveikatą paliekame savieigai?
Nors vis daugiau kalbame apie ilgaamžiškumą, realybėje savo kūnu rūpinamės prasčiau nei asmeniniais finansais. Vaistinių atstovė Eglė Laskauskaitė taikliai pastebi: laukti, kol pasirodys skausmingi simptomai, yra tas pats, kas pradėti planuoti išlaidas tik po bankroto.
Tyrimai atskleidžia liūdną statistiką apie mūsų įpročius:
- Sveikatos patikra. Vos 44 proc. gyventojų profilaktiškai tikrinasi savo organizmo būklę, kol dar nejaučia skausmo.
- Papildų vartojimas. Beveik šeši iš dešimties lietuvių saujomis geria maisto papildus, bet vos 26 proc. jaučia realų jų poveikį, nes preparatus renkasi pagal madą, o ne kraujo tyrimus.
- Biologinis amžius. Net 92 proc. žmonių niekada nėra girdėję apie biologinį amžių – svarbiausią indikatorių, parodantį, kaip iš tiesų „susidėvėjęs“ yra jų kūnas.
Mūsų tikslas neturėtų būti tiesiog teoriškai nugyventi daugiau metų. Tikrasis iššūkis – prailginti tą gyvenimo dalį, kurioje esame stiprūs, energingi ir laimingi. Viskas prasideda nuo mažų, bet nuoseklių kasdienių žingsnių ir moksliškai pagrįstų, o ne išgalvotų taisyklių.
Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“:
Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui.
