Staigus skausmas, nuo kurio naktį net pašokate iš lovos, daugeliui pažįstamas iki smulkmenų. Naktinis kojų mėšlungis dažnai iškart nurašomas magnio trūkumui, tačiau specialistai perspėja: tai gali būti tik viena iš priežasčių, o kartais problema slypi visai kitur.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Ar pagavote save jaučiant kaltę dėl suvalgyto pyrago gabalėlio? O galbūt savaitgalio susitikimą su draugais iškeitėte į badavimo sesiją namuose? Šiuolaikiniame pasaulyje sveika mityba ir tobulo kūno kultas dažnai tampa nebe vaistu, o tikru emociniu bei fiziniu kalėjimu.
Ar kada nors susimąstėte, kodėl, regis, gyvename neblogai, tačiau kasdien mus lydi nepaaiškinamas nuovargis, motyvacijos stoka ir energijos trūkumas? Visi nuolat ieškome atsakymų, kaip gyventi ilgiau ir jaustis geriau, tačiau mūsų sveikatą tyliai griauna visuomenėje giliai įsišakniję ilgaamžiškumo mitai. Pasirodo, pakeitę vos kelis kasdienius įpročius ir nustoję tikėti rinkodaros triukais, galėtume padovanoti sau net dešimtmetį visaverčio, energingo gyvenimo.
Pusę dienos praleidote prie kompiuterio ekrano, nedarėte jokio fizinio darbo, tačiau grįžę namo jaučiatės taip, lyg būtumėte nubėgę maratoną. Pažįstamas jausmas? Daugelį iš mūsų kankinantis nepaaiškinamas nuovargis po darbo neretai aplanko net ir tuos, kurių dienotvarkė nebuvo perpildyta stresinėmis užduotimis.
Pabundate ryte, o galūnė atrodo tarsi medinė. „Tikriausiai nepatogiai miegojau“, – pagalvojate. Po kelių dienų šis nemalonus rankos tirpimas praeina, ir jūs grįžtate prie įprasto ritmo, viską nurašydami stresui ar nuolatiniam pervargimui darbe. Tačiau būtent taip klastingai pasireiškia pirmieji išsėtinės sklerozės simptomai. Tai liga, kuri smogia ne senyvame amžiuje, kaip daugelis klaidingai įsivaizduoja, o pačiame jaunystės žydėjime, kai mažiausiai to tikimės.
Grįžtate namo po sunkios darbo dienos, jaučiatės išsekę, o ranka, regis, pati atidaro šaldytuvo dureles. Nors skrandis negurgia, protas tiesiog reikalauja ko nors saldaus ar sūraus. Pažįstama situacija? Gydytojai pastebi, kad emocinis valgymas tampa vis dažnesne problema, kurią daugelis klaidingai nurašo paprastam valios ar charakterio trūkumui. Tačiau tiesa ta, kad už noro „suvalgyti stresą“ ar apdovanoti save maistu slypi kur kas sudėtingesni biologiniai procesai.
Mityba ir organizmo aprūpinimas reikalingomis medžiagomis yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus būklę. Net ir nedideli vitaminų ar mikroelementų trūkumai gali sutrikdyti normalias organizmo funkcijas, paveikti energijos lygį, nuotaiką bei gebėjimą susikaupti. Patiriant stresą, miego trūkumą ar maitinantis nevisavertiškai, šių medžiagų balansas organizme tampa dar svarbesnis.
Vasarai oficialiai prasidėjus, dviračiai vėl užvaldo šalies gatves ir takus. Nors Lietuva dar ne Danija, du ratai jau seniai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo ritmo dalimi. Šios transporto priemonės genialumas slepiasi jos paprastume, tačiau ji iki šiol geba nustebinti.
Magnio trūkumas vasarą dažnai užklumpa tada, kai žmogus jaučiasi aktyvesnis, daugiau juda, prakaituoja ir tikisi geresnės savijautos.
Uodų įkandimai daugeliui atrodo tik vasaros smulkmena, tačiau praktikoje jie gali sukelti gerokai daugiau nepatogumų nei niežulys.
Nuimtas apavas po ilgos, karštos dienos turėtų atnešti palengvėjimą, tačiau dažnam tai tampa nemaloniu atradimu – batai atrodo visu dydžiu per maži, o kulkšnys primena kaladėles. Paburkę, sunkūs ir net skausmingos galūnės yra dažnas palydovas, tačiau jei nuolat tinsta kojos vasarą, nevertėtų to nurašyti vien tik termometro stulpeliui.
Skaudant keliui, dažnas iš mūsų ieško paties greičiausio išsigelbėjimo – griebiamės pirmo po ranka pasitaikiusio tepalo, vyniojame koją elastiniu tvarsčiu ar geriame vaistus nuo skausmo. Tačiau medikai ir vaistininkai vieningai sutaria: savigyda be žinių dažnai veda prie dar didesnių problemų. Netinkamai pasirinkta priemonė ne tik nepadės, bet ir prailgins gijimo procesą.















