Staigus skausmas, nuo kurio naktį net pašokate iš lovos, daugeliui pažįstamas iki smulkmenų. Naktinis kojų mėšlungis dažnai iškart nurašomas magnio trūkumui, tačiau specialistai perspėja: tai gali būti tik viena iš priežasčių, o kartais problema slypi visai kitur.
Ypač dabar, kai daugiau judame, dirbame sode, aktyviau sportuojame ar per dieną išgeriame per mažai vandens, blauzdas naktį gali „surakinti“ ne dėl vieno kaltininko, o dėl kelių susidėjusių veiksnių.
Kodėl mėšlungis dažniausiai užklumpa naktį?
Naktinis kojų mėšlungis dažniausiai pasireiškia blauzdose. Raumuo staiga susitraukia, tampa kietas, skausmingas, o nemalonus pojūtis kartais dar kurį laiką lieka ir spazmui praėjus.
Vaistininkė Vilmantė Mostautienė sako, kad šis reiškinys yra dažnas, tačiau jo nereikėtų automatiškai aiškinti vienu trūkumu.
Naktinis kojų mėšlungis, dažniausiai blauzdų, yra gana dažnas reiškinys, ir jis gali turėti kelias priežastis. Svarbu suprasti, kad dažnai tai nėra viena konkreti liga, o kelių veiksnių derinys“, – sako V. Mostautienė.
Pasak jos, mėšlungį gali lemti elektrolitų disbalansas, skysčių stoka, ilgas nejudrumas, raumenų pervargimas, kraujotakos sutrikimai, nervų sistemos dirginimas, tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas ar inkstų ligos, ir kai kurie vaistai.
Magnis svarbus, bet tai ne visada atsakymas
Daugelis, pajutę mėšlungį, pirmiausia perka magnį. Ir tam yra logikos: magnis dalyvauja raumenų atsipalaidavimo procese. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad vien papildai ne visada išsprendžia problemą.
„Magnis svarbus raumenų atsipalaidavimui, todėl jo trūkstant raumenys gali lengviau spazmuoti.
Tačiau daugeliu atvejų mėšlungis atsiranda net ir esant normaliam magnio kiekiui, – pažymi V. Mostautienė.
Kitaip tariant, jei magnį vartojate, bet mėšlungis kartojasi, verta sustoti ir paklausti: ar tikrai pataikėte į priežastį?
Kartais daug svarbiau įvertinti, kiek skysčių išgeriate, ar dieną ilgai sėdite, ar neperkraunate kojų, ar mityba nėra pernelyg apribota, ar nevartojate vaistų, galinčių turėti įtakos raumenims.
Net nedidelė dehidratacija gali išbalansuoti raumenis
Raumenims reikia ne tik magnio. Normaliai jų veiklai svarbūs ir natris, kalis, kiti elektrolitai. Kai organizmui trūksta skysčių, ši pusiausvyra gali sutrikti.
Šie mineralai būtini normaliam nervinių impulsų perdavimui ir raumenų susitraukimo bei atsipalaidavimo ciklui“, – sako vaistininkė.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie daug prakaituoja, dirba fiziškai, sportuoja, ilgai būna šilumoje ar tiesiog dienos pabaigoje supranta, kad vandens beveik negėrė.
Mėšlungį gali sukelti ir per daug, ir per mažai judėjimo
Dar viena dažna klaida – manyti, kad mėšlungis susijęs tik su sportu. Iš tiesų jį gali išprovokuoti ir intensyvi treniruotė, ir ilgas sėdėjimas.
„Intensyvus ar neįprastas krūvis sukelia raumenų nuovargį, išeikvoja energijos atsargas, didina metabolitų kaupimąsi raumenyse. Dėl to sutrinka normalus raumenų atsipalaidavimas ir atsiranda spazmai, ypač naktį po aktyvios dienos“, – aiškina V. Mostautienė.
Tačiau priešingas kraštutinumas taip pat nepadeda. Ilgas nejudrumas, sėdimas darbas, mažas kasdienis aktyvumas gali silpninti kraujotaką ir mažinti raumenų elastingumą.
Kartais kaltas ne gyvenimo būdas, o vaistai
Yra atvejų, kai žmogus geria magnį, keičia mitybą, tempia raumenis, tačiau mėšlungis vis tiek kartojasi. Tuomet verta peržiūrėti vartojamus vaistus, bet svarbu: jų negalima nutraukti savarankiškai.
Vaistininkė atkreipia dėmesį į diuretikus ir statinus.
„Pavyzdžiui, diuretikų vartojimas gali sumažinti kalio ar magnio kiekį, o tai tiesiogiai didina raumenų dirglumą.
Statinai, nors plačiai naudojami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, retais atvejais gali paveikti raumenų ląsteles ir sukelti ne tik skausmą, bet ir mėšlungį“, – sako ji.
Pasak V. Mostautienės, vaistinėje dažnai paaiškėja, kad žmogus jau išbandė kelis magnio papildus, tačiau priežastis gali būti susijusi su vartojamais vaistais ar gretutinėmis ligomis. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
Kada mėšlungis jau nėra „tiesiog mėšlungis“?
Pavienis epizodas po aktyvios dienos dažniausiai nėra priežastis panikuoti. Tačiau kai kurie ženklai turėtų priversti neatidėlioti pokalbio su gydytoju.
Sunerimti verta, jei:
- Kartojasi dažnai. Spazmai pasireiškia beveik kas naktį arba kelis kartus per savaitę.
- Skausmas užsitęsia. Mėšlungis trunka ilgiau nei kelias minutes arba po jo lieka ilgalaikis raumenų skausmas.
- Atsiranda dieną. Mėšlungis pasireiškia ne tik miegant, bet ir dienos metu.
- Vargina viena koja. Nuolat kartojasi tik vienoje kojoje, nes tai gali būti susiję su kraujotaka ar nervo pažeidimu.
- Yra kitų simptomų. Atsiranda tinimas, tirpimas, silpnumas, paraudimas ar neįprastas skausmas.
„Užsitęsęs ar dažnėjantis mėšlungis neturėtų būti laikomas normaliu reiškiniu. Tai signalas ieškoti platesnio priežastinio konteksto ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia V. Mostautienė.
Ką galite padaryti jau šią savaitę?
Jei mėšlungis pasitaiko retai, pirmiausia verta peržiūrėti paprastus įpročius.
- Gerkite pakankamai skysčių. Ypač po aktyvios dienos, sporto, darbo lauke ar gausesnio prakaitavimo.
- Judėkite tolygiai. Jei ilgai sėdite, darykite trumpas pertraukas, pajudinkite pėdas, blauzdas, atsistokite.
- Nepersistenkite sporte. Staigus krūvio padidinimas gali baigtis naktiniais spazmais.
- Įvertinkite mitybą. Per griežtas kalorijų ribojimas, ypač sportuojant, gali didinti mėšlungio riziką.
- Atsargiai su papildais. Nevartokite mineralų „kuo daugiau, tuo geriau“ principu, nes vieno mineralo perteklius gali trikdyti kitų pusiausvyrą.
- Pasitarkite dėl vaistų. Jei vartojate diuretikus, statinus ar kitus ilgalaikius vaistus, pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.
Naktį staiga surakinus blauzdą, dažnai padeda švelnus raumens tempimas: ištieskite koją ir pėdą lenkite į save, tarsi pirštus trauktumėte blauzdos link. Tačiau jei tai kartojasi nuolat, vien tempimo ir magnio gali nepakakti.
Svarbiausia: mėšlungis nėra vien magnio trūkumas. Tai gali būti kūno signalas, kad jam trūksta skysčių, poilsio, judėjimo balanso arba kad reikia rimčiau įvertinti sveikatą.
