Frankfurte kas dvejus metus vykstanti „Light + Building“ – viena svarbiausių pasaulio apšvietimo ir pastatų technologijų parodų, kurioje susitinka dizaineriai, architektai ir gamintojai, formuojantys ateities kryptis. 2026-ųjų ekspozicija dar kartą patvirtino: apšvietimas šiandien jau seniai peržengė funkcijos ribas – jis tampa emocija, architektūros dalimi ir net savotišku meno objektu.
„Šviesa nebeapsiriboja vien liuksais ar normatyvais – vis daugiau kalbama apie tai, kaip ji veikia žmogų, jo savijautą ir net biologinį ritmą“, – sako apšvietimo dizainerė ir apšvietimo projektavimo studijos „Light Pro“ įkūrėja Asta Remeikienė.
„Light + Building 2026“ aiškiai parodė kryptį: kompaktiški, bet galingi šviestuvai, lanksčios sistemos, akustiniai sprendimai ir žmogui pritaikyta šviesa. Tai ne tik technologijų, bet ir požiūrio pokytis – nuo funkcijos prie patirties.
Nematoma, bet galinga: technologijos mažėja, poveikis – auga
Viena ryškiausių šių metų krypčių – vadinamasis invisible lighting, kai šviestuvai tampa beveik nematomi, tačiau jų kuriamas efektas – maksimaliai tikslus. Mikrooptikos sprendimai leidžia itin preciziškai valdyti šviesos kryptį, mažinti akinimą ir sukurti komfortišką aplinką net intensyviai apšviestose erdvėse.
Pasak A. Remeikienės, visame parodos lauke buvo aiškiai matoma viena bendra tendencija – šviestuvai mažėja, tačiau jų techninės galimybės tik auga. „Mažas šviestuvas nebėra silpnas šviestuvas. Technologijos leidžia išlaikyti aukštus parametrus, tuo pačiu sumažinant jų gabaritus“, – pabrėžia ji.
Kartu su tuo mažėja ir valdymo elementai – jungikliai tampa kompaktiškesni, o vis daugiau funkcijų integruojama tiesiai į pačius šviestuvus. Šviesos intensyvumą ar spalvinę temperatūrą vis dažniau galima reguliuoti be sudėtingų išmaniųjų sistemų.
Šviesa + akustika + judesys: naujos erdvės patirtys
Atviros darbo erdvės ir aukštos lubos iškėlė naują poreikį – akustikos kontrolę. Todėl vis daugiau gamintojų pristato akustinius šviestuvus ar lubų sistemas su integruota šviesa. „Tai ne tik funkcionalus, bet ir vizualiai stiprus sprendimas – spalvos, tekstūros, raštai ant lubų tampa interjero akcentu“, – pasakoja A. Remeikienė.
Ne mažiau įspūdingi ir judantys šviestuvai. Nuo sudėtingų instaliacijų iki pavienių objektų – šviesa reaguoja į žmogų, keičia kryptį, spalvą ar net formuoja projekcijas ant paviršių. Parodoje pristatyti sprendimai, galintys projektuoti aukštos raiškos vaizdus ant grindinio ar pastatų, atveria naujas galimybes tiek viešosioms erdvėms, tiek komerciniams objektams.
„Šviesa šiandien gali informuoti, nukreipti, įspėti ar net kurti emocinį ryšį su erdve“, – pažymi dizainerė.
Šviestuvas kaip meno kūrinys
Vis aiškiau matyti, kad apšvietimas tampa savarankiška interjero dalimi. Šviestuvai išsiskiria ne tik forma ar dydžiu, bet ir spalva, medžiagiškumu, net judėjimu.
„Atsirado sceninio apšvietimo elementų kasdienėje aplinkoje – judantys šviesos elementai, spalvos ir net muzika sukuria visiškai naują patyrimą“, – sako A. Remeikienė.
Įspūdingas pavyzdys – „Lightnet“ instaliacija „Liquid Tiles“, kur 126 judantys šviesos segmentai, valdomi algoritmų, kūrė dinamiškus šviesos ir garso scenarijus. Paprastesni, bet ne mažiau įtraukiantys sprendimai taip pat sulaukė dėmesio – pavyzdžiui, pakabinami šviestuvai su judančiomis dalimis, kurie kviečia sustoti ir stebėti.
Minkštėjančios formos ir spalvų sugrįžimas
Jei anksčiau dominavo neutralūs tonai ir griežtos linijos, šiandien interjeruose vis daugiau spalvų ir švelnių formų. Šviestuvų korpusai, akustiniai audiniai ar stikliniai gaubtai vis dažniau pasižymi ryškiomis spalvomis ir tekstūromis.
„Interjerai išeina iš juodai baltos ir pilkos paletės. Spalva tampa svarbia dizaino dalimi“, – teigia A. Remeikienė.
Populiarėja stikliniai gaubtai su vertikaliomis faktūromis, suapvalintos formos, cilindriniai siluetai, net vadinamoji „grybo“ forma, kuri, panašu, išliks dar ne vieną sezoną. Įdomi detalė – pakabinami šviestuvai vis dažniau tvirtinami ne trosais, o odiniais diržais, suteikiančiais interjerui išskirtinumo.
Sluoksniuota šviesa: daugiau nei vienas scenarijus
Nors sluoksniuoto apšvietimo principas nėra naujas, šiandien jis įgauna naują prasmę. Technologijos leidžia kurti vis sudėtingesnes, bet vizualiai lengvas sistemas, kuriose šviesa tampa beveik nematoma.
„Projektuojant erdvę būtina numatyti skirtingus scenarijus – bendrą, darbinį, akcentinį, poilsio, dekoratyvinį ir net naktinį apšvietimą“, – aiškina A. Remeikienė.
Magnetinės sistemos ir linijiniai profiliai leidžia ne tik lengvai keisti šviestuvų padėtį, bet ir reguliuoti šviesos kampą, formą ar intensyvumą. Tai ypač актуалу mažesniems būstams, kur vienas sprendimas turi atlikti kelias funkcijas.
Išmanumas be sudėtingumo
Nors išmaniosios sistemos išlieka svarbios, pastebima aiški tendencija paprastinti jų naudojimą. Daug funkcijų perkeliama į pačius šviestuvus – reguliavimas tampa intuityvus ir nereikalaujantis sudėtingos infrastruktūros.
„Tai leidžia individualiau prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus poreikių ir cirkadinio ritmo“, – sako dizainerė.
Didesniuose objektuose išmanus apšvietimas jau apima žmonių srautų analizę, dienos šviesos sekimą, energijos optimizavimą ir automatizuotą valdymą.
Tvarumas: nuo pakuotės iki šviesos taršos
Tvarumo tema parodoje skambėjo itin garsiai. Nuo 2026 m. įsigaliosiantys ES reikalavimai įpareigos gamintojus detaliai dokumentuoti pakuotes, jų sudėtį ir kilmę. Taip pat stiprinama vartotojų teisė į informaciją, remontą ir ilgesnį produkto gyvavimo ciklą.
„Keliama labai aiški kryptis – mažinti atliekas ir skatinti perdirbimą“, – pažymi A. Remeikienė.
Ne mažiau svarbi tema – šviesos tarša. Akcentuojama, kad apšvietimas turi būti naudojamas tik ten, kur jo reikia, kryptingai nukreiptas ir parinktas taip, kad kuo mažiau trikdytų aplinką.
Mažoms erdvėms – maksimalus lankstumas
Parodoje pristatyti sprendimai ypač aktualūs ir miesto būstams. Lanksčios apšvietimo sistemos leidžia vienu sprendimu sukurti kelis scenarijus, o mobilūs, įkraunami šviestuvai suteikia visišką laisvę.
„Vienas šviestuvas gali atlikti kelias funkcijas – apšviesti stalą, lubas ar sukurti jaukią atmosferą. Tai labai praktiška mažesnėse erdvėse“, – sako dizainerė.
Šviesa, kuri kuria jausmą
Apšvietimas šiandien veikia ne tik tai, ką matome, bet ir kaip jaučiamės. Jis gali vizualiai didinti erdvę, išryškinti medžiagas, kurti gylį ar, priešingai, slopinti.
„Šviesa gali jus erzinti arba atpalaiduoti. Todėl jos projektavimas yra viena svarbiausių interjero dalių“, – pabrėžia A. Remeikienė.
Visos nuotraukos organizatorių.
