Skaudant keliui, dažnas iš mūsų ieško paties greičiausio išsigelbėjimo – griebiamės pirmo po ranka pasitaikiusio tepalo, vyniojame koją elastiniu tvarsčiu ar geriame vaistus nuo skausmo. Tačiau medikai ir vaistininkai vieningai sutaria: savigyda be žinių dažnai veda prie dar didesnių problemų. Netinkamai pasirinkta priemonė ne tik nepadės, bet ir prailgins gijimo procesą.
Vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė pastebi, kad prieš parenkant priemonę kelio skausmui lengvinti, kritiškai svarbu įvertinti situaciją: ar skausmas atsirado po traumos, ar kelis yra patinęs ir karštas, o galbūt tai lėtinis, maudžiantis skausmas.
Štai trys pačios dažniausios klaidos, kurias darome bandydami savarankiškai „sutaisyti“ skaudantį kelį.
1 klaida: šildomas karštas ir patinęs kelis
Tai bene pati populiariausia ir pavojingiausia klaida. Žmonės, pajutę skausmą po traumos, dažnai griebiasi šildomųjų kompresų ar tepalų, tikėdamiesi, kad šiluma atpalaiduos sąnarį.
„Viena dažniausių klaidų – šildyti ką tik pažeistą, patinusią vietą. Šiluma plečia kraujagysles, todėl jei kelis yra patinęs, paraudęs ar karštas, šildymas tik dar labiau sustiprins uždegiminę reakciją ir būklė akivaizdžiai pablogės“, – perspėja L. Stočkutė-Plytnikė.
Kaip elgtis?
- Kada rinktis šaltį: Šaldančios priemonės yra būtinos po ūmių sumušimų, patempimų, atsiradus mėlynei ar patinimui. Šaltis siaurina kraujagysles ir stabdo uždegimo plitimą. Šaldyti reikėtų per audinį, darant 15–20 minučių sesijas.
- Kada rinktis šilumą: Šildymas tinka tik lėtiniam skausmui, kai nėra jokio patinimo ar karščio. Šiluma padeda esant raumenų sustingimui ar stangrumui, pavyzdžiui, ruošiantis mankštai.
2 klaida: įtvarų nešiojimas be saiko
Skaudant keliui, natūraliai norisi jį stabilizuoti. Tačiau per ilgas ar netinkamai parinktas sąnario palaikymas daro meškos paslaugą – raumenys greitai aptingsta, silpnėja, nes kūnas pripranta prie dirbtinės atramos. Be to, per stipriai užveržtas elastinis tvarstis gali sutrikdyti kraujotaką (jei tirpsta, šąla ar mėlynuoja pirštai – nedelsiant jį atlaisvinkite).
Renkantis pagalbą, svarbu žinoti skirtumus:
- Elastinis tvarstis. Suteikia tik švelnų suspaudimą ir šilumą. Tinka po nedidelio sutrenkimo ir norint sumažinti lengvą patinimą.
- Kelio įtvaras. Suteikia daugiau stabilumo, riboja tam tikrus judesius, kartais turi šoninius lankstus. Skirtas didesniam nestabilumui suvaldyti.
- Ortozė. Rimčiausia priemonė, skirta stipriam sąnario stabilizavimui po operacijų ar sunkių traumų. Ją paskirti privalo tik gydytojas ortopedas-traumatologas ar reabilitologas.
Pagalbinės priemonės neatstoja judėjimo – kad kelio funkcija grįžtų, būtina stiprinti raumenis fizioterapijos pratimais.
3 klaida: dvigubas vaistų smūgis organizmui
Skausmui malšinti neretai pasirenkamos netinkamos vaistų dozės, tačiau pati pavojingiausia tendencija – savarankiškas preparatų dubliavimas.
Žmonės dažnai išgeria tabletę nuo uždegimo ir tą patį skaudantį kelį gausiai ištepa tepalu, kurio sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga (pavyzdžiui, diklofenakas ar ibuprofenas). Žmogui atrodo, kad tai skirtingos priemonės – viena veikia iš vidaus, kita iš išorės, tačiau organizme šios dozės susisumuoja.
Per didelės dozės skausmo nenumalšins greičiau, tačiau drastiškai padidins šalutinių poveikių riziką. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali stipriai sudirginti skrandį, pakenkti kepenims ar reaguoti su kitais jūsų vartojamais vaistais. Visada pasikonsultuokite su vaistininku ir atidžiai skaitykite informacinius lapelius. Be to, atminkite, kad vaistinis tepalas turi būti tepamas tiksliai ant pažeistos srities, o ne įtrinamas į visą koją.
