Pusę dienos praleidote prie kompiuterio ekrano, nedarėte jokio fizinio darbo, tačiau grįžę namo jaučiatės taip, lyg būtumėte nubėgę maratoną. Pažįstamas jausmas? Daugelį iš mūsų kankinantis nepaaiškinamas nuovargis po darbo neretai aplanko net ir tuos, kurių dienotvarkė nebuvo perpildyta stresinėmis užduotimis.
Pasirodo, tikrasis kaltininkas, vagiantis mūsų energiją, yra visiškai nematomas, o jo destruktyvų poveikį jau patvirtino ir mokslas.
Tylus, bet negailestingas energijos vagis
Dažniausiai savo emocinį išsekimą nurašome miego trūkumui arba per dideliam atsakomybių kiekiui. Tačiau emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėja, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė atkreipia dėmesį į reiškinį, kurį daugelis tiesiog ignoruojame – nuolatinį foninį triukšmą.
Mūsų klausos sistema niekada „neišsijungia“. Žmogaus smegenys evoliuciškai suprogramuotos nuolat skenuoti aplinką dėl galimų grėsmių, todėl nervų sistema veikia kaip kempinė, gerianti visus aplinkos dirgiklius, net jei sąmoningai to nesuvokiame.
„Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus“, – aiškina V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Šią specialistės įžvalgą patvirtina ir neuromokslo tyrimai. Aplinkos ir ergonomikos mokslininkų atlikti tyrimai atskleidžia, kad net ir sąlyginai žemo lygio atvirų biurų triukšmas (apie 60 decibelų) tiesiogiai koreliuoja su padidėjusiu streso hormono kortizolio kiekiu organizme.
Kadangi smegenys nuolat eikvoja resursus bandydamos „filtruoti“ nereikšmingus kolegų pokalbius, drastiškai krenta trumpalaikės atminties našumas, o dienos pabaigoje smogia gilus kognityvinis išsekimas.
Atviri biurai – peilis mūsų dėmesiui
Šiuolaikinė darbo kultūra išpopuliarino atvirus biurus (angl. open space), kurie turėjo skatinti komandinį darbą ir bendruomeniškumą. Realybėje tai tapo tikru išbandymu mūsų kognityviniams resursams.
Čirškiantys telefonai, greitas klaviatūrų barškėjimas, nuolatinis vaikščiojimas už nugaros ir fone skambantys svetimi pokalbiai – kiekvienas dirgiklis atskirai atrodo menkniekis.
Tačiau tyrimai atskleidžia, kad būtent aiškiai girdimi, bet mums neskirti pokalbiai (angl. irrelevant speech effect) labiausiai vargina smegenis, nes žmogiškoji kalba automatiškai patraukia mūsų dėmesį. Ilgainiui tai ne tik smarkiai mažina gebėjimą susikaupti, bet ir kelia chronišką streso lygį.
Nežinomi, bet galingi būdai atgauti jėgas
Visiškai pabėgti nuo triukšmo šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma, tačiau galime padėti savo organizmui ir perprogramuoti savo dienotvarkę. Štai keli efektyvūs, moksliškai pagrįsti būdai, apie kuriuos galbūt dar negirdėjote:
- Garsų pasninkas. Tai vienas efektyviausių būdų „perkrauti“ nervų sistemą. Keliaudami iš darbo namo automobiliu ar viešuoju transportu, bent 15 minučių praleiskite visiškoje tyloje – išjunkite radiją, tinklalaides ar muziką. Tai sukuria būtiną buferinę zoną tarp triukšmingo biuro ir namų ramybės.
- Rožinis triukšmas. Daugelis bando užgožti biuro garsus įsijungdami mėgstamą, trankią muziką, tačiau tai smegenims yra dar vienas dirgiklis, reikalaujantis dėmesio. Jei naudojate ausines, geriau rinkitės rožinį arba rudąjį triukšmą (angl. pink/brown noise). Šie žemo dažnio garsai primena lietaus ar vandenyno ošimą ir yra kur kas efektyvesni slepiant svetimas kalbas nei populiarusis baltasis triukšmas.
- Kognityvinis blokavimas. Tyrimai rodo, kad garsas vargina mažiau, jei nematome jo šaltinio. Jei sėdite atvirame biure, pasukite monitorių taip, arba pasistatykite augalą, kad nematytumėte praeinančių ar kalbančių kolegų – tai stipriai sumažins kryžminį smegenų dirginimą.
- Strateginis planavimas. Smegenų jėga ryte yra pati didžiausia. Sudėtingiausias, gilaus susikaupimo reikalaujančias užduotis atlikite pirmoje dienos pusėje, kol biuras dar sąlyginai tylus. Antrąją dienos pusę palikite „triukšmingesniems“ darbams – susitikimams, diskusijoms ar el. laiškų atrašymui.
- Išmanioji izoliacija. Kaip pastebi technologijų ekspertai, triukšmą slopinančios ausinės yra puikus išsigelbėjimas atviroje erdvėje. Tačiau jas naudoti verta sąmoningai – kartais tiesiog užsidėkite jas neįjungę jokio garso įrašo, kad su formalaus „netrukdyti“ ženklo pagalba sukurtumėte sau dirbtinę tylos oazę.
Tyla šiandien nebėra prabanga ar laiko švaistymas. Tai – būtina emocinės higienos dalis. Leiskite savo smegenims reguliariai pailsėti nuo pasaulio triukšmo, ir greitai pastebėsite, kaip vakarais grįžta noras bendrauti, judėti ir džiaugtis gyvenimu.
