Žaisliukų pilna, lemputės dega, o eglutė vis tiek atrodo plokščia ir be nuotaikos? Eglutės puošimas atrodo paprastas, tačiau amerikiečių interjero dizainerė Amber Guyton pataria pažvelgti į du dalykus: ar puošmenos sukabintos sluoksniais ir ar spalvos – dažniausiai ta pati raudona su žalia – parinktos iš įpročio, ar todėl, kad iš tiesų džiugina.
A. Guyton – „The Blessed Little Bungalow“ įkūrėja ir neseniai išleistos knygos „Soulful Maximalism“ autorė. Savo šventines taisykles ji papasakojo JAV žurnalui „Real Simple“. Jos stilius – džiugus maksimalizmas: daug spalvų ir kasmet iš dėžių vėl ištraukiami brangūs daiktai. Ko ji vengia, tai per daug suderintų, vienodų puošmenų, kurios atrodo lyg ką tik nupirktos parduotuvėje.
Dizainerė užaugo kaime, Pietų Karolinos valstijoje. Šventės jos namuose visada būdavo ypatingos: valgomajame susirinkdavo šeima ir draugai, aplink stalą keliaudavo dubenys su patiekalais, o už nugarų stovėjo indauja su krištolo taurėmis, kurios išimamos tik kelis kartus per metus. Būtent tokią atmosferą A. Guyton stengiasi atkurti savo namuose. „Kiekvieni namai turi turėti savo nuotaiką, ir šventės čia ne išimtis“, – sako ji.
Pasak A. Guyton, gražiai įrengtos erdvės paslaptis – sluoksniai, nesvarbu, ar tai miegamasis, ar Kalėdų eglutė. Skirtingi audiniai, faktūros ir puošmenos sukuria jaukumą ir įspūdį, kad daiktai rinkti pamažu, su meile. „Kai viskas suderinta iki smulkmenų ir ką tik nuimta nuo parduotuvės lentynos, tokioje erdvėje mažiau sielos“, – sako dizainerė.
Gražiausios eglutės turi tris sluoksnius:
1. Pagrindas: lemputės, kaspinai ir girliandos
Tai eglutės karkasas, kurį vėliau papildys visa kita. Lemputes verta kabinti pirmiausia ir giliau tarp šakų, kad šviesa sklistų iš vidaus, o laidai pasislėptų. Kaspinas ar girlianda, apjuosiantys eglutę spirale arba krentantys nuo viršūnės žemyn, suteikia judesio ir sujungia puošmenas tarpusavyje.
2. Vidurinis sluoksnis: įvairūs žaisliukai, gėlės ir dekoratyvinės šakelės
Šiame sluoksnyje svarbiausia įvairovė. Žaisliukai neturi būti iš vieno rinkinio: dideli ir maži, blizgūs ir matiniai, stikliniai ir mediniai šalia vienas kito atrodo įdomiau nei vienodų burbulų eilės. Dirbtinės gėlės, uogų ar eukalipto šakelės, įsmeigtos tarp šakų, užpildo tuštumas ir suteikia eglutei apimties.
3. Viršutinis sluoksnis: smulkmenos, viršūnė ir sijonėlis
Paskutinis sluoksnis – baigiamieji akcentai: smulkūs papuošalai, angelas arba žvaigždė viršūnėje ir eglutės sijonėlis, uždengiantis stovą. Būtent šios detalės eglutę daro užbaigtą. Smulkmenas verta kabinti ant šakų galiukų, kur jos geriausiai matomos, o sijonėlį rinktis iš to paties spalvų rato kaip ir žaisliukus. Pinto krepšio, lino ar seno vilnonio pledo sijonėlis atrodo jaukiau nei blizgi sintetika.
Svarbu ir tvarka. Jei pradedama nuo žaisliukų, o lemputės ir girliandos kabinamos paskui, laidai užkliūva už puošmenų, todėl tenka viską nukabinti ir pradėti iš naujo. Puošiant sluoksniais, kiekvienas etapas remiasi ankstesniu, todėl eglutę lengviau sutvarkyti ir per vieną vakarą.
Tą patį trijų sluoksnių principą, anot A. Guyton, galima taikyti visiems šventiniams namų kampams – židinio atbrailai, sofai ar lauko durims.
Lietuviškame bute tai gali būti komoda ar plati palangė: pagrindas – eglišakių girlianda su lemputėmis, vidurinis sluoksnis – žvakidės ir keli žaisliukai, viršutinis – maža figūrėlė ar kankorėžiai. Sofai pagrindą sukurs pledas, vidurinį sluoksnį – šventinės pagalvėlės, o viršutinį – vienas ryškesnis akcentas.
Ne viskas turi būti raudona ir žalia
Svarbiausias A. Guyton principas – spalva. Jos įsitikinimu, kiekvienuose namuose turi būti spalvų, nes būtent jos erdvę daro džiugią.
„Gyvenu pagal šią taisyklę, nes spalvos mane džiugina. Jos visur aplink mus – gamtoje, drabužiuose, kuriuos dėvime, daiktuose, kuriuos kasdien liečiame, – sako dizainerė. – Kai namuose atsiranda spalvų, o per šventes jos drąsiai išryškinamos, namai atrodo laimingesni.“
Šiemet ji siūlo pažvelgti plačiau už įprastą derinį.
Ne viskas turi būti raudona ir žalia: verta išbandyti metalo atspalvius, tokius kaip sidabras ir auksas, brangakmenių spalvas, pavyzdžiui, žalsvai mėlyną ir purpurinę, taip pat spalvas, kurios jus džiugina ištisus metus.
Jei svetainėje vyrauja smaragdinė pagalvėlė ar mėgstamas garstyčių spalvos krėslas, eglutė gali tęsti tą pačią spalvų istoriją, užuot konkuravusi su ja. Auksas su žalsvai mėlyna atrodo prabangiai, sidabras su purpurine – žaismingai, o vieno metalo atspalvio akcentai padeda sujungti net labai skirtingus žaisliukus.
Eglutės puošimas 2026 / manonamai.lt
Kad spalvų gausa neatrodytų chaotiška, praverčia paprasta gairė: išsirinkti dvi ar tris pagrindines spalvas ir vieną metalo atspalvį, kuris jas sujungtų. Tokį derinį verta pakartoti ne tik eglutėje, bet ir vainike ant durų, žvakėse ar stalo servetėlėse – tada visi namai atrodo kaip vienas apgalvotas sumanymas, o ne atsitiktinių pirkinių rinkinys.
Žaisliukai iš šeimos nuotraukų
Kita dizainerės taisyklė – stabtelėti ir pagalvoti, kas džiugina jus, o ne ką siūlo algoritmas.
„Kai aplink tiek „TikTok“ tendencijų, „Pinterest“ lentų ir nesibaigiančių nuomonių internete, labai lengva įsitraukti į tai, ką su savo namais daro visi kiti, – sako A. Guyton. – Tačiau jūsų namai turėtų būti meilės istorija, parašyta apie jus pačius ir nieką kitą.“
Ji siūlo atsispausdinti mėgstamiausias pastarųjų metų šeimos nuotraukas ir pasigaminti iš jų žaisliukų.
„Pridėkite juos prie girliandos ar eglutės – taip sukursite asmenišką, nostalgišką vaizdą“, – pataria dizainerė.
Tam nereikia nei didelių išlaidų, nei ypatingų įgūdžių. Užtenka mažų nuotraukų, standaus kartono ar medinių apskritimų, kuriuos galima nusipirkti rankdarbių parduotuvėse, ir plono kaspino. Tokie žaisliukai ypač tinka viduriniam eglutės sluoksniui, o kitais metais jie taps šeimos atsiminimų kolekcija.
Pirmiausia apsipirkite savo namuose
Daug kas mano, kad kasmet reikia naujų dekoracijų. A. Guyton ragina šventes išnaudoti kitaip – ištraukti senus mėgstamus daiktus, kurie kelia gerų jausmų. Kelis naujus, tikrai patikusius daiktus nusipirkti galima, tačiau verta pasimėgauti ir apsipirkimu savo pačių namuose.
„Gražiausiai atrodo namai, kuriuose gerai dera sena ir nauja, vintažas ir modernumas, žaismingumas ir praktiškumas. Būtent dėl to jie atrodo apgalvoti ir gyvenami“, – sako dizainerė.
Prieš važiuojant į prekybos centrą, verta peržiūrėti spinteles ir sandėliuką. Senelių krištolo dubuo, pripiltas žaisliukų, močiutės staltiesė ar vazos, kuriose laikomos eglišakės, dažnai sukuria daugiau šventinės nuotaikos nei nauji, ką tik iš pakuotės išimti dekoro daiktai. Net vaikų darželyje ar mokykloje pagaminti žaisliukai šalia stiklinių burbulų suteikia eglutei to, ko nenusipirksi – istorijos.
Eglutės puošimas / manonamai.lt
Drąsiau kurkite naujas tradicijas
Paskutinė taisyklė – mėgautis senomis tradicijomis, bet nebijoti ir naujovių. A. Guyton įsitikinusi, kad šventes galima švęsti savaip.
„Mėgstu šeimos tradicijas per šventes, tačiau, būdama vyresnioji tūkstantmečio kartos atstovė, matau, kad vyresnės kartos jau pasirengusios perduoti estafetę ir patikėti mums visus šventinius rūpesčius, kad nebeateitume tik tada, kai maistas jau paruoštas, – sako ji. – Tai suteikia galimybę pradėti naujas tradicijas ir esamas pritaikyti sau.“
Dizainerė siūlo pagalvoti, kas iš tiesų suteikia jums šventinio džiaugsmo, ir susikurti savo šventinį žemėlapį. Tai gali būti drąsus spalvų derinys vietoj tradicinių atspalvių, papuošta tik židinio atbraila ar nedidelė eglutė ant stalo vietoj viso namo, sentimentalūs, su prisiminimais susiję žaisliukai vietoj vienodo rinkinio iš dėžutės arba žaidimas madžongu vietoj sporto transliacijos.
Ši mintis artima ir daugeliui Lietuvos šeimų, kuriose Kūčių stalą jau ruošia nebe senelių, o tėvų ar net vaikų karta. Kūčių tradicijų keisti nebūtina, tačiau eglutės spalvas, puošimo dieną ar šventinio vakaro užsiėmimus galima drąsiai susikurti patiems – ir galbūt po kelerių metų tai taps naujos šeimos tradicija. Kitaip tariant, šventės neprivalo kasmet atrodyti vienodai – svarbiausia, kad jos būtų jūsų.
