Šiandien daugelis ieško natūralių būdų, kaip pagerinti savijautą, sustiprinti imunitetą ir rasti vidinę ramybę. Rūšinė kakava – tai ne tik skanus gėrimas, bet ir galingas sveikatos eliksyras, galintis pakeisti mūsų kasdienybę. Tai daugiau nei įprasta karšto šokolado alternatyva – tai tūkstantmečius gyvuojanti tradicija, kurią žmonės naudojo tiek fizinei, tiek emocinei gerovei stiprinti. „Visada ieškojau to Dievo, su kuriuo galėčiau kalbėti, ir vieną dieną į mano gyvenimą atėjo kakava – ji buvo tai, su kuo aš pradėjau dalintis savo mintimis“,– atvirauja įmonės „Kakavos romanas” įkūrėja Evelina Novickaja.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Atsitiktinis
Sunegalavę ar norėdami užkirsti kelią ligoms, dažnai pradedame vartoti vitaminus ar maisto papildus: vitaminą C – stipresniam imunitetui, magnį – norėdami išvengti mėšlungio ar pastiprinti nervų sistemą, seleną – plaukų būklei pagerinti. Vaistininkai pastebi, kad vis pasitaiko atvejų, kai pirkėjai renkasi netinkamus papildus, todėl dalinasi esminėmis papildų vartojimo klaidomis....
Naujienos žmones pasiekia per televizorių, radiją, laikraščius, švieslentes gatvėse ir augantį skaičių socialinių tinklų platformų telefone. Visame informacijos sraute greičiausiai jums iš tikrųjų reikalingos tik kelios žinutės, o visa kita – dažnai nėra aktualu. Dr. Inga Truskauskaitė, Vilniaus universiteto (VU) docentė, psichologijos mokslų daktarė, paaiškina, kodėl informaciniame triukšme sunkiau priimti teisingus sprendimus. O Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pataria, kaip sumažinti informacijos kiekį išmaniajame telefone.
Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų. Šią savaitę kardiologai mini Miokardo infarkto savaitę ir ta proga įspėja: pavojų kelia ne tik netinkama gyvensena ar paveldimumas, bet ir sisteminės spragos – neefektyvi prevencija, ribotas gydymo prieinamumas ir vis dar per mažas visuomenės sąmoningumas.
Pabundate ryte, o galūnė atrodo tarsi medinė. „Tikriausiai nepatogiai miegojau“, – pagalvojate. Po kelių dienų šis nemalonus rankos tirpimas praeina, ir jūs grįžtate prie įprasto ritmo, viską nurašydami stresui ar nuolatiniam pervargimui darbe. Tačiau būtent taip klastingai pasireiškia pirmieji išsėtinės sklerozės simptomai. Tai liga, kuri smogia ne senyvame amžiuje, kaip daugelis klaidingai įsivaizduoja, o pačiame jaunystės žydėjime, kai mažiausiai to tikimės.
Staiga surakinta nugara, skausmas, neleidžiantis nei pasilenkti, nei rasti patogios padėties miegoti, dažnai sukelia paniką. Pirma mintis – „man tikrai išvarža“. Tačiau medikai ramina: nors nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, atvejančių pacientus pas gydytojus, absoliučia dauguma atvejų diagnozė būna kur kas paprastesnė, o baimės akys – per didelės.
Vieni didžiausių vasaros malonumų – saulės vonios ir maudynės jūroje – gali tapti netikėtu nemalonumu plaukams. Tinkamai nepasiruošus vasaros pramogoms, plaukai gali ne tik išsausėti, bet gali būti pažeista net ir jų spalva. Plaukų priežiūros priemonių „Wella Professionals“ technologė Vaida Urbaitė pasakoja su kokiais iššūkiais karštuoju metų laiku susiduria plaukai ir kaip apsaugoti juos nuo nepageidaujamo poveikio....
Pirmadienį, birželio 29-ąją, Lietuvą pasieks ekstremalus karščio pikas – sinoptikai prognozuoja iki 31–36 °C dieną ir tropinę, neatvėstančią naktį.
Po kelių svilinančių parų organizmui tai jau ne vasaros malonumas, o rimtas išbandymas. Remdamiesi sveikatos specialistų rekomendacijomis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patarimais, dalinamės, kaip apsisaugoti nuo karščio, kam jis pavojingiausias ir kokių įspėjamųjų ženklų jokiu būdu negalima ignoruoti – kad pati pavojingiausia savaitės diena praeitų be nuostolių sveikatai.
Šią savaitę minint Europos sveikos mitybos dieną (lapkričio 8 d.), sveikatos priežiūros specialistai primena seną tiesą – mūsų kasdieniai maisto pasirinkimai turi didelės įtakos ir fizinei, ir emocinei sveikatai. Nors pastebima, kad lietuviai vis labiau domisi maisto derinimu ir subalansuota mityba, visgi daugelio įpročiai prasilenkia su sveikatos specialistų rekomendacijomis.
Rugsėjo 21-ąją minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena skatina atkreipti dėmesį į vieną dažniausiai girdimų demencijos diagnozių. Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje šia liga oficialiai serga daugiau nei 42 tūkst. žmonių. Visgi realus sergančiųjų skaičius, manoma, siekia 56 tūkst. – tai prilygsta Alytaus miesto populiacijai. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti dar jaunystėje, todėl ligą svarbu atpažinti kuo anksčiau.
Čiužinys yra vienas svarbiausių namų daiktų, nuo kurio tiesiogiai priklauso miego kokybė, savijauta ryte ir net bendra sveikatos būklė.
Atrodo, kad vasarą turėtume jaustis lengviau: daugiau šviesos, daugiau laiko lauke, mažiau niūrumo. Tačiau ne vienas pastebi priešingą dalyką: miegas vasarą tampa neramesnis, užmigti sunkiau, o ryte kūnas jaučiasi taip, lyg poilsio būtų buvę per mažai.















