Pirmadienį, birželio 29-ąją, Lietuvą pasieks ekstremalus karščio pikas – sinoptikai prognozuoja iki 31–36 °C dieną ir tropinę, neatvėstančią naktį.
Po kelių svilinančių parų organizmui tai jau ne vasaros malonumas, o rimtas išbandymas. Remdamiesi sveikatos specialistų rekomendacijomis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patarimais, dalinamės, kaip apsisaugoti nuo karščio, kam jis pavojingiausias ir kokių įspėjamųjų ženklų jokiu būdu negalima ignoruoti – kad pati pavojingiausia savaitės diena praeitų be nuostolių sveikatai.
Kam karštis pavojingiausias
Kai oras kelias dienas iš eilės įkaista virš 30 °C, organizmui tenka papildomas krūvis, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Kaip pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė, karštomis dienomis greičiau netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas ir nuovargis, o lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms tokios sąlygos tampa rimtu iššūkiu.
Didžiausia rizika kyla širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Organizmui vėsinantis plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis ir didėja širdies apkrova, todėl gali paūmėti širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija ar ritmo sutrikimai.
„Karščio smūgis yra pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei“, – įspėja L. Vanagaitė.
Padidinta rizika būdinga ir sergantiesiems cukriniu diabetu, inkstų, lėtinėmis kvėpavimo takų bei neurologinėmis ligomis – dėl skysčių netekimo gali pablogėti ligos kontrolė ir bendra savijauta. Atskiro dėmesio reikia tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus: kai kurie kraujospūdį mažinantys, šlapimą varantys, psichikos sveikatai gydyti skirti ar antihistamininiai preparatai gali pakeisti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie karščio. Gydymo savavališkai nutraukti nereikėtų, tačiau kilus klausimams verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Jautriausios grupės: senjorai, kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, lauke dirbantys bei karštyje sportuojantys žmonės. Senstant organizmas prasčiau reguliuoja temperatūrą ir silpniau jaučiamas troškulys, o mažų vaikų termoreguliacija dar nesusiformavusi, todėl jie perkaista kur kas greičiau nei suaugusieji.
Įspėjamieji ženklai, kurių negalima ignoruoti
Pirmieji perkaitimo požymiai dažnai atrodo nekalti, tačiau būtent jie yra signalas nedelsiant pereiti į vėsą. Tai stiprus troškulys, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, neįprastas nuovargis ar sutrikusi orientacija.
Pavojaus signalai: jeigu žmogui pasidaro silpna, jis ima painiotis, jo oda tampa karšta, netenka sąmonės ar pasireiškia kiti sunkūs simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiu atveju kalbama jau apie karščio smūgį – gyvybei grėsmingą būklę, kai sutrinka organizmo temperatūros reguliavimas. Daugiau oficialių patarimų, kaip elgtis per kaitrą, pateikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Kaip apsisaugoti nuo karščio – paprastos taisyklės
Pagrindinės apsaugos priemonės yra paprastos, tačiau jų dažnai nesilaikoma. Specialistai per karščius pataria:
- Gerti vandenį reguliariai – net jei troškulys nejaučiamas, mažais kiekiais visą dieną.
- Vengti alkoholio ir didelio kiekio kofeino – jie skatina skysčių pasišalinimą.
- Nuo 11 iki 17 val. likti pavėsyje – tai karščiausios ir pavojingiausios dienos valandos.
- Rengtis šviesiai ir lengvai – orui pralaidūs, natūralaus pluošto drabužiai ir galvos apdangalas.
- Vėsinti patalpas – dieną užtraukti užuolaidas, vėdinti tik vėsesniu paros metu, rinktis vėsesnes vietas.
- Mažinti fizinį krūvį – sunkesnius darbus atidėti ankstyvam rytui ar vakarui.
Vanduo ir mityba: kiek gerti ir ko vengti
Skysčių poreikis priklauso nuo organizmo, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ir sveikatos būklės, tačiau dažniausiai per dieną rekomenduojama išgerti apie 1–2 litrus vandens. Karštą dieną ar sportuojant šis kiekis didėja, nes prakaituojant vandens netenkama sparčiau. Vis dėlto, kaip primena sveikatos klinikos „Antėja“ šeimos gydytoja Toma Byštautaitė, persistengti irgi nereikėtų – vandens perteklius gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, todėl gerti verta nuolat, bet po truputį.
Skysčių balansą padeda palaikyti ir kiti gėrimai bei vandeningas maistas. „Ypač vertingi yra agurkai, arbūzai, salierai, apelsinai, braškės bei pomidorai“, – sako T. Byštautaitė. Tuo metu saldžių ir kofeino turinčių gėrimų vertėtų vengti: kava bei juodoji ir žalioji arbatos turi diuretinį poveikį, tad po jų rekomenduojama papildomai išgerti vandens.
Kaip apsisaugoti nuo karščio: greitoji atmintinė
- Gerkite reguliariai: vandens po truputį visą dieną, net be troškulio.
- Slėpkitės nuo saulės: 11–17 val. likite pavėsyje ar vėsioje patalpoje.
- Renkitės protingai: šviesūs, lengvi, orui pralaidūs drabužiai ir kepurė.
- Saugokite artimuosius: ypač senjorus, kūdikius ir lėtinėmis ligomis sergančiuosius.
- Venkite alkoholio ir kofeino: jie greitina skysčių netekimą.
- Reaguokite į ženklus: svaigimas, pykinimas, sumišimas – metas nedelsiant vėsintis.
Perkaitimas: kaip atpažinti būklę ir ką daryti
| Būklė | Požymiai | Ką daryti |
|---|---|---|
| Lengvas perkaitimas | Troškulys, galvos skausmas, nuovargis, svaigimas | Pereiti į pavėsį ar vėsią patalpą, gerti vandenį po truputį, atvėsinti kūną |
| Šilumos išsekimas | Gausus prakaitavimas, pykinimas, raumenų mėšlungis, stiprus silpnumas | Paguldyti vėsioje vietoje, pakelti kojas, gerti mažais gurkšniais, dėti drėgnus kompresus |
| Karščio smūgis | Sumišimas, sąmonės netekimas, karšta oda, kūno temperatūra virš 40 °C | Nedelsiant skambinti 112, intensyviai vėsinti kūną; sumišusio žmogaus negirdyti |
D.U.K.:
Ar galima sportuoti ar dirbti fizinį darbą per tokį karštį?
Karščiausiomis valandomis intensyvaus krūvio geriau atsisakyti. Sportuojant ar sunkiai dirbant organizmas perkaista greičiau, o nepakankamai geriant vandens kyla rimto perkaitimo pavojus. Jei darbo atidėti negalima, jį verta perkelti į ankstyvą rytą ar vakarą, dažnai daryti pertraukas pavėsyje ir nuolat atsigerti.
Ar tikrai negalima net trumpam palikti vaiko ar gyvūno automobilyje?
Negalima nė kelioms minutėms. Saulėje stovinčio automobilio salonas įkaista iki pavojingos temperatūros vos per kelias minutes, o vaiko ar gyvūno organizmas perkaista žaibiškai. Tai viena dažniausių ir pavojingiausių karščio klaidų.
Kada būtina kviesti greitąją pagalbą dėl perkaitimo?
Skambinti 112 reikia, jei perkaitęs žmogus praranda sąmonę, ima painiotis ar elgiasi sutrikęs, jo oda karšta, prasideda traukuliai arba būklė negerėja net atvėsinus ir pasodinus pavėsyje. Kol atvyks medikai, žmogų reikia vėsinti, tačiau jei jis sumišęs ar be sąmonės – negirdyti, kad vanduo nepatektų į kvėpavimo takus.
Kodėl tvanki, drėgna diena pavojingesnė nei sausas karštis?
Esant didelei oro drėgmei prakaitas sunkiau garuoja, o būtent garavimas vėsina kūną. Todėl tokiomis dienomis organizmas atvėsta prasčiau ir perkaista greičiau, net jei termometras rodo ne patį aukščiausią skaičių. Tvankią dieną verta būti dar atsargesniems.
Straipsnyje remiamasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės ir sveikatos klinikos „Antėja“ šeimos gydytojos Tomos Byštautaitės komentarais bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijomis. Pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
