kaip praktiškai apsaugoti salotas, agurkus ir pomidorus nuo streso, kad karščio banga darže netaptų prarasto sezono priežastimi?
karščiai
Nuo laistymo laiko priklauso, kiek vandens pasieks šaknis, ar nebus pažeisti lapai, ar augalai nepateks į papildomą temperatūrinį šoką.
Vasara Lietuvoje moka nustebinti: vieną dieną džiaugiamės šiluma, o kitą slepiamės nuo alinančios kaitros. Kai termometro stulpelis lauke perkopia 28 laipsnius, daugelio butai virsta tikromis pirtimis, o pirmas instinktas – plačiai atverti langus ir laukti gaivaus vėjelio. Tačiau tie, kurių namuose net per didžiausius karščius išlieka vėsu, pataria elgtis kaip tik priešingai.
Po kelių karštų ir sausų dienų net gražiausia veja gali pradėti atrodyti pavargusi: atsiranda geltonos, rusvos ar išplikusios dėmės, žolė praranda sodrią spalvą, tampa šiurkšti, sausa ir lyg negyva. Daugelis išsigąsta, kad veją teks atsėti iš naujo, tačiau skubėti tikrai nereikėtų.
Kada laistyti daržą per karščius, kaip atpažinti drėgmės trūkumą ir kokie praktiniai sprendimai padeda išlaikyti derlių net per ilgas kaitras.
Šiltnamiuose pakilus temperatūrai iki 30-35 °C ir esant sausam orui, sustoja pomidorų augimas, lapai susisuka į vamzdelį, blogai apsidulkina žiedai, išauga tuščiaviduriai vaisiai, neauga kekėje užmegzti vaisiai, krinta žiedai, suintensyvėja kenkėjų daroma žala. Kaip tuo metu pagerinti mikroklimatą šiltnamyje ir padėti augalams, pataria specialistai....
Vyraujant karštiems orams, gyventojai namuose siekia užtikrinti gaivų orą ir komfortišką mikroklimatą, todėl dažnai atsigręžia į rekuperatorius. Vis dėlto, nors rekuperatorius vasarą gali padėti palaikyti gaivesnį namų mikroklimatą, jis nėra kondicionierius ir neturėtų būti naudojamas kaip aktyvaus vėsinimo įrenginys.
Pirmadienį, birželio 29-ąją, Lietuvą pasieks ekstremalus karščio pikas – sinoptikai prognozuoja iki 31–36 °C dieną ir tropinę, neatvėstančią naktį.
Po kelių svilinančių parų organizmui tai jau ne vasaros malonumas, o rimtas išbandymas. Remdamiesi sveikatos specialistų rekomendacijomis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patarimais, dalinamės, kaip apsisaugoti nuo karščio, kam jis pavojingiausias ir kokių įspėjamųjų ženklų jokiu būdu negalima ignoruoti – kad pati pavojingiausia savaitės diena praeitų be nuostolių sveikatai.
Lietuvą šį savaitgalį užklumpa viena karščiausių šios vasaros bangų – sinoptikai prognozuoja stichinę kaitrą, kai dieną oras vietomis įkais iki 32–35 °C, o naktys liks tropiškai šiltos.
Remdamiesi sinoptikų perspėjimais ir LAMMC specialistų rekomendacijomis, dalinamės, ką su daržo ir šiltnamio pomidorais verta padaryti dar prieš patį karščio piką – kad pomidorai per karščius nemestų žiedų, netrūkinėtų ir neapdegtų saulėje.
Šylantys vasariški orai džiugina, tačiau aukštesnė oro temperatūra kelia ir tam tikrų sunkumų. Vienas jų – prikaitę namai. Atvėsinti juos neabejotinai padeda kondicionieriai ar ventiliatoriai, tačiau jie gali ne juokais „išpūsti“ elektros sąskaitas. O štai pasinaudoję keliais paprastais patarimais, galite lengvai ir natūraliai atvėsinti namus, kartu taupydami elektros energiją.
Žengdami į šaltąjį sezoną, vasaros šiluma galime mėgautis tik prisiminimuose ir laukti jos sugrįžtant kitąmet. Tačiau ne visiems gyventojams būsimos vasaros laukimas turėtų kelti tik geras emocijas. Kelių Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių aukštųjų mokyklų mokslininkai paskelbė, kad praėjusią vasarą visoje Europoje dėl karščio bangų mirė dešimtys tūkstančių gyventojų. Klimato kaitai vykstant ir karščio bangoms Europoje intensyvėjant, mokslininkai stengiasi išsiaiškinti − kaip šių mirčių būtų galima išvengti ateityje.
Prasidėjus vasaros karščiams dažnas iš mūsų suskumba ieškoti būdų, kaip apsisaugoti nuo varginančių saulės spindulių, kaitros ir dehidratacijos. Ryto vėsa gelbsti neilgai, gaiva po lietaus išgaruoja smarkiau pakaitinus saulei, o šalti gėrimai ar ledai ne visada pasitaiko po ranka, todėl tenka ieškoti alternatyvų. Viena jų – vanduo. Nors jis sudaro net 70 proc. mūsų organizmo ir dengia didžiąją dalį žemės paviršiaus, mes dažnai pamirštame tikrąją jo vertę....
