Vyraujant karštiems orams, gyventojai namuose siekia užtikrinti gaivų orą ir komfortišką mikroklimatą, todėl dažnai atsigręžia į rekuperatorius. Vis dėlto, nors rekuperatorius vasarą gali padėti palaikyti gaivesnį namų mikroklimatą, jis nėra kondicionierius ir neturėtų būti naudojamas kaip aktyvaus vėsinimo įrenginys.
„Elektrum Lietuva“ produktų vadovė Eglė Afanasjeva atkreipia dėmesį, kad netinkamai parinkti rekuperatoriaus režimai, užsikimšę filtrai ar per didelis oro srautas karščiausiu paros metu gali ne tik nesuteikti norimo komforto, bet ir be reikalo didinti elektros suvartojimą.
„Vasarą gyventojai dažnai tikisi, kad rekuperatorius padės atvėsinti namus taip pat, kaip kondicionierius. Vis dėlto pagrindinė šio įrenginio funkcija yra kita – užtikrinti oro apykaitą patalpose. Rekuperatorius nekuria šalčio, todėl jo poveikis patalpų temperatūrai priklauso nuo lauko oro sąlygų, parinkto veikimo režimo ir sistemos priežiūros. Tai yra nuolatinio vėdinimo, o ne aktyvaus vėsinimo įrenginys“, – sako E. Afanasjeva.
Vasarą svarbi „bypass“ funkcija
Viena svarbiausių rekuperatoriaus funkcijų šiltuoju sezonu – „bypass“, arba apėjimo, režimas. Jis naudingas tada, kai lauke oras yra vėsesnis nei namuose, pavyzdžiui, naktį ar anksti ryte. Įjungus šį režimą, rekuperatorius į patalpas tiekia gaivesnį lauko orą jo papildomai nešildydamas, todėl namuose lengviau palaikyti komfortiškesnį mikroklimatą.
„Viena dažniausių klaidų – palikti įrenginį veikti vienodu intensyvumu visą parą. Jei dieną lauke labai karšta, intensyvus vėdinimas gali lemti, kad į patalpas pateks daugiau šilto oro. Todėl verta rinktis ne maksimalų, o situacijai pritaikytą režimą: mažesnį oro srautą karščiausiomis valandomis ir intensyvesnį vėdinimą vakare ar naktį, kai lauke atvėsta“, – aiškina E. Afanasjeva.
Greitas patikrinimas: ar rekuperatorius šiuo metu vėsina, ar šildo namus?
Norint suprasti, ar rekuperatorius karštą dieną padeda palaikyti malonesnę temperatūrą, pirmiausia verta palyginti lauko ir vidaus oro temperatūrą. Jei lauke vėsiau nei namuose, galima įjungti „bypass“ režimą ir padidinti oro srautą – taip į patalpas pateks daugiau gaivesnio oro.
Tačiau jei lauke temperatūra aukštesnė nei namuose, intensyvus vėdinimas gali duoti priešingą rezultatą. Tokiu metu į patalpas tiekiama daugiau karšto lauko oro, todėl namai gali įšilti dar greičiau.
Paprasčiausia taisyklė galėtų būti tokia:
- lauke vėsiau nei namuose – vėdinkite intensyviau;
- lauke karščiau nei namuose – sumažinkite oro srautą;
- vakare ir naktį pasinaudokite „bypass“ režimu;
- dieną užtraukite užuolaidas ar žaliuzes ir neatidarinėkite langų be reikalo.
Svarbu įvertinti ne tik lauko temperatūrą, bet ir tai, ar „bypass“ režimas rekuperatoriuje įsijungia automatiškai. Skirtingų gamintojų įrenginių nustatymai gali skirtis, todėl verta peržiūrėti naudojimo instrukciją arba programėlėje patikrinti vasaros režimo parametrus.
Ar per karščius rekuperatorių reikėtų visiškai išjungti?
Pajutę, kad iš rekuperatoriaus tiekiamas šiltas oras, dalis gyventojų nusprendžia įrenginį visiškai išjungti. Vis dėlto tai ne visada geriausias sprendimas.
Šiuolaikiniai būstai dažnai yra gana sandarūs, todėl išjungus mechaninį vėdinimą patalpose gali greičiau kauptis drėgmė, kvapai ir iškvepiamas anglies dioksidas. Dėl to namuose gali tapti tvanku, nors temperatūra iš pradžių ir nepadidėja.
Karščiausiomis dienos valandomis dažniausiai naudingiau ne visiškai išjungti rekuperatorių, o pasirinkti mažesnį oro srautą. Intensyvesnį vėdinimą galima perkelti į vakarą, naktį arba ankstyvą rytą, kai lauko oras yra vėsesnis.
Visiškai išjungti sistemą ilgesniam laikui reikėtų tik įvertinus konkretaus būsto sąlygas ir įrenginio gamintojo rekomendacijas.
Sąnaudas didina netinkamai prižiūrimi filtrai
Vasara rekuperatorių filtrams gali tapti tikru išbandymu – ore padaugėja žiedadulkių, pūkų, dulkių, o intensyvus pievų ir augalų žydėjimas dar labiau didina filtrų apkrovą. Todėl, siekiant užtikrinti efektyvų rekuperacinės sistemos veikimą, sumažinti jos nusidėvėjimą ir gedimų riziką, svarbu tinkamai prižiūrėti filtrus ir reguliariai juos keisti.
„Užsikimšę filtrai sumažina oro pralaidumą, blogina oro kokybę namuose ir gali didinti elektros sąnaudas. Kai rekuperatoriaus filtrai užsikemša, įrenginys, siekdamas užtikrinti reikiamą ventiliaciją, turi dirbti intensyviau. Todėl sunaudoja daugiau energijos. Didesnį suvartojimą lemia ir intensyvesnis ventiliatorių veikimas, tiesiogiai susijęs su filtrų švara.
Reguliariai keičiant filtrus, sistema veikia sklandžiau, palaiko tinkamą oro apykaitą ir neapkrauna ventiliatorių papildomu darbu.Taip elektros energija naudojama efektyviau“, – pasakoja E. Afanasjeva.
Net nedidelis suvartojimas tampa svarbus, kai įrenginys veikia nuolat
Rekuperatorius paprastai nėra didžiausias elektros energijos vartotojas namuose, tačiau jis yra vienas iš vadinamųjų foninių prietaisų – veikiančių daug valandų per parą ar net nuolat. Todėl net ir nedidelės jo sąnaudos ilgainiui gali prisidėti prie didesnės elektros sąskaitos.
Gamintojų techniniai duomenys rodo, kad gyvenamosioms patalpoms skirti rekuperatoriai įprastu režimu gali naudoti maždaug apie 30–50 W, o maksimaliu – apie 80–100 W galios. Jei įrenginys veikia visą parą, tai sudarytų atitinkamai apie 22–36 kWh arba 58–72 kWh per mėnesį. Todėl be poreikio nuolat paliktas maksimalus režimas gali padvigubinti rekuperatorių elektros sąnaudas. Kartu ir išlaidas už elektrą – nuo kelių iki keliolikos eurų per mėnesį.
„Rekuperatoriaus elektros sąnaudos didele dalimi priklauso nuo pasirinkto veikimo intensyvumo, oro srauto, sistemos nustatymų ir priežiūros. Jei įrenginys be poreikio paliekamas veikti maksimaliu režimu, jis gali sunaudoti gerokai daugiau elektros energijos, nors papildomo komforto tuo metu ir nesuteikia.
Tai ypač aktualu vasarą, kai netinkamai parinktas režimas gali ne tik nepravėsinti patalpų, bet ir į jas prileisti daugiau šilto lauko oro“, – akcentuoja „Elektrum Lietuva“ produktų vadovė.
Karštos dienos planas: kaip reguliuoti rekuperatorių nuo ryto iki vakaro?
Anksti ryte. Kol lauke dar vėsu, verta įjungti „bypass“ režimą ir padidinti oro srautą. Tai vienas tinkamiausių momentų į patalpas įleisti daugiau gaivaus oro.
Dieną. Lauko temperatūrai pakilus aukščiau nei namuose, oro srautą rekomenduojama sumažinti. Tuo pat metu verta uždengti saulės kaitinamus langus, ypač esančius pietinėje ir vakarinėje pusėje.
Gaminant maistą ar prausiantis. Trumpam galima įjungti intensyvesnį režimą, kad būtų pašalinta perteklinė drėgmė, kvapai ir šiluma. Tačiau maksimalaus režimo nereikėtų palikti veikti ilgiau, nei būtina.
Vakare ir naktį. Kai lauko oras atvėsta, galima vėl padidinti oro srautą ir aktyviau naudoti „bypass“ funkciją. Būtent šiuo metu rekuperatorius gali labiausiai prisidėti prie malonesnio mikroklimato namuose.
Toks režimų keitimas pagal paros laiką padeda išvengti dažnos klaidos – situacijos, kai rekuperatorius visą parą veikia vienodu intensyvumu, nepaisant besikeičiančios lauko temperatūros.
Nors rekuperacinė sistema vasarą neatlieka tiesioginės vėsinimo funkcijos, tinkamai sureguliuota ji gerina oro kokybę. Taip pat mažina drėgmę ir tvankumą, o kartu padeda palaikyti komfortiškesnį mikroklimatą namuose.
