Prasidėjus vasaros karščiams dažnas iš mūsų suskumba ieškoti būdų, kaip apsisaugoti nuo varginančių saulės spindulių, kaitros ir dehidratacijos. Ryto vėsa gelbsti neilgai, gaiva po lietaus išgaruoja smarkiau pakaitinus saulei, o šalti gėrimai ar ledai ne visada pasitaiko po ranka, todėl tenka ieškoti alternatyvų. Viena jų – vanduo. Nors jis sudaro net 70 proc. mūsų organizmo ir dengia didžiąją dalį žemės paviršiaus, mes dažnai pamirštame tikrąją jo vertę.
Orų svyravimas ir dideli karščiai gali būti labai pavojingi neužgrūdintam organizmui, todėl svarbu žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti ir apsaugoti kitus.
1. Vasaros metu atokvėpis prie namų ar sodybos pašonėje esančios kūdros atrodo tarsi rojus žemėje. Nedidelis, bet tvirtas lieptelis, šiek tiek investavus ir skyrus dieną ar dvi lentų šlifavimui ir impregnavimui specialiomis medienos apsaugos priemonėmis, taps puikia rekreacine erdve: atsibodusius pasivaikščiojimus ar gulinėjimus po karšta saule galima pakeisti pasipliuškenimu vėsiame vandenyje, o lieptelis tikrai pradžiugins ir užkietėjusius meškeriotojus, ir saulės vonių, pirties ar kubilo mėgėjus!
2. Geriamojo vandens fontanėliai yra itin paplitęs ir funkcionalus reiškinys Vakarų Europos, JAV miestų erdvėse ir namuose, tačiau Lietuvoje jie tik pradeda populiarėti. Vėsaus vandens gėrimas mažina saulės ir šiluminio smūgio tikimybę, padeda išlikti žvalesniems, todėl įsirengti šiuos dailius aparatus turėtų kiekvienas didesnių valdų šeimininkas. Ne nuolat čiurlenantys (reguliuojamo srauto) geriamojo vandens fontanėliai sutaupys Jūsų laiką ir suteiks visas sąlygas išgerti karštuoju sezonu rekomenduojamus 1,5–2 litrus vandens per dieną.
3. Fizinis aktyvumas karštuoju sezonu yra apribotas – siekiant išvengti sveikatos sutrikimų sportuoti galima tik ryte ar vakare, kai vėsiau, tačiau baseinas gali tapti sprendimu. Lengvai surenkami, nedideli, kilnojamieji baseinai yra puikus būdas atsivėsinti ir atpalaiduoti pavargusį kūną per vasaros karščius ir galimybė aktyviai sportuoti, treniruotis ar mankštintis. Toks sportas vandenyje teigiamai veikia raumenų sistemą ir neišvargina organizmo, o atvėsus orams, išardytą baseiną galima paslėpti laisvesniame būsto kamputyje.
4. Karštuoju sezonu atsiranda noras, kad šalia būtų kuo daugiau vandens šaltinių, kurį nesunku įgyvendinti – atsižvelgiant į sklypo didumą ir suplanavimą Jūsų aplinką gali papuošti dekoratyviniai tvenkiniai ar ekobaseinai. Abiem atvejais turėsite funkcionalias poilsio zonas, pasižyminčias savita augmenija ir aura. Tokie vandens telkiniai, nors ir atlieka sode dekoratyvinę funkciją, vis dėlto vėsina, o maudynės ekobaseine gelbsti choloruoto vandens nemėgstančius žmones ir gyvūnus. Be to, nelaimės atveju – tai viena pirmiausių ugnies gesinimo priemonių.
5. Dekoratyviniai fontanėliai dažniausiai laikomi tik estetiniu interjero akcentu ar eksterjerą papildančia detale. Jie ramina savo čiurlenimu, suteikia jaukumo ir išryškina aplinkos stilių. Tačiau nereikia jų nuvertini – uždaroje erdvėje esantis fontanėlis drėkina sausą patalpų orą ir taip palengvina kvėpavimą bei atgaivina odą.
6. Šulinys nuo senų laikų buvo neatsiejamas nuo žmogaus buities. Lietuvoje pro šalį keliaujantiems prie šulinio buvo laikomas puodelis – svetingumo simbolis. Tokia tradicija neturėtų stebinti, kadangi Lietuvoje būtent yra geriamojo vandens šaltinis. Jei šulinys yra tinkamai prižiūrimas – jo vieta parenkama aukštesnėje vietoje, taip apsaugant nuo nitratų taršos, lietaus vandens ar polaidžio; reguliariai valomas ir dezinfekuojamas, – tuomet išgaunamas vanduo yra saugus ir tinka troškuliui numalšinti, maistui gaminti, rankoms, veidui, kūnui atvėsinti, gyvuliams girdyti ar augalams laistyti.
7. Dažnas iš mūsų net nesusimąsto, kad žmogus per dieną vidutiniškai sunaudoja apie 140 litrų vandens, o karštomis dienomis – ir dar daugiau. Tokie skaičiai verčia suklusti ir pagalvoti apie ekonomiškesnes bei ekologiškesnes galimybes – lietaus kaupimo rezervuarus. Taupymą galima pradėti nuo sandarių talpų ir lietvamzdžių jungčių, kurios leis surinktą vandenį panaudoti sodo drėkinimui ir priežiūrai. Atsiradus galimybei investuoti į sudėtingesnius, specializuotus požeminius/antžeminius rezervuarus – minkštas, perfiltruotas ir švarus vanduo gali pasitarnauti žmonių namuose kaip skalbimo ar tualetų bakelių užpildymo priemonė.
8. Sausringomis vasaros dienomis norisi žaliąsias erdves išlaikyti gražias, dekoratyvias, vešlias. Saugodami augalus, kad jie neišdegtų, neapvystų ir nesunyktų, turime jiems suteikti pakankamai drėgmės. Automatizuotos laistymo sistemos tolygiai ir reguliariai paskirsto vandenį aplink esančiai augmenijai, taip skatindamos medžiagų apykaitą bei dirvožemyje esančių naudingųjų medžiagų įsisavinimą. Purkštuvų skirstomo vandens srovelės taip pat gali tapti puikia žaidimų aikštele vaikams, saugančia nuo perkaitimo ir laipsniškai gaivinančia. Būtina nepamiršti, kad augalų negalima laistyti labai šaltu vandeniu, o geriausia tai daryti nuslūgus didžiausio karščio bangai, t. y. anksti ryte, vakare ar naktį, priešingu atveju, terminis šokas gali jiems labiau pakenkti nei padėti.
9. Augintinius ir smulkius laukinius gyvūnus (pavyzdžiui, ežius) bei paukščius, taip pat vargina kaitra ir gali sukelti sveikatos sutrikimų, tokių kaip šiluminis smūgis, todėl per karščius kiekviename kieme savo vietą turėtų rasti girdyklos – specialios sunkesnio metalo ar plastikinės talpos, atsparios korozijai, su šviežiu geriamuoju vandeniu. Rūpindamiesi naminių gyvūnų ir paukščių gerove, pasirūpinsite ir savimi – pritraukę į savo kiemus giesmininkus, galėsite būti tikri, kad sumažės augalų kenkėjų ir vabzdžių, o augintiniai atsidėkos meile ir žaismingumu. Negalima pamiršti, kad tokios girdyklos vilioja ir plėšrūnus, tad nusprendus pasirūpinti sparnuočiais, girdyklą derėtų įrengti atviroje vietoje, aukščiau nuo žemės, kad šie laiku pastebėtų sėlinančią katę ar kitą nedraugišką gyvūną.
