Net neįtartum, kad nuo gatvės kone nepastebimas, tarp dviejų Vilniaus Žvėryno daugiabučių įsispraudęs, po išsišakojusiais klevais pasislėpęs kompaktiškas namukas su erdvia terasa dar visai neseniai tebuvo visiškai apleistas pastatas, prie kurio būriuodavosi ne itin maloni rajono kompanija. Tačiau nekilnojamojo turto pardavimo specialistė Rasa Pavarienė sugebėjo įžvelgti jo „gerąsias puses“ ir sukūrė čia estetišką, stilingą ir patogią gyvenamąją erdvę savo didelei šeimai.
Objekto dosjė:
Tipas – renovuotas gyvenamasis namas.
Plotas – 150 m².
Gyvenamoji erdvė: pirmajame aukšte – bendrasis kambarys (svetainė, valgomasis ir virtuvė), miegamasis ir svečių WC, cokoliniame – vaikų miegamieji, WC kambarys, vyno kambarys.
Gyventojai – du suaugusieji, keturi vaikai ir šuo šiba, vardu Šiba.
Projekto autorė – namų šeimininkė Rasa Pavarienė.
Nekilnojamojo turto pardavimų srityje dirbanti Rasa Pavarienė pasakoja naujuosius namus suradusi kone atsitiktinai: „Netikėtai užsimezgusi pažintis su senuoju šio namo savininku peraugo į bendradarbiavimą – ėmiausi pardavinėti jo seną, nugyventą būstą po didžiuliais klevais, – prisimena Rasa.
– Iš išorės namas neatrodė patrauklus – aplinka siaubinga, mėtėsi tušti buteliai, šiukšlės, o vietiniai girtuokliai rinkdavosi po klevais išgėrinėti. Aš pati vertinu būstus kitaip – galėčiau pirkti ir nemačiusi gyvai, nes pirmiausia kreipiu dėmesį vietą, kvadratūrą ir išplanavimą (tai, kiek yra laikančiųjų sienų).
Tad pirkėjo akims visai nepatrauklus namas man dažnai atrodo visiškai kitaip – matau galimybes, ką su tuo namu galima padaryti. Todėl, neatsiradus pirkėjui, šį namą nusipirkau pati“, – namo įsigijimo istoriją pasakoja naujoji jo šeimininkė.
Visai šeimai patogus interjeras
Rasa Pavarienė, kurdama savo namų interjerą, pirmiausia siekė, kad juose būtų gera gyventi visiems šeimos nariams – patogu žaisti ir mokytis vaikams, nesudėtinga palaikyti tvarką, jauku visiems kartu leisti laisvalaikį.
Prie namo Rasa suprojektavo erdvią terasą, į kurią galima patekti pro plačias stumdomąsias vitrinines duris tiesiai iš svetainės.
„Tiek renovuojant namą, tiek statant terasą man buvo labai svarbu išsaugoti senus prie namo augančius klevus“, – paaiškina Rasa. Kadangi medžiai auga palei pat namą, terasos grindyse specialiai jiems buvo palinkta anga.
Toks sprendimas labai pasiteisino – šis daugiakamienis klevas terasai suteikia jaukų šešėlį ir malonią užuovėją.
„Lipdinius sąmoningai naudoju tik labai senuose būstuose – tai tarsi duoklė praeičiai. Šiame name likusių lipdinių, deja, nebuvo, tad teko fantazuoti, – prisipažįsta projekto autorė.
– Aukštos lubos, krištolo sietynas svetainėje, lipdiniai, rankų darbo klasikiniai veidrodžiai – mano aistra, tad po truputį šiuos elementus stengiuosi pritaikyti savo namuose.“
Sukurtas interjeras įkvėpė parašyti knygą
Pasakodama savo namų istoriją Rasa prasitaria, kad tai jau dešimtas jos pačios visiškai savarankiškai sukurtas interjeras – tai jau tapo aistringu pomėgiu: „Interjero kūrimas – tarsi medus mano širdžiai“, – neslepia projekto autorė, bet pripažįsta, kad neturint žinių ir patirties patiems suprojektuoti interjerą gali būti sudėtinga.
Būtent ši aistra net įkvėpė Rasą parašyti knygą, kurioje ji norėjo pasidalinti savo, kaip nekilnojamojo turto specialistės bei ne vieną interjerą savarankiškai kūrusios projekto autorės, įgūdžiais ir patirtimi.
„Tai bus knyga apie namus, kuriuose gera ir jauku gyventi, į kuriuos norisi sugrįžti, – šypsodamasi atskleidžia sumanymą autorė.
– Čia bus galima rasti atsakymų į daugelį klausimų: apie namus, jų keitimą, pirkimą ir pardavimą, apie svajones, kurios keičiasi, apie klaidas, kurių pasitaiko net ir patyrusiems nekilnojamojo turto ekspertams.
Mano knygoje rasite kelią, kaip remontas gali džiuginti, nekainuoti milijono ir nesugadinti santykių“, – sako Rasa Pavarienė.
Kaip pasirinktos spalvos?
Rasa pasakoja, kad spalvas, interjero dizaino liniją neretai padiktuoja kokia nors smulkmena.
„Už lango žydinti alyva tarsi pasiūlė alyvinių krėsliukų mintį – juos įsigijau parvežtus iš Švedijos dvaro ir pervilkau rožinio atspalvio audiniu.
Prie jų norėjosi mėtinių pufų – šis derinys tapo akcentiniu, o visa kita buvo dekoruojama pasteliniais tonais, kad jų neužgožtų.“
Praktiški baldai ir daiktai su istorija
Svetainei Rasa rinkosi tik reikalingiausius, lengvai stumdomus, praktiškus baldus: „Svetainės patalpą vizualiai didina veidrodinė komoda, o ir vaikams, žaidžiantiems ant kilimo, smagu save stebėti.
Čia nėra indaujos ar kitų grožio elementų – jų norėsiu kituose namuose, kai vaikai bus vyresni, tad čia tik tai, ko reikia ir kas leidžia saugiai dūkti, nekreipiant daug dėmesio į baldus ir kitus daiktus“, – sako keturių vaikų mama.
„Visi žibantys daiktai turi savo istoriją, – pasakoja Rasa. – Masyvus svetainės sietynas buvo kabinamas taip, kad žvarbiais rudens vakarais iš lauko matytųsi jo jaukus spindesys. Veidrodis virš židinio – autentiškas, su ryškiais laiko pėdsakais, jį radau antikvariate.
Didelis veidrodis su rankų darbo rėmais prie išėjimo atsirado iš praktinių sumetimų – juk reikia nužvelgti save išeinant iš namų.
Aukso spalvos turėklai neišvengiamai turėjo derėti su valgomojo stalo koja. Tai tarsi sniego gniūžtė – tas pats motyvas nuvilnijo įvairiuose paviršiuose per visus namus.“
Atliekant šio namo renovaciją ir projektuojant interjerą ankstesniuose projektuose įgyta patirtis ir žinios labai pravertė, nes čia keitėsi viskas – liko tik išorinis karkasas.
„Reikėjo kokybiškos rekuperacinės sistemos (nes miesto centre oro kokybė prasta), teko keisti šildymo sistemą.
Iš buvusių krosnių buvo sukonstruotas židinys ir teko montuoti grindinį šildymą, nes radiatoriai nepuošia namų, o ir mažom pėdutėm smagiau basomis bėgioti šiltomis grindimis“, – didžiuosius rekonstrukcijos darbus vardija projekto autorė.
„Šiame name, deja, bendrojo kambario plotas gana ribotas, tiesiog plėstis nebuvo galimybės. Todėl buvo svarbu svetainės poilsio zoną įrengti ne ties praėjimu, o kuo toliau nuo virtuvės, kad dūkstančių vaikų šurmulys netrukdytų gaminti maisto, bendrauti suaugusiesiems, – pasakoja Rasa.
– Dėl šios priežasties tarp svetainės ir valgomojo suformavau tarsi angą, taip vizualiai atskirdama zonas, bet jų visiškai neizoliuodama.
Tokia mintis kilo iš prabangių Prancūzijos salų butų interjerų. Kelionėse matytos idėjos dažnai įgyvendinamos ir mano kuriamuose namuose“, – apie savo pomėgį pasakoja interjero kūrėja.
„Valgomojo stalui jaučiu ypatingus sentimentus – jis keliauja kartu iš vienų namų į kitus, nes yra labai praktiškas, tvirtas, neįnoringas ir šiuo atveju puikiai susieja svetainės ir valgomojo erdves, – atskleidžia Rasa.
– Savo namuose būtinai norėjau apskrito stalo – ji būtinas didelei šeimai, kurioje nenorima išskirti sėdėjimo vietos pagal „hierarchiją“.
Prie apskrito stalo visos vietos vienodos, nėra „geresnių“ ar patogesnių, tad ir pyktis vaikams mažiau progų“, – praktiška mamos patirtimi dalijasi moteris.
Knygų lentyna
„Man knygų lentyna yra vienas iš būtinų dalykų – ji turi atsirasti dar brėžinyje, ir ši užduotis buvo viena sudėtingiausių, – prisimena projekto autorė.
– Sukaupta knygų biblioteka gausi, jos mažinti ar skaidyti negalėjau, tad ieškojau, kurioje vietoje galiu panaudoti tokio dydžio sienos plotą.
Atsakymas pats atėjo, nes tokios didžiulės tuščios sienos daugiau niekur nėra, tik laiptų zonoje. Dar įdomesnį įspūdį padėjo sukurti ažūrinė vertikalių linijų aukso spalvos turėklo konstrukcija.“
Virtuvės dizainas
Iškart už valgomojo suprojektuota virtuvės zona. Rasa neslepia, kad didelei šeimai su keturiais vaikais buvo ypač svarbus šios zonos funkcionalumas ir praktiškumas.
Tačiau kadangi ji įrengta atviro plano bendroje erdvėje, ne mažiau aktualūs buvo ir estetiniai, bendrą interjero stilių atkartojantys sprendimai.
Nenorėdama per daug akcentuoti šios zonos, projekto autorė jai dekoruoti rinkosi baltą bazinį atspalvį, prabangos pojūtį padėjo sukurti marmuro stalviršiai, sienelė virš darbastalio ir įspūdingas virš salos įkomponuotas šviestuvas.
Tačiau Rasa pabrėžia nevengianti ir praktiškų sprendimų, padedančių sutaupyti laiko ir pinigų: „Mano atveju virtuvė turėjo stovėti jau kitą dieną paklojus ant grindų parketą, o virtuvių gamintojai vienas po kito atsisakinėjo vien išsimatuoti matmenis nuo betono.
Tai privertė mane ieškoti kito sprendimo ir virtuvės baldus išsirinkau parduotuvėje „Ikea“, – pasakoja Rasa. – Tiesa, stalviršį užsakiau atskirai, bet viskas įvyko laiku, tad nuo vizijos iki virtuvės realizacijos užtrukau vos kelias dienas.“
Virtuvę nuo likusios erdvės vizualiai atskiria sala: ją projekto autorė pritaikė norėdama turėti daugiau darbastalio ploto, dėl patogumo čia įrengė ir dar vieną plautuvę.
Taip pat buvo svarbu sukurti patogią vietą vaikams pusryčiauti, kad rytais pakaitomis juos pamaitinus būtų galima viską greitai sutvarkyti.
„Nedideliame Vilniaus interjero salone akis užkliuvo už ryškaus itališko darbo. Tiesiog pajutau, kad šio paveikslo vieta bus virš lovos – ne centre, bet arčiau lango, kad visas jo grožis atsiskleistų pravėrus dvivėres duris“, – miegamajame įkomponuoto paveikslo istoriją prisiminė Rasa.
Vonios kambarys
Iš karto už virtuvės zonos esančios dvivėrės baltos aukštos durys veda į erdvų šeimininkų miegamąjį, kuriame suprojektuotas ir atviras vonios kambarys.
„Jau ketvirtuose namuose vonią miegamajame projektuoju iš praktiškų sumetimų – taip patogiau bendrauti su vaiku, kol žaidžia vonioje, o ir pati esu erdvių ir vonios mėgėja, o gulėti vonioje, kai iš visų pusių arti sienos, man nejauku.
Todėl savo poilsio erdvėje sutalpinau viską, kas man svarbu: vonią, židinį – jį užsidegu žvarbiais žiemos ir rudens vakarais, didelį veidrodį, jaukų kilimą“, – savo komforto elementus vardija namų šeimininkė.
Visam kambariui dekoruoti ji pasirinko baltą atspalvį – taip pabrėžiamas šviesos ir erdvės pojūtis, jį dar labiau sustiprina aukštos dvivėrės durys.
Pagrindiniu spalviniu akcentu miegamajame tapo lovos su tamsiai žaliu galvūgaliu ir ryškaus virš jo pakabinto paveikslo derinys, o prabangos pojūtį suteikia įspūdingas nuleidžiamas šviestuvas virš vonios.
Miegamojo interjeras
Nedidelė sienelė miegamajame vizualiai atskiria vonios kambario zoną: modernus vonios indas su dideliu veidrodžiu ir nuleistu šviestuvu įkomponuotas miegamojo pusėje, o už sienelės – praustuvų zona ir drabužių spintos.
Vietoj atskiro kambario drabužiams miegamajame buvo suprojektuotos spintos. „Gal nebūsiu populiari tarp moterų, kurios svajoja apie atskirą drabužinę, bet man labiau patinka uždaromos spintos – taip lengviau palaikyti tvarką“, – patikslina projekto autorė.
Rasa pasakoja, kad miegamojo lovos su aksomu aptrauktu aukštu galvūgaliu, taip pat svetainės sofos pasirinkimą padiktavo Ukrainoje prasidėjęs karas:
„Prabėgus porai mėnesių nuo karo pradžios tikslingai šiuos baldus užsakiau iš Ukrainos – taip norėjau bent kukliai paremti vietos gyventojus, – prisimena ji.
– Buvau nustebusi, kad užsakyti baldai atvyko anksčiau, nei pažadėta, jų įmonė argumentavo, kad didina gamybą, siekdami atlikti daugiau užsakymų ir taip prisidėti prie kovos su priešu.“
Prancūziškos detalės
„Mylimos Prancūzijos pėdsakai nusėda mažose detalėse“, – romantiškai ištaria Rasa, pasakodama apie nedidelio prieškambario, iš kurio galima patekti tiesiai į bendrąjį kambarį, interjerą.
Tiksliau – apie stilingas aukso spalvos rankenėles, pritaikytas didelės sieninės klasikinės spintos durims – iš tiesų jos ir padiktavo fasadų dizainą.
Prie jų buvo derinamas ir didžiulis, kone visą sieną užimantis pastatomasis veidrodis, šviestuvas, grindų dekoras, o ypač stilingai atrodo prancūziškos dvivėrės durys.
„Atskiriant prieangį, kad namai būtų apsaugoti nuo vėjo ir šalčio, besiveržiančių atvėrus pagrindines duris, reikėjo ieškoti kompromisų, išsaugančių šviesą, ir šiuo atveju puikiai tiko stiklas.
Dvivėrės durys labai praktiškos, pro jas patogiau susinešti daiktus. Vasarą laikau jas abejas praviras, nes taip vaikai gali judėti laisviau“, – paaiškina savo namų projekto autorė.
Šviesus prieangis išklotas stilingomis ornamentuotomis plytelėmis – Rasa sako ieškojusi panašių į šiuose namuose rastas plytelių nuotrupas rūsyje.
Didžiulį, pagal užsakymą gamintą veidrodį prieškambaryje puošia Rasos šeimos herbo „karūna“.
