Lietuviai, kurdami interjerą, tarsi sprendžia savo vidines psichologines problemas. Susitvarko namus ir tuo pačiu emocinę būklę, sako interjero dizaineris Dovas Serapinas. Jo teigimu, įrenginėdami būstą, skiriamės nuo kitų europiečių, nes norime labiau išsiskirti, atskleisti savo unikalumą. Ir dėl to dažnai padarome klaidų.
Apie naujausius statybų, remonto, interjero, baldų ir dizaino sprendimus bus kalbama 2025 m. balandžio 24 – 26 d. „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Resta“, kuri šiemet švenčia 30 metų jubiliejų.
Parodos lankytojai turės galimybę ne tik sužinoti naujienas, bet ir pasikonsultuoti būsto statybų ir įrengimo klausimais. Parodos interjero elementų ir sprendimų salę kuruos bei patarimais dalinsis ir dizaineris D. Serapinas.
Pamirštama, kad interjero kūrime dalyvauja kelios šalys
D. Serapinas dalijasi, kad šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje stebima tendencija sinchronizuoti būsto įrengimą su statinio architektūra, eksterjerą su interjeru. Siekiama, kad visi procesai kuo sklandžiau vienas su kitu susijungtų ir kiltų mažiau nesklandumų.
Pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, įrenginėjant virtuvę, architektas būna ją suplanavęs vienaip. Į procesą įsitraukus interjero dizaineriui, paaiškėja, kad tokio ilgio virtuvėje negalite įrengti pakabinamų spintelių, nes toje vietoje yra architekto suprojektuotas langas.
Tada svarstome, gal galime jį perkelti į kitą vietą, bet vėlgi paaiškėja, kad tuomet visas suplanuotas eksterjeras sugriūna, prarandama estetinė idėja, ritmika, harmonija tarp linijų, angų ir pan., sako jis.
Dizainerio teigimu, statant namus, architektas planuoja eksterjerą, o interjero dizaineris vertina vidinę būsto pusę. Tai pavyzdžiui, jeigu architektui svarbu, kad name būtų kuo mažiau langų, nes jie gadina fasado vaizdą, interjero specialistai sieks, kad jų būtų kuo daugiau, nes per juos į namus sklinda šviesa.
Tad jeigu pradiniame etape šie specialistai nepasitaria, vėliau tampa sudėtinga kažką pakeisti.
Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai įsijungia statybininkai. Jie gali pasakyti, kad pasirinktos medžiagos per brangios, jų neįmanoma gauti reikiamu laiku.
Arba gali paaiškėti, kad nebuvo tinkamai suplanuotas procesas, neapgalvotas darbų eiliškumas. Pavyzdžiui, užsakome laiptus, kurie bus pagaminti po pusės metų, bet betono jiems išlieti reikės galbūt jau po poros savaičių, sako D. Serapinas.
Tam, kad nenukentėtų nei eksterjeras, nei interjeras, būtinas bendradarbiavimas tarp visų šalių: statybininkų, architektų, dizainerių ir užsakovo.
Svarbu, kad visos šios šalys nuo pat pradžių susitartų.
Užsakovas čia taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį. Svarbu, kad pačioje projekto pradžioje aiškiai išsakytų savo norus. Žinoma, specialistai gali nuspėti, ko žmogus nori, bet vėliau gali paaiškėti, kad tai visai neatitinka žmogaus vizijos.
Čia panašiai kaip neapgalvojus savo poreikių, nueiti į pirmą pasitaikiusį saloną ir nusipirkti sportinį automobilį, o vėliau nervintis, kad juo nepatogu važiuoti miško keliukais, sako dizaineris.
Remiamasi tik paveikslėliais, kurie kuria iliuziją
Paklaustas, ką svarbu apgalvoti įsirenginėjant interjerą, D. Serapinas dalijasi, kad naudinga paieškoti įkvėpimo internete, tačiau aklai gražiais paveikslėliais nepasikliauti.
Tose tobulose instagramo ar pinteresto nuotraukose daug apgaulės, nes tai yra tiesiog gražūs atvirukai. Namai yra sudėtinga erdvė su daug sienų, veikiama įvairių šviesų, spalvų, realiai atrodanti visai kitaip nei šviečiančiame telefono ekrane.
Dažniausiai matome gražius vaizdus konkrečiame kambaryje su tam tikru apšvietimu, langais, sienų apdaila. O kai žmogaus paklausi, kas konkrečiai šioje nuotraukoje patinka, paaiškėja, kad jis atkreipė dėmesį į gražią vazelę ant stalo, sako jis.
Atsirinkus patinkančias nuotraukas, svarbu suprasti, kokiais aspektais jas vertinti, kad tai duotų naudos.
Internetinės nuotraukos dažniausiai yra svajonė, bet reikia apgalvoti, ar ji gali būti įgyvendinama konkrečiame būste. Jeigu norime turėti didelę vonią, kokią matėme tuose paveikslėliuose, reikia įvertinti visas aplinkos detales.
Dažniausiai tokiuose vonios kambariuose yra didelis langas, prie kurio ta vonia stovi, maišytuvas, išeinantis iš grindų, kuris kainuoja kelis tūkstančius eurų.
O mes turime nedidelį vonios kambarį su mažu langeliu, kuriame ta vonia būtų įgrūsta į kampą. Tada ta svajonė labai lengva sudūžta, dalinasi pašnekovas.
Visgi, įkvėpimui nuotraukos padeda, nes tikėtina, kad konsultuojantis su specialistu iš tų 100 nuotraukų, jis padės atrasti bendrus patinkančius elementus.
D. Serapinas taip pat rekomenduoja įsiminti patinkančias detales, įvertinti jų patogumą apsistojant viešbučiuose, lankantis pas draugus ar artimuosius, t.y., vertinti realią savo ar pažįstamų patirtį, ne tik nuotraukas.
Vaikomasi interjero tendencijų
Paklaustas, kiek, galvodami apie interjerą, lietuviai vaikosi interjero madų ir kiek jiems svarbus tvarumas, interjero dizaineris sako, kad tendencijas reikia vertinti atsargiai.
Mados interjere yra tvarumo antonimas. Tai, kas madinga, greitai atsibosta, pasensta.
Pavyzdžiui, žmonės dažnai renkasi madingas plyteles, bet plytelių, kaip rūbo, taip greitai nepakeisi. Todėl visuomet raginu žmones kreipti dėmesį ne į tai, kas madinga, o kas tvaru, rinktis klasikinį stilių, kad įsirengus namus, jais galėtume mėgautis ilgiau, teigia jis.
Dėl to ir kuriant interjerą, dizaineris rekomenduoja galvoti apie tai, kokias medžiagas pasirinkti, kokių elementų į jį įnešti, kad po kelerių metų neatsibostų ir nereikėtų galvoti apie remontą dėl pabodusių vonios plytelių.
Todėl nemėgstu daiktų, kurie yra ant bangos: naujausių LED apšvietimo sprendimų ar madingų plytelių. Naujiems sprendimams reikia laiko – įvertinti, ar nuo tokio apšvietimo neskaudės galvos, ar nepavargsite nuo kas antrame būste matomų marmurinių plytelių.
Visada galima paieškoti įdomesnių akcentų, bet reikia vertinti, ar jie bus lengvai pakeičiami ir ar neatsibos, nes tai yra tarsi namų prieskonis. Jei kardamono kvapą užuodžiate per Kalėdas, jis nuteikia maloniai, bet jei juo kvėpuosite kasdien, tikėtina, kad nebenorėsite jo akyse matyti, sako D. Serapinas.
Nesirenkamos ilgaamžės medžiagos
Jis priduria, kad kurdami namus, niekada neprašausite rinkdamiesi ilgaamžes medžiagas.
Rinkitės tokias, kurios egzistavo jau prieš šimtą metų ar dar seniau: akmenį, medį, stiklą, taip pat rankų darbo daiktus ir kitus unikalius sprendimus.
Geriau restauruoti senelių spintą ir turėti namuose originalų daiktą, kuris dar turbūt ir kainuos pigiau nei masinės gamybos plastikinė spinta, kurią rasite kas antruose namuose, pataria dizaineris.
Apibendrindamas, D. Serapinas ragina lietuvius, kuriančius savo namus, apgalvoti, kodėl norisi vienų ar kitų dizaino elementų, nes, jo teigimu, interjeras yra emocinės būklės atspindys.
Apskritai lietuviai skiria daug dėmesio interjerui, dažnai nori išsiskirti, rasti unikalių akcentų. Sakyčiau tarsi įsirenginėdami namus norime susitvarkyti savo vidų.
Pavyzdžiui, neseniai viešėjau Barselonoje, tai ispanų namų interjerai tokie pat kaip prieš šimtmetį. O mes, matyt veikiami provincijos, nepritekliaus kompleksų, dažnai vaikomės madų, norime savo interjeru kažką kažkam įrodyti.
Tad rekomenduočiau kuriant namus, pagalvoti, ką norime apie save pasakyti, kodėl vieni dalykai mums svarbūs, kodėl tam tikros spalvos kelia tokias asociacijas, pabaigia jis.
2025 m. balandžio 24-26 d. „Litexpo“ paroda „Resta“ vyks 30 kartą. Lankytojų lauks ne tik nauja Interjero ir sprendimų salė (paroda „Baldai ir dizaino sprendimai“ tampa parodos dalimi), bet ir speciali šventinė programa, statybai bei namų kūrimui skirti renginiai ir konsultacijos.
