Vieną dalyką apie juos tikrai žino visi – darže ar sode išplitę amarai naikina derlių ir žaloja augalus. Tačiau tai toli gražu ne nauja bėda, todėl egzistuoja ne tik natūralių metodų, o be abejo ir specializuotų priemonių jų naikinimui. Daugelis augalų daržuose ir soduose dar tik pradeda ar neseniai pradėjo savo vegetacijos periodus, todėl dar ne per vėlu daugiau sužinoti apie šį kenkėją ir jo tramdymo priemones.
Amarai gali būti skirtingos išvaizdos, o kai kurias rūšis net iš pirmo žvilgsnio sunku identifikuoti. Vis dėlto, kadangi daugelis mūsų nesame entomologai ar vabalų kolekcionieriai, mums užtenka žinoti, kad žalą daržui daro būtent amarai. Atskirti, kad darže pasidarbavo būtent amarai, nėra sunku. Šie vabzdžiai augalo paviršių praduria ir pamažu pradeda jį čiulpti, dėl ko augalai pradeda vysti – vysta, raukšlėjasi lapai ir ūgliai, kartais augalas pakeičia spalvą.
Šalies sodininkams ir daržininkams daugiausia žalos natūraliai daro tie amarai, kurie maitinasi vaismedžiais, vaiskrūmiais ir daržovėmis. Amarai ėda obelis, slyvas, vyšnias, serbentus, agrastus, kopūstus, bulves ir kitus augalus. Skirtingos jų rūšys minta tik tam tikrais augalais. Kai kurios rūšys ištisai minta vienu augalu, kitos skirtingais vystymosi tarpsniais maitinasi dviem skirtingais augalais.
Amarai gyvena kolonijomis, todėl kitas gana akivaizdus jų atsiradimo požymis – elementarus tokios kolonijos aptikimas savo darže. Amarai būna pakankamai matomo dydžio, be to, jų kolonijos labai gausios ir vislios – kai kurios rūšys per vasaros sezoną gali pagausėti net iki dešimties generacijų. Tiesa, amarų populiacijos augimas lėtėja esant ilgalaikiams sausiems orams. Jie taip pat jautrūs ne tik drėgmės svyravimais, tačiau ir temperatūrai – ilgesniu laiku esant neįprastai šaltam ar karštam orui, amarų darže aptiksite mažiau.
Naikinimas. Kaip ir daugelyje sričių, egzistuoja specialiai sukurti, efektyvūs, tačiau ne visų daržininkų mėgstami cheminiai preparatai ir liaudiškos naikinimo priemonės. Įvairius insekticidus dažniausiai naudoja daržininkai ir sodininkai profesionalai. Kai kurie gamintojai kuria specialias biologines priemones, kur veiklioji medžiaga yra paremta tam tikrų augalų savybėmis. Jie veikia lėčiau nei insekticidai, tačiau jų poveikis augalui yra švelnesnis. Kai kurie iš šių augalų skamba egzotiškai, pavyzdžiui, kartusis musmedis ar indiškasis nimbamedis, saldymedis. Jų galima rasti prekyboje, tačiau yra receptų, kaip panaudoti tokius paprastus jūsų sode augančius augalus kaip pomidorai, svogūnai ar česnakai. Kenkėjus atbaido ir kiti buityje naudojami produktai, tokie kaip citrusinių vaisių žievelės, karčiosios paprikos nuoviras.
4 metodai augalų purškimui
Žalių pomidorų lapų ir šaknų nuoviras. Jam reikės: 4 kilogramų lapų bei šaknų, vandens, 40 g muilo. Lapai ant silpnos ugnies verdami 10 litrų vandens 30 minučių. Mišinys nukošiamas ir dar atskiedžiamas trimis dalimis vandens. Prieš purškimą pridedama muilo.
Svogūnų lukštai. 200 gramų sausų svogūnų lukštų užpilama 10 litrų šilto vandens ir paliekami 4-5 dienoms. Vėliau mišinys nukošiamas. Galite procesą pagreitinti, pridėdami daugiau svogūnų lukštų (iki pusės kibiro) ir užpilti karštu vandeniu. Laukti reikės apie parą, tačiau prieš purškiant reikės dar per pusė praskiesti vandeniu.
Džiovinti česnakų lapai ir lukštai. 100-150 gramų lapų ir lukštų užpilkite 10 litrų vandens. Palikite mišinį nusistovėti 1 parai. Prieš purškimą mišinys nukošiamas.
Ilgalapės rūgštinės šaknys. Susmulkinkite 300 g šaknų ir užpilkite jas 10 litrų vandens. Palaikykite mišinį 2-3 valandas, nukoškite ir purkškite.
Prisiminkite, kad purškimą geriausiai atlikti saulei leidžiantis ar esant vėsesniam orui, kadangi saulės atokaitoje, prarandamas šių preparatų efektyvumas. Patartina purkšti bent kelis kartus, kas 4-7 dienas.
Amarų kolonijų naikinimui veikia ir 3 % ūkiško muilo tirpalas arba skystas žalias kalio muilas. Muilo sluoksnis padengia amarus, neleisdamas patekti orui ir drėgmei, todėl amarai žūsta nuo jų trūkumo. Purškimą reikėtų pakartoti keletą kartų, kol pastebėsite, kad kolonijos nebeliko. Geriausia tokiu metodu apipurkšti dar tik besiformuojančias kolonijas, kol kenkėjai nespėjo išsislapstyti, taip pat purškimui geriausia pasirinkti šiltą, tačiau nekarštą dieną – tai nepakenksite augalui.
Ko gero sunkiausiai įgyvendinama, tačiau labai efektyvi priemonė yra darže atsiradę natūralūs amarų priešai. Greičiausiai net iš vaikystės žinoma, kad amarus labai efektyviai ėda boružės, taip pat auksaakės bei kiti galbūt mažiau žinomi vabzdžiai. Tiesa, specialiai prikviesti jų į sklypą gali būti neįmanoma užduotis, tačiau jas pastebėjus, galite būti tikri, kad amarų bent kiek sumažės.
