Statistika tvirtina: šiandien pagrindinės statybos nukreiptos į individualių namų rinką. Kokios architektūrinės stilistikos namai dygsta ir kaip asmeninės erdvės įsivaizdavimą ir gal kartais nerealias užsakovo fantazijas sugeba realizuoti mūsų architektai ir projektuotojai?
ŽMOGIŠKASIS STILIUS?
„Kalbant apie visą šiuolaikinę gyvenamąją aplinką, matyt, negalima būtų vienareikšmiškai apibendrinti ir išskirti kokių nors ryškiai dominuojančių stilistinių krypčių, – sako architektas Tomas Lapė. – Žinoma, dominuoja komercinė – racionalioji – statyba, kurioje visi sprendiniai optimizuoti ir pritaikyti galimo pirkėjo perkamajam krepšeliui. Tačiau poslinkis „turinio“ architektūros link tikrai jaučiamas. Ir tai susiję su tuo, jog žmonės išsiilgo kokybės. Ne tiek vizualinės, kuri iš esmės yra tik įvertintų ir profesionaliai realizuotų gyvenimo komforto ir pilnatvės lūkesčių pasekmė, kiek individualaus gyvenimo būdo suvokimo, įvairiapusiško ir išsamaus sklypo kokybės įvertinimo, techninių, ypač šiluminių, reikalavimų žinojimo ir pritaikymo. Visa tai lemia novatoriško požiūrio ir estetikos viršenybę. Atsirado suvokimas, kad investicija į gyvenamąjį būstą yra investicija ne tik į žemę ir plytas, bet ir į gyvenimo kokybę. Būtent šis suvokimas leidžia gimti moderniai, šiuolaikiškai, individualiai ir žmogui pritaikytai architektūrai. Kaip šį stilių įvardyti? Gal žmogiškasis?“
Kiti architektai, kalbėdami apie mažaaukštę gyvenamąją architektūrą, taip pat neišskyrė vieno aiškiai išreikšto ir kanonizuoto stiliaus. Pasak klaipėdiečio architekto Sauliaus Druskio, tai greičiau – nuotaikos, kuriose, jo manymu, visgi vyrauja saikingumas. Nepamirštant tradicinių sprendimų, pavyzdžiui, šlaitinio stogo, architektūriniai sprendimai papildomi subtilesniais įprastų pastato elementų – stogo ir sienos – junginiais, o architektūrinės detalės, tokios kaip langai ar terasos, ne tik atlieka pirminę funkciją, bet ir tampa dekoratyviais pastato elementais. Beje, S. Druskis pastebėjo, kad individualių namų architektūrai savą įtaką daro ir pastaruoju metu vis labiau populiarėjantys energiją leidžiantys taupyti konstrukciniai ar patalpų planavimo sprendimai. Namas tampa kompaktiškesnio tūrio, vengiama sudėtingos konfigūracijos plano.
„Dažniausiai galima įžvelgti tik tam tikrą kryptį, į kurią orientuojasi užsakovai. Lietuvoje tai daugiausia būtų tradicinė architektūra (šlaitiniai stogai, klasikiniai tūriai), nors pamažu populiarėja ir šiuolaikinės tradicinės architektūros interpretacijos“, – patirtimi dalijasi architektas Andrejus Resseris-Molkovas.
„Vieningo stiliaus projektuojant namus tikrai nėra, – pritaria ir architektas Lauras Paulauskas. – Labai daug dirbu tiek su individualiais namais, tiek su komerciniais projektais, kai projektuojami namai, skirti parduoti. Tenka bendrauti tiek su pirkėjais, tiek su brokeriais ir investuotojais. Rinka nori visko – tinka klasika, bet patinka ir modernūs namai arba „lietuviškas“ standartas (dvišlaičiai stogai). Tai, kad populiarėja modernus tarptautinis stilius, išsiskiriantis plokščiais stogais ir švariomis linijomis, pabrėžia ir architektas Ignas Vengalis. „Bet kuriuo atveju individualaus namo architektūrinis stilius labai priklauso nuo paties žmogaus, t. y. užsakovo norų ir estetinio supratimo, nes pastatų architektūrinei išraiškai praktiškai jokių apribojimų nėra“, – reziumuoja architektas Justas Januševičius.
STANDARTINIS NESTANDARTAS
Pasidomėjus, ar individualių namų užsakovai pageidauja kokių nors išskirtinių variantų, T. Lapė pripažino, kad tyliai ar garsiai „nestandartinių“ sprendimų pageidauja visi. „Matyt, dėl to, kad tai ir yra individualių namų projektavimo esmė – individuali, suasmeninta gyvenamoji erdvė. Vieta, skirta sau ir šeimai. Erdvė, pritaikyta poilsiui, bendravimui, savišvietai. Ir juo daugiau suasmeninimų pavyksta integruoti į projektą, tuo labiau jis tampa „nestandartinis“. Paradoksalu, tačiau jei panagrinėtume tik gyvenamųjų namų patalpų eksplikacijas, galėtume daryti išvadas, jog visi namai yra labai panašūs. Tačiau, pažvelgę į planus ir fasadus, rastume nemažai skirtumų. Visas išskirtinumas ir įvairumas atsispindi ne gyvenamųjų patalpų sąraše – tai atskleidžiama per išdėstymą ir tarpusavio ryšius. Būtent gerai apmąstyti ryšiai ir jų gausa ir lemia „nestandartinius“ sprendimus, individualumą ir išskirtinumą.“ Kad kiekvienas bent šiek tiek daugiau laiko galintis skirti savo namo projektavimui užsakovas nori suteikti projektui ko nors savito – ar tai būtų namo planavimas, ar tam tikros apdailos medžiagos pasirinkimas, ar sklypo teritorijos sutvarkymas, – pastebi ir S. Druskis.
„Iš esmės kiekvienas individualus projektas – namas, interjeras ar kitoks statinys – yra unikalus, nes turi savitą specifiką (užsakovo norai, galimybės, gyvensenos ypatumai, geografinė vieta, vizualinis kontekstas ir pan.), – šiek tiek iš kitos pusės pažvelgia A. Resseris-Molkovas. – Nestandartiniai sprendimai dažniausiai atsiranda ne dėl užsakovo pageidavimų (pavyzdžiui, padarykite ką nors įdomaus ir nematyto), bet dėl konflikto, kuris kyla tarp užsakovo norų ir esamos situacijos galimybių.
Pasak Justo Januševičiaus, dažniausiai užsakovai yra prisižiūrėję kataloguose įvairiausių įdomių variantų ir nori, kad jų name būtų kas nors panašaus, tačiau labai dažnai to neįmanoma įgyvendinti dėl skirtingo konteksto, sklypo padėties, klimato sąlygų. Tokie užsakovų norai visuomet yra iššūkis architektui, nes pastatas kuriamas kaip visuma, todėl pritaikyti kokį nors pastato kampą prie esamų sąlygų sudėtinga. Architektai pripažįsta, kad su tais klientais, kurie ir „žino“, ko nori, ir kartu nesupranta, ko nori, dirbti nelengva, tad, pasirinkus profesionalą, vis dėlto verta pasitikėti jo priimtais sprendimais. Kita vertus, dažnai bendraudami su architektu žmonės neįvertina savo finansinių galimybių, todėl kartais prieš statant namą pakeičiama fasadų išraiška. Visa tai labai pakenkia pastato architektūrai, nes architektas kurdamas namą taiko tam tikras menines priemones, kurių dermė kuria estetinę vertę. „Siekiant to išvengti, dar rengiant projektą reikia įvertinti savo galimybes“, – pataria J. Januševičius.
ČIA PILDOMOS SVAJONĖS…
Saulius Druskis: Vienas įdomesnių uždavinių buvo sukurti rytietiško charakterio sodą su želdinių ir vandens labirintu ties projektuojamo namo svetainės langais. Visa tai tam, kad pravėrus laukujes duris būtų patenkama į gamtos apsuptį.
Lauras Paulauskas: Šiuo metu kaip tik vyksta 850 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo statyba. Tai visiškai nestandartas – sunku priprasti prie tokio mastelio.
Ignas Vengalis: Džiaugiamės neseniai baigtu „kabančio namo“ projektu, kuris pareikalavo meistriškumo, sprendžiant su pastato konstrukcijomis susijusius iššūkius. Iš įdomesnių klientų pageidavimų – kambarys katėms, poeto kambarys. Vienas klientas pageidavo rūsyje įrengti sraigių fermą.
Andrejus Resseris-Molkovas: Štai, pavyzdžiui, lofto interjero projektas. Situacija gana įprasta – tuščia lofto patalpa aukštomis lubomis, paruošti inžinerinių komunikacijų įvadai. Reikia suprojektuoti gyvenamąją erdvę įrengiant antresolę. Dėl esamo lofto planavimo antresolė turėjo uždengti gana didelį grindų plotą, tačiau užsakovas nenorėjo kolonų. Sprendimas – paslėpti dalį kolonų pertvarose, o priekinę antresolės siją pakabinti metalinėmis templėmis ant lubų. Tai leido racionaliau planuoti erdvę ir atsikratyti trukdančių elementų (kolonų) pirmajame aukšte. Kitas atvejis – individualaus namo projektas. Situacija taip pat gana įprasta – gyvenamoji sodyba (vienkiemis su priklausiniais), kurioje reikėjo suprojektuoti vieną iš pastatų – gyvenamąjį namą. Užsakovas turėjo labai aiškių norų, vienas iš jų: „Namas turi būti rąstinis.“ Kaip žinoma, rąstinio namo sienos (be papildomo apšiltinimo) neatitinka norminių šilumos perdavimo reikalavimų, jis yra labai neefektyvus energiniu požiūriu, todėl buvo priimtas sprendimas didžiąją dalį patalpų projektuoti pirmajame aukšte (jo statybai buvo pasirinkta karkasinė technologija), o mansardą padaryti rąstinę.
Justas Januševičius: Neseniai projektuojant dviejų butų namą ir pirmą kartą jį aptariant klientė, išsakydama savo svajones, paprašė sukurti tokį namą, kad viena namo siena būtų vitrininė, o dalis pirmojo aukšto – iki stogo, kad, šviečiant saulei, sėdėdama viduje arba būdama antrajame aukšte ji galėtų jaustis lyg lauke, nes jai toks variantas patiko matytoje poilsinės registratūroje. Pradėjus pirmuosius namo eskizus šios svajonės atsisakyta dėl sklypo padėties, tačiau nutarta daryti dalį svetainės, kurios aukštis – iki lubų.