Statant namą ar renkantis būstą, didesnis nebūtinai reiškia geresnį. Šiuolaikinio žmogaus tikslas – ne kvadratinių metrų gausa, o apgalvotas, šviesus ir funkcionalus plotas, kuriame telpa visi būtini poreikiai, tačiau nelieka vietos nenaudojamoms erdvėms.
Alipro.lt – profesionalios projektavimo ir architektūros įmonės (UAB „Alipro“), įsikūrusios Vilniuje – direktorė Alina Kanapėnienė pasidalins naudingomis įžvalgomis, kaip statant namą suplanuoti tik tiek erdvės, kiek iš tiesų reikia.
Namas turi būti patogus jums ir atliepti jūsų poreikius
Svajonė apie nuosavą būstą dažnai prasideda nuo noro sutalpinti visas įmanomas idėjas viename name. Tačiau praktika rodo, kad didesnis plotas ar brangesnės medžiagos negarantuoja komforto. Protingas planavimas ir racionalus poreikių vertinimas padeda sukurti ergonomiškus, tvarius bei finansiškai prieinamus namus be perteklinių sprendimų.
„Svajojant, svarbu objektyviai įvertinti savo šeimos sudėtį: kokia ji yra dabar ir koks galimas ateities scenarijus? Taip pat – gyvenimo būdą, realias finansines galimybes ir paklausti savęs, ar gaivų kokteilį siurbčioti man būtina 500 m2 prabangioje viloje (ir po kiek laiko tai padaryti bus realu), ar tą patį galiu padaryti jau po 1 – 2 metų, savo jaukiame 100 m2 name ir jaustis ne mažiau laimingu žmogumi.
Svarbu įvertinti, kad didesnis namas reikalaus daugiau laiko ir finansų tvarkymui bei priežiūrai, jo projektavimas ir statyba kainuos daugiau, statybų darbai užtruks ilgiau, tad, šiuo atveju, daugiau – nebūtinai lygu geriau”, – teigia pašnekovė.
A.Kanapėnienė teigia, kad užsakovai dažnai jos teiraujasi: „Ką jūs patartumėte statantis namą?“. „Žinoma, visada patariu iš savo patirties, tačiau tai, kas tinka man, nebūtinai tinka ir pasiteisins kitam žmogui. Jeigu būtų vienas tobulas namas, nebūtų mūsų – architektų. Visi tiesiog statytų tą „tobulą“ variantą. Taigi namas turi būti patogus jums ir turi atliepti jūsų poreikius.
Tą suprasdami, per pirmąjį susitikimą su klientu mes pildome anketą, kurioje išsamiai išsiaiškiname žmogaus lūkestį, poreikius, viziją. Anketa padeda mums projektavimo procese „pajausti“ kiekvieną klientą ir sukurti namus, kuriuose jam bus gera gyventi”, – pasakoja „Alipro“ direktorė.
Kai viena erdvė atlieka kelias funkcijas
Šiuolaikiniame būste kiekvienas kvadratinis metras yra vertybė. Norint vienai patalpai suteikti kelias funkcijas, pavyzdžiui, sujungti virtuvę, valgomąjį ir svetainę, verta apgalvoti, ar nebūtų parankiau kurti vieną erdvę su keliomis funkcijomis. Vietoje atskiro svečių kambario galima įrengti svetainę su keliomis miegamosiomis vietomis, o virtuvę, valgomąjį ir svetainę sujungti į bendrą gyvenamąją zoną.
Tokiu būdu viena patalpa ne tik atliks kelias funkcijas, bet ir nedideliame name suteiks komfortą tiems, kas mėgsta didesnes erdves. „Toks sprendimas, žinoma, bus netinkamas žmonėms, vertinantiems privatumą ir jaukiau besijaučiantiems mažesnėse erdvėse, tad čia sugrįžtame prie minties, jog svarbu įsivertinti savo šeimos gyvenimo stilių bei poreikius“.
Kitas populiarėjantis sprendimas – vaikų kambarius projektuoti šalia vienas kito, su mintimi, kad ateityje siena, esanti tarp jų, galėtų būti nugriauta, o gauta didesnė erdvė paversta, tarkime, žaidimų kambariu anūkams. Galbūt ir kambariu hobiui ar kitos svajonės įgyvendinimui“, – teigia pašnekovė.
Kiek kvadratų iš tiesų reikia miegamajam?
A. Kanapėnienė siūlo apsvarstyti, ar iš tiesų reikalingas, pavyzdžiui, 16 m² miegamasis, galbūt pakaks ir 12 m². Tai gali padėti įsivertinti tokie klausimai: kam ta patalpa priklauso, kas ja naudosis ir ką joje veiks.
„Pavyzdžiui, jeigu tai vaiko kambarys, greičiausiai jame bus viengulė lova, stalas, spinta, bus reikalinga erdvė žaislams ir žaidimams. Na, o jeigu tai suaugusiųjų kambarys, tai, greičiausiai, jame bus dvigulė lova, galbūt kelios spintelės, o gal tik dvi lentynėlės šalia lovos. Galbūt ten bus drabužinė, o gal tik nedidelė spinta, gal bus reikalingas kosmetinis staliukas su kėde, ant kurios patogu pasikabinti drabužį, o gal pakaks tik dviejų kabliukų ant sienos pakabinti chalatams.
Galbūt bus pageidaujama akcentinės sienos su paveikslu arba, nors tai nerekomenduojama, yra žmonių, kurie tiesiog negali užmigti be televizoriaus. Visa tai individualūs poreikiai, priklausantys nuo įpročių ir gyvenimo stiliaus. Planuodami namus, taip pat paklauskite savęs, kiek ir kokių daiktų turite, kad galėtumėte realistiškai įvertinti, kiek vietos reikės ne tik techninėms patalpoms, bet ir sandėliavimui“, – pasakoja A. Kanapėnienė.
Pašnekovė ragina atkreipti dėmesį į tai, kad kartais didesnės erdvės poreikį gali sumažinti ir tinkamų baldų parinkimas – juk rinkoje gausu baldų „transformerių“. Tad kartais, pavyzdžiui, dviejų skirtingos paskirties stalų funkcijas puikiausiai gali atlikti ir vienas, jei jis gali tapti tiek žemu, nedidelį plotą užimančiu žurnaliniu staliuku, tiek lengvai išlankstomu, standartinio aukščio valgomojo stalu.
Klaidos, dėl kurių name atsiranda nenaudojami plotai
Individualus namas – tai ne tik svajonių erdvė, bet ir nuolatinės priežiūros reikalaujantis plotas. Dažnai, praėjus keleriems metams po įsikūrimo ar statybų, pastebime, kad dalis namo kvadratūros tampa tiesiog „mirusia zona“: naudojama tik daiktams kaupti arba visiškai apleista.
Kokios yra dažniausiai pasitaikančios architektūrinės klaidos planuojant namą, dėl kurių atsiranda nenaudojami plotai?. „Pastebime, kad žmonės linkę kopijuoti kitus: „kaimynas turi, tai ir man reikia“. Arba: „jeigu turėčiau sporto kambarį namuose, tai jau tikrai pradėčiau sportuoti…“. Patikėkite, jei nesportuojate namuose dabar, tai ir pastačius namą, nesportuosite.
O jei ketinate tą daryti – tikrai smagiau įsigyti abonementą į sporto klubą, juk bendravimas su kitais žmonėmis ir bendruomeniškumas yra labai svarbūs žmogaus gyvenimui. Name palikite tik tiek ploto, kiek jums realiai reikia”, – pasakoja A.Kanapėnienė.
Kitas atvejis, kuris dažnai pastebimas – dėl užmojo turėti didesnes erdves arba baimės ateityje pritrūkti erdvės apnakvyndinti svečius, namuose atsiranda nenaudojami plotai, už kuriuos žmonės sumoka vien dėl „šventos ramybės“. „Alipro“ direktorė teigia, kad dažnai išgirsta prašymą projektuoti svečių kambarius, darbo kambarius, hobio kambarius, kurių galbūt kada nors prireiks. Tačiau skaudi tiesa tokia, kad vėliau jie tiesiog pavirsta sandėliukais.
Ir paskutinė, itin dažnai pasitaikanti klaida, kurią mini A.Kanapėnienė – namą projektuoti vaikams. „Kuomet vaikai dar yra maži, tėvai įsivaizduoja, kad jie tame name gyvens visą gyvenimą, todėl kiekvienam vaikui reikia ne tik kambario, bet ir atskiros drabužinės, didesnio vonios kambario ir taip toliau.
Mano patarimas – apgalvoti ir kitą ateities scenarijų, kad vaikai užaugę gali išeiti kurti savo svajonių namų, o jų kambariai liks aptuštėję ir nenaudojami. Jei nusprendėte projektuoti namą, projektuokite jį sau ir savo antrai pusei, bet ne vaikams. Vaikų kambariai neturi užimti trečdalį namo ploto”, – teigia pašnekovė.
Klaidos prasideda dar prieš statybas: architektė siūlo pasitikrinti iš anksto
Daugelis žmonių svajoja apie nuosavą būstą, bet nerimauja dėl galimų klaidų planavimo procese. „Alipro.lt“ siūlo išeitį – nemokamą diagnostiką, kurios metu galima sužinoti, ar nedaroma dešimties brangiausiai kainuojančių klaidų renkantis namo projektą. Toks įrankis padeda sutaupyti laiko ir pinigų bei užtikrinti sklandesnę svajonių namo statybų pradžią.
A. Kanapėnienė pastebi, kad dažnas klientas skendi migloje. „Iš tiesų, neaiškumas gali apskritai atbaidyti nuo noro projektuoti ir statytis nuosavą namą ir nemanau, kad tai yra teisinga. Būtent iš noro užglaistyti šią spragą gimė projektas „TIPINIS“. Neseniai pristatėme ir minėtąją galimybę atlikti diagnostiką, kuri gali padėti išvengti brangių klaidų renkantis namo projektą.
Ši diagnostika yra unikali tuo, kad ji padeda eliminuoti brangias klaidas. Daugelis žmonių mano, kad brangiausiai kainuojančios klaidos iškyla statybų etape, tačiau tai – netiesa. Kartais jos yra čia pat, panosėje, jau projektavimo etape ir „Alipro“ sukurta diagnostika padeda jas laiku identifikuoti“, – teigia pašnekovė.
Prieš einant pas architektą verta atsakyti sau į nepatogius klausimus
A. Kanapėnienės teigimu, apie klaidas projektavimo arba statybų metu kalbama dažnai, tačiau ne visi būsimi naujakuriai iki galo įsivertina, ką turi žinoti dar prieš pradedant namo projektavimo darbus.
„Pasitelkdami visą savo patirtį sukūrėme unikalią ir, svarbiausia, nemokamą diagnostiką žmonėms, kurie svajoja apie savo namus. Joje pateikiami klausimai, kurie labai svarbūs prieš pradedant namo projektavimo darbus.
Tai klausimai, į kuriuos žmogus turi atsakyti pats sau sąžiningai, siekdamas įvertinti visus svarbius projektavimo aspektus. Diagnostika leidžia pasitikrinti, ar jau dabar nedarote brangių klaidų. Ši diagnostika yra tikra dovana būsimiems namų statytojams, leisianti sutaupyti nervus ir pinigus bei aiškiau suprasti, ką turite žinoti ateidami pas architektą. Ją rasite tipinis.alipro.lt, spausdami „atlikti diagnostiką“, – pasakoja pašnekovė.
A. Kanapėnienė pabrėžia, kad planuojantiems namus svarbu ne tik išanalizuoti savo poreikius, bet ir pasigilinti, kas yra SLD, bei sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar suprantate, kokius veiksmus reikia atlikti, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat svarbu žinoti, kiek laiko tai užtrunka, kaip vyksta visas projektavimo procesas, kas įtraukta į projekto kainą, o kuo teks pasirūpinti savarankiškai.
„Kurti savo namus nebūtinai turi būti sunku ir kelti daug streso. Iš tiesų, streso lieka labai minimaliai ir jis pavirsta veikiau maloniu jauduliu, kai ateina supratimas, kaip vyksta visas procesas – nuo ko jis prasideda, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir kuo jis baigiasi. Pabaigai dar norėčiau paminėti, kad leistis į namo projektavimo kelionę nebūtina vieniems – juk viskas tampa daug aiškiau, jeigu randate patikimą vedlį“, – užbaigia A. Kanapėnienė.
