Seni namai turi charakterio, kurio neatkartosi naujame projekte: storos sienos, mediniai langai, aukštos lubos. Tačiau žiemą jie dažnai turi ir kitą bruožą – šiluma juose neužsilaiko. Vos išjungus šildymą, kambariai vėl atvėsta, o sąskaitos auga greičiau nei temperatūra. Kaip sulaikyti šilumą sename name, ekspertai žino: daug ką galima pakeisti be didelės renovacijos ir neprarandant namo žavesio.
Su šia problema susidūrusi žurnalo „Ideal Home“ autorė gyvena 111 metų senumo name. Ji kreipėsi į kelis senų pastatų ir šildymo specialistus ir surašė, ko jie patarė imtis dar šią žiemą. Pagrindinis jos pašnekovas – pastatų inspektorius Carlas Masonas, besispecializuojantis senų ir istorinių pastatų tyrimuose ir turintis pastatų konservavimo ir pritaikymo išsilavinimą.
Specialistų požiūris paprastas: pirmiausia reikia daryti tai, kas pigu, greita ir nekeičia namo išvaizdos, o didesnius darbus planuoti apgalvotai. Atrinkome šešis patarimus, kurie tinka ir lietuviškai sodybai, senam mūriniam namui ar prieškariniam butui.
Taip pat skaitykite:
1. Pirmiausia – šildymo sistemos patikra
Prieš perkant šildytuvus ar užuolaidas, verta įsitikinti, kad pati šildymo sistema veikia taip, kaip turėtų. Šildymo specialistai primena, kad laiku neaptarnautas katilas ar radiatorius su šaltomis vietomis ilgainiui kainuoja daugiau. Todėl prieš šalčius verta užsakyti katilo techninę apžiūrą ir nuorinti radiatorius – išleidus įstrigusį orą, jie įšyla tolygiai.
Padėti gali ir termostatai, programuojami valdikliai bei termostatiniai radiatorių ventiliai. Jie leidžia šildyti kiekvieną kambarį pagal tai, kada jame iš tiesų būnama. Tačiau C. Masonas perspėja: technologija turi spręsti konkrečią problemą, o ne būti įdiegta vien dėl technologijos. Kai kuriems namams pakanka paprasto, tinkamai nustatyto programuojamo valdiklio.
„Išmanusis prietaisas negali kompensuoti netinkamos, prastai prižiūrimos ir neefektyvios sistemos“, – sako C. Masonas.
Nenaudojamų kambarių specialistai pataria nešildyti taip pat stipriai kaip gyvenamųjų, tačiau ir neleisti jiems visai atšalti. Šaltame name, ypač ten, kur oras mažai juda, didėja drėgmės ir kondensato rizika.
2. Palėpė – vieta, nuo kurios verta pradėti šiltinti
Senuose namuose su masyviomis sienomis izoliacijos dažnai beveik nėra. Šiltinti sienas iš vidaus ar išorės – didelis ir brangus darbas, kuris gali pakeisti namo išvaizdą. Su palėpe viskas paprasčiau.
„Jei yra prieinama, nešildoma palėpė, tinkamai įrengta izoliacija yra protinga investicija“, – teigia C. Masonas.
Jis atkreipia dėmesį, kad jau esanti izoliacija laikui bėgant gali pasislinkti, susispausti ar palikti tarpų. Todėl verta užlipti į palėpę ir patikrinti, kaip ji atrodo dabar. Papildžius izoliacijos sluoksnį, mažėja šilumos nuostoliai ir šildymo poreikis.
Ekspertai pabrėžia, kad šis darbas kainuoja nedaug, didelio chaoso nekelia ir naudotis palėpe netrukdo – ypač jei ant izoliacijos paklojamos grindų plokštės.
3. Langai ir durys: sureguliuoti, o ne keisti
Seni mediniai langai dažnai yra viena vertingiausių namo detalių ir kartu viena pagrindinių vietų, pro kurias išeina šiluma. Langų restauratoriai pataria pirmiausia patikrinti, kaip langai užsidaro. Jei rėmas barška arba tarp varčių lieka plyšys, šiltas oras tiesiog išeina laukan, ir jokia aukštesnė radiatorių temperatūra to neištaisys.
Užuot keitus visą originalų rėmą, langą galima sureguliuoti taip, kad jis užsidarytų sandariai, ir įrengti nepastebimas sandarinimo juostas. Ekspertų teigimu, šepetėlinės ir suspaudžiamos tarpinės labai pagerina langų sandarumą, o sumontuotos beveik nematomos. Be to, jos gerokai pigesnės nei naujas langas.
Viengubus stiklus galima „sustiprinti“ papildomu stiklo sluoksniu iš vidaus. Pasak specialistų, toks papildomas įstiklinimas leidžia viengubam langui sulaikyti šilumą panašiai kaip dvigubam.
4. Paslėpti plyšiai, apie kuriuos dažnai pamirštama
Šiluma išeina ne tik pro langus ir duris. Seniems namams būdinga daugybė mažų plyšių: tarp grindų lentų, už grindjuosčių, po vidaus durimis, pro nenaudojamą kaminą. Kiekvienas atskirai atrodo nereikšmingas, bet kartu jie gali gerokai atvėsinti namus.
Ekspertai pataria plyšius grindyse ir aplink grindjuostes užpildyti glaistu, hermetiku, plonomis medienos juostelėmis ar sandarinimo juostomis. Nenaudojamą kaminą galima laikinai užkimšti specialiu pripučiamu kamščiu – svarbiausia nepamiršti jo išimti prieš kūrenant židinį. Po vidaus durimis padėtas skersvėjų stabdiklis padeda išlaikyti šilumą tame kambaryje, kuriame būnate.
Tokie darbai nekeičia namo charakterio ir yra vieni pigiausių būdų sumažinti šilumos nuostolius.
5. Užuolaidos, langinės ir tekstilė
Ne visoms priemonėms reikia meistro. Specialistų teigimu, storos užuolaidos nuo lubų iki grindų pastebimai sušildo kambarį, jei langai nesandarūs. Šilumos nuostolius per langą mažina ir vidinės langinės.
Praktiškų sprendimų čia daug:
- termoizoliacinis pamušalas romanetėms ar užuolaidoms;
- sunki užuolaida prie lauko durų, jei pro jas pučia;
- storas kilimas ant šaltų akmens ar plytelių grindų prieškambaryje.
Vakare laiku užtrauktos užuolaidos padeda išsaugoti per dieną sukauptą šilumą.
Čia šilumos taupymas susitinka su interjeru: sodrios spalvos sunkios užuolaidos ar vilnonis kilimas kambarį ne tik sušildo, bet ir padaro jaukesnį.
6. Lauko darbai, nuo kurių priklauso šiluma viduje
Paskutinis patarimas gali nustebinti: kad namuose būtų šilčiau, kartais reikia pradėti nuo latakų. Pro užsikimšusius latakus ir nutekamuosius vamzdžius vanduo pradeda tekėti sienomis. Drėgna siena tampa šalta vieta, o ilgainiui atsiranda kondensatas, drėgmė ir pelėsis.
C. Masonas pabrėžia, kad tai būtina sutvarkyti prieš imantis bet kokio šiltinimo.
„Prieš įrengiant izoliaciją, reikia ištirti pratekančius latakus, stogo defektus ir nuolatinę drėgmę“, – sako jis.
Pasak eksperto, ypač atsargiai reikia šiltinti masyvias sienas: čia svarbu tinkamai parinkti medžiagas ir įvertinti, kaip siena sąveikauja su drėgme.
O kaip šilumos siurblys?
Senų namų savininkai šilumos siurblių dažnai vengia. C. Masonas mano, kad be reikalo.
„Senas namas nėra savaime netinkamas šilumos siurbliui“, – sako jis.
Tačiau sprendimas, anot jo, turi būti paremtas kiekvieno kambario šilumos nuostolių įvertinimu ir projektu, kuriame atsižvelgta į radiatorių dydį, darbo temperatūrą, valdymą ir vietą įrangai. Taip pat reikia įvertinti, kaip įranga paveiks namo išvaizdą.
Vis dėlto pradėti, eksperto nuomone, verta nuo paprastesnių dalykų.
„Tam, kas nori pagerinimų jau šią žiemą, siūlyčiau pradėti nuo priežiūros, skersvėjų mažinimo, tinkamos izoliacijos ir šildymo valdymo, o didesnius pokyčius planuoti atsargiai“, – apibendrina C. Masonas.
Taip pat skaitykite:
