Ar namuose stovi senas veidrodis paauksuotu rėmu, močiutės tapyta skrynia ar žalvarinis šviestuvas, kurį jau seniai ketinate išnešti į palėpę? Neskubėkite. Dizaineriai sutaria: antikvaro tendencijos 2027 metams aiškios – madingiausi namai bus ne tobuli, o turintys istoriją, ir būtent tokie daiktai juose atsidurs pirmame plane.
Interjero žurnalas „Elle Decor“ paprašė žinomų JAV dizainerių ir antikvarų įvardyti, kokie senieji daiktai ir stiliai atgims ateinančiais metais. Leidinys pastebi, kad baigiantis 2026-iesiems dizainas atsisako tobulumo ir vis labiau vertina senumo žymes – laiko paliktus pėdsakus ant medienos, metalo ir stiklo.
„Susidomėjimas antikvaru rodo, kad žmonės nori asmeniškesnių, unikalių interjerų ir tolsta nuo griežtų modernių kambarių, kurie dažnai būna šalti ir beveidžiai“, – sako vienas žinomiausių JAV interjero dizainerių Jamie Drake’as.
Pasak jo, toks posūkis atveria kelią drąsesniems deriniams, netikėtam daiktų sluoksniavimui ir ryškiam asmeniškumui. Kiti leidinio kalbinti dizaineriai pastebi, kad klientus vis labiau traukia daiktai, kuriuose slypi daugiau, nei matyti iš pirmo žvilgsnio: su humoru ar žaismingumu, arba turintys įdomią kilmės istoriją.
Jie priduria, kad antikvaras visada yra istorija: kur daiktą radote, kam jis priklausė ir kaip ta istorija tęsis po mūsų. Gera žinia – daugeliui šių tendencijų nereikia nei didelio namo, nei prabangaus paveldo. Kartais pakanka vieno daikto.
Taip pat skaitykite:
1. Senas veidrodis – langas į praeitį
Veidrodžiai jau šį rudenį tapo viena ryškiausių interjero tendencijų, o antikvarinės jų versijos, anot „Elle Decor“, sukuria tokį langą į praeitį, kokio naujas daiktas neatstos.
„Vienas paprasčiausių būdų suteikti kambariui istorijos pojūtį – antikvarinis veidrodis. Nesvarbu, ar pasirinksite santūrų, griežtą neoklasikinį, ar puošnesnį barokinį – praeities atspindžiai suteikia gylio ir spindesio“, – sako J. Drake’as.
Praktiškai tai reiškia, kad senas veidrodis prieškambaryje virš komodos ar svetainėje priešais langą ne tik papuošia sieną, bet ir išsklaido šviesą – tamsiais lapkričio vakarais tai ypač juntama. Renkantis verta atsižvelgti į interjerą: santūrus neoklasikinis rėmas su plonu profiliu natūraliai įsilieja į minimalistinę erdvę, o puošnus, raižytas barokinis tampa kambario akcentu, todėl jam reikia daugiau tuščios sienos aplink.
Šiek tiek patamsėjęs, dėmėtas stiklas ar nusitrynęs rėmo auksavimas čia ne trūkumas, o kaip tik tai, dėl ko toks veidrodis vertinamas.
2. Tapyti baldai ir kraitinės skrynios
„Viena tendencija, kurią pastebiu, – auganti antikvarinių kraitinių skrynių paklausa“, – sako antikvarė Ali Mahon. Jos klientai vis dažniau renkasi ne griežtus, lygius baldus, o puoštus – su pensilvaniečių, švedų liaudies ar ispaniškais raižytais motyvais.
Kadangi derinti skirtingų stilių ir laikotarpių baldus dabar vertinama labiau nei pirkti vienodus komplektus, A. Mahon prognozuoja, kad tapytų antikvarinių paviršių namuose tik daugės. „Su dekoratyviniais tulpių, lapų, paukščių ir širdžių motyvais kraitinės skrynios įneša spalvų į bet kurį kambarį“, – sako ji.
Lietuviams šie motyvai gerai pažįstami: tulpėmis, rožėmis ir paukščiais tapytos kraitinės skrynios ilgus amžius buvo kiekvienos kaimo trobos puošmena. Jei tokia skrynia ar tapyta močiutės komoda dar stovi tėvų sodyboje, verta ją prikelti naujam gyvenimui.
Dizaineriai pabrėžia, kad gražiausiai atrodo baldai, pro kurių dažų sluoksnį matyti sena mediena ir jos tekstūra, todėl nubraižytų kampų perdažyti nebūtina. A. Mahon pataria tapytą skrynią naudoti kaip kavos staliuką, statyti lovos kojūgalyje arba ten, kur trūksta romantikos ir papildomų stalčių. O moderniame bute svarbiausia kontrastas: virš aptrupėjusių dažų komodos dizaineriai siūlo pakabinti netikėtą fotografiją ar šiuolaikinį paveikslą.
3. Art Deco apvadai ir rėmai
Art Deco, leidinio kalbintų dizainerių nuomone, 2027-aisiais nurodys toną, nors iš tiesų jis niekada ir nebuvo išėjęs iš mados. Vienas jų įkvėpimo semiasi iš Art Deco įtakos Indijos Gudžarato rūmuose, kur beveik kiekvienas elementas – marmurinės grindys, kilimai, faneruotos sienos, aksominiai baldų apmušalai – apjuostas plačiu apvadu.
Svarbiausia mintis – nebūtina turėti autentiškų trečiojo dešimtmečio baldų. Kambariui daug suteikia jau vien Art Deco kompozicijos principas: kontrastingi apvadai, vientisos tekstūros, paįvairintos smulkesniais grafiniais raštais, ir subtilūs šviestuvai.
Apvadą lengviausia sukurti dažais, sienų plokštėmis ar kilimu su kontrastingu kraštu, o drąsesnieji renkasi prabangesnes medžiagas – akmenį, žalvarį ar aksomą. Pavyzdžiui, vienspalvę sieną galima apjuosti tamsesniu dažų ruožu, o prie jos pastatyti sofą lygiu aksominiu apmušalu ir pagalvėles su smulkiu geometriniu raštu.
4. Šviestuvai su istorija
Jei antikvaro pasaulyje žengiate pirmuosius žingsnius, dizaineriai siūlo pradėti nuo apšvietimo. Šviestuvus jie vadina namų papuošalais, o Art Deco sieniniam šviestuvui ar senam žalvariniam žibintui priskiria šilumą, kurios sunku rasti naujame daikte.
Nereikia keisti viso interjero. Užtenka pakeisti vieną lubinį šviestuvą arba ant konsolės pastatyti porą senovinių lempų – dizaineriai tikina, kad nustebsite, kiek pasikeis visas kambarys. Tai paprastas būdas įnešti istorijos nepradedant visko iš naujo. Sendaikčių turguose tokių šviestuvų dažniausiai pasitaiko žalvarinių, su opalinio stiklo gaubtais ar kalto metalo. Prieš įjungiant seną lempą verta ją parodyti elektrikui ir pakeisti laidus – išvaizdą tai paliks tą pačią, o naudotis bus saugu.
5. Kaimo stilius – be kičo
„Minint 250-ąsias Amerikos gimimo metines, madingas apskritai viskas, kas amerikietiška“, – sako A. Mahon. Jos klientų namuose ši tendencija virsta dygsniuotomis antklodėmis ir tekstile, jūrų kapitonų portretais, senomis parduotuvių iškabomis ir baltu fajansu. Visa tai antikvarė apibūdina kaip „išgrynintą kaimo stilių, o ne banalų“.
Lietuviškuose namuose ta pati mintis gali įgauti savą veidą: austos lovatiesės ir lininės staltiesės, molio ąsočiai, seni medžio drožiniai. Paslaptis ta pati – keli tikri, kokybiški daiktai, o ne kaimo motyvais nukrautos lentynos. Senas austas takelis gali tapti sienos dekoru virš lovos, o močiutės lininė staltiesė – užuolaida virtuvės lange. Tokia tekstilė namams suteikia jaukumo, kurio nesuteiks jokia gamyklinė imitacija.
6. Epochų mišinys
Įdėmiau pažvelgus į dizainerių prognozes matyti, kad nė vienas laikotarpis nedominuoja, ir tai nėra atsitiktinumas. „Elle Decor“ teigimu, artėjant 2027-iesiems skirtingų epochų derinimas tampa įtakingesnis už bet kurį vieną stilių.
Dizaineriai mėgsta kambarius, kurių neįmanoma priskirti vienam dešimtmečiui: XIX amžiaus komoda su aštuntojo dešimtmečio lempa ant jos ar skaidri plastikinė kėdė prie antikvarinio rašomojo stalo. Būtent tokie deriniai priverčia stabtelėti ir pažvelgti dar kartą.
„Mėgstu antikvarines kėdes naudoti kaip skulptūrinius akcentus, kontrastuojančius su moderniais minkštaisiais baldais ir stalais“, – sako J. Drake’as.
Viena sena kėdė su raižytu atlošu prie paprasto balto stalo ar modernios sofos – vienas lengviausių būdų įnešti intrigos. Kad toks mišinys neatrodytų atsitiktinis, padeda jungiamoji gija: pasikartojanti spalva, panašus medienos atspalvis ar ta pati metalo apdaila keliuose skirtingų laikotarpių daiktuose. Tada senas ir naujas ne konkuruoja, o kalbasi tarpusavyje.
Taip pat skaitykite:
Svarbiausia taisyklė – leisti radiniui vesti
„Elle Decor“ pripažįsta, kad antikvaro neįmanoma iki galo suplanuoti. Leisti geram radiniui vesti dažnai pasiteisina labiau nei keliauti į sendaikčių turgų su griežtu pirkinių sąrašu. Leidinio patarimas paprastas: raskite daiktą, kuris turi ką pasakyti, pastatykite jį ten, kur jis atrodo savas, o tada pabandykite ten, kur jo visai nesitikėtumėte.
Lietuvoje tokių radinių verta ieškoti sendaikčių turgeliuose, skelbimų portaluose, antikvariatuose ir, žinoma, savo pačių palėpėse ar tėvų sodybose. Prieš perkant medinį baldą verta atidžiai apžiūrėti, ar nėra šviežių kirvarpų skylučių, ar sklandžiai slankioja stalčiai ir ar tvirti sujungimai. Nedideli įbrėžimai ir nusitrynę dažai nėra priežastis atsisakyti – būtent dėl tokių laiko ženklų antikvaras šiandien vėl madingas.
