Seni IKEA baldai daugeliui asocijuojasi su pigiais, praktiškais daiktais, kuriuos išmetame vos persikraustę ar atnaujinę interjerą. Tačiau kai kurie seni šio prekės ženklo modeliai šiandien kainuoja tūkstančius dolerių, o kolekcininkai jų ieško po visą pasaulį. Galbūt vienas jų stovi jūsų tėvų sodyboje, palėpėje ar net svetainėje?
JAV žurnalas „Real Simple“ išskyrė šešis vintažinius IKEA baldus, kurie šiandien vertinami gerokai brangiau, nei kainavo parduotuvėje. Kai kurie jų pagaminti prieš pusę amžiaus, kiti – vos prieš du dešimtmečius. Pasak leidinio, jei turite kurį nors iš šių baldų arba pamatysite jį sendaikčių turguje, verta jo nepaleisti iš rankų.
Taip pat skaitykite:
Kodėl senas IKEA baldas gali kainuoti brangiau nei naujas
IKEA visada siejosi su prieinama kaina, tačiau šio prekės ženklo istorijoje yra ir modelių, kurie buvo gaminami trumpai, iš brangesnių medžiagų ar pagal išskirtinį dizainą. Laikui bėgant tokie baldai tampa reti, o skandinaviško XX a. vidurio dizaino gerbėjai už juos pasiruošę mokėti nemažas sumas.
Svarbu ir tai, kad dalis šių modelių tapo dizaino istorijos dalimi – jų istorijas pasakoja net IKEA muziejus Švedijoje. Kuo baldas senesnis, retesnis ir geriau išsilaikęs, tuo daugiau už jį pasiruošę mokėti kolekcininkai.
1. Staliukas „Lövet“ (1956 m.)
Šis žavus staliukas pirmą kartą pasirodė 1956 m. IKEA kataloge ir kainavo vos 4,50 euro – tokią kainą nurodo IKEA muziejus. Lapo formos stalviršis buvo pagamintas iš jakarandos medienos, o trys plonos kojelės baigėsi žalvariu dengtomis pėdelėmis – klasikinis XX a. vidurio stilius.
IKEA įkūrėjas Ingvaras Kampradas jį apibūdino kaip „mielą mažą daiktelį, itin modernaus dizaino“. Staliukas buvo parduodamas iki 1962 m., o vėliau dingo iš asortimento. „Real Simple“ teigimu, šiandien retas originalus „Lövet“ parduodamas už daugiau nei 1 000 dolerių – jei apskritai pavyksta jį rasti.
Įdomu tai, kad 2013 m. IKEA šią formą prikėlė pavadinimu „Lövbacken“. Kadangi jakarandos kirtimas dabar ribojamas, naujoji versija gaminama iš tvaresnės medienos. Taigi jei namuose turite lapo formos staliuką, verta įsitikinti, ar tai ne originalas.
2. Krėslas „Impala“ (1972 m.)
XX a. 8-ajame dešimtmetyje pristatyta „Impala“ sėdimųjų baldų kolekcija – viena ikoniškiausių IKEA istorijoje. Ją sukūrė dizaineris Gillis Lundgrenas, o baldai buvo gaminami sodriomis retro spalvomis: garstyčių geltonos, karmino raudonos ir alyvuogių žalios.
Pavadinimo kilmė iki šiol kelia klausimų. Pasak IKEA, kadangi G. Lundgrenas domėjosi automobiliais, pavadinimas galėjo kilti nuo tuo metu Švedijoje populiaraus „Chevrolet Impala“. Tačiau dėl pailgos formos jis gali būti ir nuoroda į Afrikos antilopę impalą.
„Real Simple“ pažymi, kad krėslą rasti kur kas lengviau nei tos pačios kolekcijos sofą, tačiau ir už jį vintažo prekyvietėse prašoma itin didelių sumų.
3. Sukamasis krėslas „Fridene“ (2004 m.)
Ne visi vertingi IKEA baldai yra pusės amžiaus senumo. Dizainerės Carinos Bengs sukurtas sukamasis krėslas „Fridene“ pasirodė XXI a. pradžioje, nors jo forma akivaizdžiai įkvėpta 8-ojo dešimtmečio. Krėslas turi gražų lenktą beržo rėmą ir buvo gaminamas įvairių spalvų ir audinių.
„Real Simple“ teigimu, dėl palyginti nesenos kilmės jį rasti lengviau nei kitus sąrašo baldus, tačiau kainos stebina: už vieną krėslą tenka mokėti bent 1 000 dolerių, o komplektai parduodami už 2 000–4 000 dolerių, priklausomai nuo būklės.
Tai puikus pavyzdys, kad vertingu gali tapti ir baldas, kurį kažkas nupirko visai neseniai. Jei krėslą įsigijote prieš dvidešimt metų, galbūt jis vertas daugiau, nei manote.
Taip pat skaitykite:
4. Rotango suoliukas „Peanut“ (9-asis dešimtmetis)
Dizainerio Noboru Nakamuros sukurtas suoliukas buvo parduodamas XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Jis pagamintas iš pinto rotango ir metalo, turi U formos sulankstomas kojas, o jo forma įkvėpta nelukšento žemės riešuto – suapvalinta abiejuose galuose ir susiaurėjusi viduryje.
„Real Simple“ pastebi, kad šis suoliukas puikiai iliustruoja vieną IKEA stiprybių – gebėjimą net paprastą baldą paversti išraiškingu interjero akcentu. Šiandien jis parduodamas maždaug už 1 000–2 000 dolerių.
5. Tikmedžio komoda „Korsør“ (1967 m.)
Daugelis vertingiausių vintažinių IKEA baldų – kėdės ir krėslai, tačiau švedai garsėjo ir komodomis. Dizainerio Eriko Wörtzo 1967 m. sukurta „Korsør“ pagaminta iš tikmedžio ir turi klasikinį XX a. vidurio siluetą.
Komodą išskiria kruopščiai išdrožtos rankenėlės ir stumdomos tikmedžio durelės, kurias galima slinkti į abi puses. „Real Simple“ duomenimis, šiandien ji parduodama už 3 000–5 000 dolerių – tai brangiausias baldas iš tų, kurių kainas leidinys nurodo konkrečiai.
6. Supamoji kėdė „PS Gullholmen“ (2002 m.)
Dizainerės Marios Vinkos sukurta supamoji kėdė buvo parduodama 2002–2010 m. Tai žema pinta kėdė plačiu sėdimuoju ir siaurėjančia atkalte – viena neįprasčiausių IKEA formų, ir būtent tai jai suteikia žavesio.
I. Kampradas apie ją rašė su humoru: „Vienas gražiausių mūsų gaminių! Ir net senas žmogus gali joje patogiai sėdėti!“ Šiandien, pasak „Real Simple“, už šią kėdę mokama 300–750 dolerių.
Kaip atpažinti, ar baldas tikrai IKEA
Prieš džiaugiantis radiniu, verta įsitikinti, ar baldas tikrai originalus. Dažniausiai IKEA baldų apačioje, nugarėlėje ar vidinėje pusėje būna lipdukas, etiketė ar įspaudas su modelio pavadinimu ar gamintojo duomenimis. Ilgainiui etiketės nusitrina, todėl apžiūrėkite visas paslėptas vietas.
Taip pat verta palyginti baldą su archyvinėmis nuotraukomis: formą, kojų detales, rankenėles, medžiagas. Pavyzdžiui, originalus „Lövet“ staliukas turi jakarandos stalviršį ir žalvariu dengtas kojų pėdeles, o „Korsør“ komodą išduoda tikmedis ir išdrožtos rankenėlės.
Kur tokių baldų ieškoti Lietuvoje
Pirmoji IKEA parduotuvė Lietuvoje duris atvėrė tik 2013 m., todėl senesnių šio prekės ženklo baldų čia mažiau nei Skandinavijoje. Vis dėlto jų pasitaiko – juos parsivežė emigravę ar Švedijoje gyvenę žmonės, jie atkeliauja kartu su naudotų baldų siuntomis iš Šiaurės šalių.
Todėl vintažinių IKEA baldų verta paieškoti:
- sendaikčių turguose ir mugėse, ypač tarp skandinaviškų baldų;
- naudotų baldų skelbimuose – kartais pardavėjai nė nežino, ką parduoda, ir baldą pateikia tiesiog kaip „seną staliuką“ ar „rotango suolelį“;
- giminaičių sodybose ir palėpėse – ypač jei kas nors iš šeimos gyveno ar dirbo Skandinavijoje.
Ką daryti radus vertingą baldą
Jei atrodo, kad turite vieną iš šių modelių, neskubėkite jo restauruoti ar perdažyti. Kolekcininkai dažnai labiausiai vertina autentišką baldą su natūraliais laiko ženklais, o netinkamas atnaujinimas gali sumažinti jo vertę.
Prieš parduodant verta pasidomėti, už kiek panašūs baldai parduodami tarptautinėse vintažo prekyvietėse ir aukcionuose. Atminkite, kad „Real Simple“ nurodytos kainos atspindi JAV vintažo rinką – Lietuvoje už tą patį baldą gali būti mokama mažiau.
Jei ruošiatės baldą parduoti, gerai jį nufotografuokite: bendrą vaizdą, detales, etiketes ar įspaudus, net ir pažeidimus. Kuo daugiau informacijos apie modelį, pagaminimo laikotarpį ir būklę pateiksite, tuo labiau pirkėjai pasitikės ir tuo lengviau bus pagrįsti kainą. Jei tiksliai nežinote, koks tai modelis, verta paklausti vintažinių baldų prekiautojų ar restauratorių – jie dažnai atpažįsta skandinavišką dizainą iš pirmo žvilgsnio.
O jei nusprendėte baldą pasilikti, jis gali tapti išskirtiniu jūsų interjero akcentu. Vienas tikras XX a. vidurio dizaino daiktas gali suteikti erdvei daugiau charakterio nei visas naujų baldų komplektas.
