Skalbimo mašina sukasi, indaplovė baigia ciklą, o jūs tuo metu jau užrakinate duris ir skubate į darbą. Daugeliui tai įprastas rytas, tačiau draudikų duomenys rodo, kad būtent tokie įpročiai neretai virsta tūkstantiniais nuostoliais. Viena trūkusi žarnelė gali užlieti ne tik jūsų butą, bet ir kaimynų lubas.
Vandens nuotėkis dažniausiai prasideda nuo smulkmenos, tačiau jo kaina gali būti didžiulė. Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, per pirmus aštuonis šių metų mėnesius užregistruoti 2044 draudžiamieji įvykiai dėl vandens padarytos žalos. Gyventojams iš viso išmokėta 2,07 mln. eurų, o vidutinė išmoka viršijo 1000 eurų. Brangiausias atvejis buvo gerokai skaudesnis: kaimynų sukeltas užliejimas vienam gyventojui pastatui padarė beveik 28 tūkst. eurų žalos.
Kodėl tokios nelaimės dažniausiai prasideda nuo smulkmenos ir kodėl veikiančių prietaisų nereikėtų palikti be priežiūros, pranešime žiniasklaidai paaiškino ERGO Gyventojų turto draudimo portfelio valdytoja Inga Žvirblytė.
Kodėl skalbyklės ir indaplovės nereikėtų palikti veikti
Skalbimo mašina ir indaplovė per vieną ciklą sunaudoja nemažai vandens, o jį tiekia žarnos ir jungtys, kurios ilgainiui dėvisi. Kol esate namuose, trūkusią žarnelę ar balą po prietaisu pastebėsite per kelias minutes. Kai namuose nieko nėra, vanduo gali tekėti valandų valandas.
Būtent todėl I. Žvirblytė rekomenduoja šių prietaisų nejungti prieš išeinant iš namų ar einant miegoti. Pasak jos, nuostolių dydis labai priklauso nuo to, kaip greitai nuotėkis pastebimas: jei avarija įvyksta gyventojams išvykus, problemą neretai pirmieji pamato kaimynai arba namo administratorius.
„Vandens žalos dažnai prasideda nuo palyginti nedidelio gedimo – trūkusios žarnelės, nesandarios jungties ar prakiurusio vamzdžio. Tačiau vanduo greitai skverbiasi į grindų dangą, sienas, lubas, gali sugadinti baldus ir elektros prietaisus“, – sako draudimo ekspertė.
Daugiabutyje situacija dar sudėtingesnė. Vanduo nesustoja jūsų bute – jis pasiekia žemiau esančius butus, todėl, pasak I. Žvirblytės, net iš pirmo žvilgsnio nedidelė avarija kartais baigiasi dešimtis tūkstančių eurų siekiančiais nuostoliais.
Pažįstama situacija: skalbyklę įjungiame vakare, kad ryte drabužiai būtų išskalbti, o indaplovę – prieš miegą, kai virtuvė jau sutvarkyta. Tokį įprotį pakeisti nesudėtinga – užtenka prietaisą paleisti tada, kai kas nors yra namuose ir nemiega. Dauguma skalbimo programų trunka valandą ar dvi, tad skalbinius galima sukrauti vakare, o mygtuką paspausti grįžus iš darbo ar savaitgalio rytą.
Tas pats galioja ir indaplovei. Jei norisi, kad ji dirbtų tyliai, kol ilsitės, geriau ją įjungti vakaro pradžioje, kai dar sėdite svetainėje, o ne prieš pat užgesinant šviesą.
Ženklai, kad vanduo jau sunkiasi
Ne kiekvienas nuotėkis prasideda staigiu potvyniu. Dažnai vanduo savaitėmis po truputį sunkiasi pro susidėvėjusią tarpinę ar nesandarią jungtį, o šeimininkai to nepastebi, kol žala tampa matoma.
„Apie problemą gali išduoti nuolat drėkstanti spintelė po praustuvu, patamsėjusios sienos, atšokusi grindų danga ar atsiradęs pelėsio kvapas. Tokius požymius svarbu pastebėti laiku ir išsiaiškinti jų priežastį, užuot laukus, kol gedimas taps rimtesnis“, – pataria I. Žvirblytė.
Tokius ženklus lengva nurašyti kitoms priežastims: drėgną spintelę – išsilaisčiusiam vandeniui, patamsėjusią sienos dėmę – rudens drėgmei, o atšokusią grindų lentelę – senai dangai. Jei ta pati vieta drėksta ne kartą, verta atsukti spintelės dureles, pasišviesti žibintuvėlio šviesa ir paliesti jungtis ranka.
Kur pirmiausia verta pažiūrėti
Daugiausia rizikos slypi vonios kambaryje. Jame daug jungčių, tarpinių ir kitų santechnikos elementų, kurie bėgant metams dėvisi. Ekspertė pataria reguliariai apžiūrėti:
- vandens tiekimo žarneles prie praustuvo, klozeto ir skalbimo mašinos;
- sifonus po praustuvu ir vonia;
- dušo kabinos sandarumą;
- virtuvę – ypač vietą po plautuve ir jungtis prie indaplovės.
Į ką žiūrėti? Žarnelė turėtų būti lygi ir lanksti – įtrūkimai, išsipūtimai ar sustandėjusi, sutrūkinėjusi danga rodo, kad ji jau atitarnavo. Ant metalinių jungčių verta paieškoti rūdžių, žalsvų apnašų ar baltų kalkių nuosėdų – jos dažnai susidaro ten, kur vanduo po truputį prasisunkia. Po sifonu padėkite sausą popierinį rankšluostį ir pažiūrėkite, ar po valandos jis neliks drėgnas.
Taip pat skaitykite:
Ypatingo dėmesio reikia skalbimo mašinai, kuri stovi nišoje ar įstumta tarp spintelių. Jos žarnos dažnai būna sulenktos, prispaustos prie sienos, o užpakalinės sienelės niekas nemato metų metus. Jei prietaisą tenka patraukti, darykite tai atsargiai, kad netyčia neištemptumėte ir nepažeistumėte jungčių.
Praktiškai visai apžiūrai užtenka kelių minučių kartą per kelis mėnesius. Patogu apžiūrą susieti su kitu buities darbu, pavyzdžiui, valant skalbimo mašinos filtrą ar tvarkant spintelę po plautuve.
2 dalykai užliejimą sustabdo itin greitai
Pirmasis – vandens nuotėkio jutikliai. Juos galima pastatyti po praustuvais, skalbimo mašina ar kitose sunkiau pastebimose vietose. Aptikęs vandenį, jutiklis perspėja garsu arba pranešimu telefone, o kai kurios sistemos pačios užsuka vandens tiekimą. Tai ypač praverčia tiems, kurie dažnai išvyksta ar gyvena daugiabutyje.
Antrasis – žinoti, kur yra pagrindinė vandens sklendė. „Gyventojams taip pat patarčiau išsiaiškinti, kur namuose yra pagrindinė vandens tiekimo sklendė, ir periodiškai patikrinti, ar ji veikia. Įvykus avarijai kiekviena minutė gali būti svarbi“, – sako I. Žvirblytė.
Neretai sklendė slepiasi vonios kambaryje už nuimamos plytelės ar dangčio, todėl ją verta surasti dar ramiu metu, o ne tada, kai ant grindų jau telkšo vanduo. Prieš ilgesnę kelionę, jei leidžia būsto vandentiekio sistema, ekspertė pataria vandens tiekimą visiškai užsukti.
Gyvenantiems daugiabutyje praverčia ir paprastas susitarimas su kaimynais: palikti jiems savo telefono numerį, kad, pastebėję drėgnas lubas ar išgirdę tekantį vandenį, galėtų iškart paskambinti. Tai kainuoja tik vieną pokalbį laiptinėje, bet gali sutaupyti ne vieną valandą, per kurią vanduo tekėtų į žemesnius aukštus.
Jei vanduo jau išsiliejo
Pastebėjus užliejimą, pirmiausia reikia kuo greičiau sustabdyti vandenį. Jei gedimo pašalinti patiems nepavyksta, kreipkitės į avarinę tarnybą arba namo administratorių.
Ekspertė primena ir elektros pavojų: jei vanduo pasiekė elektros instaliaciją ar prietaisus, jų liesti negalima, o elektros tiekimą reikėtų atjungti tik tuomet, kai tai galima padaryti saugiai.
Sustabdžius avariją, patariama:
- nufotografuoti sugadintą turtą;
- pranešti apie įvykį draudikui;
- kuo greičiau pradėti džiovinti patalpas.
Paskutinis žingsnis svarbesnis, nei atrodo. Net surinkus vandenį nuo grindų, drėgmė lieka sienose, po grindų danga ir balduose. Kad neatsirastų pelėsis, vandens paveiktas vietas rekomenduojama išdžiovinti per 24–48 valandas, o po didesnių užliejimų gali prireikti specialios įrangos.
„Gyventojai kartais mano, kad pakanka surinkti vandenį ir išvėdinti patalpas, tačiau drėgmė gali būti įsigėrusi gerokai giliau. Tokiais atvejais svarbu tinkamai įvertinti pažeidimus, nes ilgainiui gali tekti keisti grindų dangą ar sienų apdailą“, – sako I. Žvirblytė.
Kas atlygins nuostolius
Užlietas butas – ne vienintelė išlaida. Jei vanduo nutekėjo pas kaimynus, gali tekti atlyginti ir jų nuostolius. Todėl verta žinoti, ką dengia skirtingos draudimo rūšys:
- pastatų draudimas gali atlyginti žalą apdraustoms būsto konstrukcijoms ir apdailai;
- namų turto draudimas – sugadintiems baldams ir kitiems daiktams;
- civilinės atsakomybės draudimas aktualus tada, kai padaroma žala kaimynams.
Ekspertė pabrėžia, kad konkrečios žalos atlyginimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos draudimo apsaugos ir sutarties nuostatų, todėl savo polisą verta perskaityti dar prieš nelaimę.
O kitą kartą, prieš užrakindami duris, pasižiūrėkite, ar skalbimo mašina jau baigė darbą.
