Kol termometras dar rodo pliusą, „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Martynas Augaitis ragina pasirūpinti tuo, ką žiemą lengviausia pražiopsoti: vamzdžiai užšąla ne tik rūsiuose, o žala dažnai paaiškėja per vėlai. Praėjusį sausį, užsitęsus rekordiniams šalčiams, bendrovė gyventojams išsiuntė daugiau nei 400 įspėjimų, kad jų būstų vandentiekiui gresia užšalimas.
Apie pavojų bendrovės specialistams signalizavo išmanieji skaitikliai, užfiksavę per žemą į būstus atitekančio vandens temperatūrą. Artėjant kalendorinei žiemai didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė ragina vandentiekio ir nuotekų tinklus patikrinti iš anksto – ypač rečiau lankomuose būstuose, sodo nameliuose ir nešildomose patalpose, rašoma bendrovės pranešime spaudai.
Taip pat skaitykite:
Pavojus slypi ne po gatve, o namo sienose
Ekspertai primena, kad centralizuoti vandentiekio tinklai nutiesti giliai po žeme ir įšalas jų dažniausiai nepasiekia. Gerokai pažeidžiamesni yra pastatų vidaus vamzdynai: juose užšalęs vanduo plečiasi, todėl vamzdis gali trūkti. Užšaldamas vanduo padidėja maždaug devintadaliu, tad net nedidelis ledo kamštis uždaroje sistemoje sukuria slėgį, kurio vamzdis gali neatlaikyti.
Klastingiausia tai, kad trūkęs vamzdis ne visada iš karto išsiduoda.
Kol vanduo sukaustytas ledo, viskas atrodo tvarkinga, o tikroji žala išryškėja tik tada, kai ledas ima tirpti ir vanduo randa kelią pro įtrūkimą – į grindis, sienas, o daugiabutyje ir į kaimynų butą žemiau.
„Neprižiūrimi vidaus tinklai gali pridaryti problemų tiek šalčių metu, tiek vėliau. Vandeniui vandentiekio sistemoje užšalus ir vėliau atitirpinėjant neretai paaiškėja, kad vamzdžiai yra įtrūkę, pro juos veržiasi vanduo. Tokiais atvejais tenka ne tik remontuoti vamzdyną, bet ir tvarkyti vandens sugadintas patalpas ar net jose įrengtas šildymo sistemas, todėl nuostoliai gali būti labai dideli“, – sako M. Augaitis.
Kur vamzdžiai užšąla pirmiausia
Pasak M. Augaičio, pirmiausia verta įvertinti, ar vandentiekio vamzdžiai patalpose tinkamai apšiltinti. Išskirtinio dėmesio reikia ten, kur žiemą šalčiausia:
- rūsiuose ir garažuose;
- sandėliukuose;
- sodo nameliuose ir rečiau lankomose sodybose;
- kitose nešildomose patalpose;
- vietose, kur vamzdžiai eina arti išorinių pastato sienų.
Svarbu patikrinti ne tik tai, ar vamzdžiai padengti izoliacine medžiaga, bet ir ar ji nepažeista, o pro langus, duris ar kitas angas į patalpą nepatenka šaltas oras. Pažįstama situacija: garaže vėdinimui praviras langelis ar nesandarios rūsio durys, pro kurias šaltis žiemą pučia tiesiai į vamzdyną.
Izoliacijos taisyklė, kurią verta pasimatuoti
Dažniausiai taikoma taisyklė paprasta: izoliacijos sluoksnio storis turėtų būti ne mažesnis nei paties vamzdžio išorinis skersmuo. Vadinasi, jei vamzdžio skersmuo yra 32 mm, ir izoliacija turėtų būti bent tokio storio.
Ne mažiau svarbu, kad izoliacijoje nebūtų plyšių. Pro juos patekęs šaltas oras ant šalto vamzdžio virsta kondensatu, vanduo kaupiasi izoliacijos viduje, o paspaudus šaltukui užšąla ir suplėšo izoliacinį kevalą iš vidaus. Taip iš pažiūros tvarkingas apšiltinimas gali visai neatlikti savo darbo.
Apžiūrint vamzdyną verta ranka perbraukti visą jo ilgį ir atidžiau pažiūrėti į silpniausias vietas: sujungimus, alkūnes, kevalo sandūras, vietas prie čiaupų ir ten, kur vamzdis kerta sieną ar grindis. Būtent čia izoliacija dažniausiai būna nukirpta, sutrūkinėjusi ar tiesiog nusmukusi.
„Net jei vamzdžiai ir apšiltinti, izoliacija gali būti pasenusi ar pažeista. Prieš prasidedant didesniems šalčiams verta atidžiai apžiūrėti vandentiekio sistemas. Jei kyla abejonių dėl izoliacijos kokybės ar pačių vamzdžių būklės, pravartu pasikonsultuoti su santechniku arba namo administratoriaus atstovais, jei gyvenate daugiabutyje“, – pataria M. Augaitis.
Taip pat skaitykite:
Įvadas į namą ir šuliniai kieme
Privačių namų savininkams verta įsitikinti, kad ir patys įvadai – vamzdžiai, kuriais vanduo atiteka į namą, – įrengti pakankamai giliai, kad jų nepasiektų įšalas. Rekomenduojamas ir dažniausiai taikomas gylis – ne mažesnis nei 1,7 metro nuo vamzdžio viršaus iki žemės paviršiaus. Jei namas įsigytas su jau įrengtu įvadu, o dokumentų neišliko, šį klausimą verta aptarti su santechniku dar prieš žiemą, o ne per pirmąjį speigą.
Individualių namų gyventojams taip pat primenama, kad sklype esantys vandentiekio ir nuotekų tinklų šuliniai turi būti sandariai uždengti dangčiais ir neužlieti paviršinio vandens.
Skaitiklis: mažas mazgas, dideli rūpesčiai
Atskiro dėmesio reikia vandens skaitikliui ir jo apskaitos mazgui. Patalpoje, kurioje jie įrengti, turėtų būti palaikoma teigiama temperatūra. Jei patalpa nešildoma arba temperatūra joje gali nukristi žemiau nulio, būtina pasirūpinti papildoma apsauga nuo šalčio.
Tai ypač aktualu, nes skaitiklis neretai įrengtas rūsyje, techninėje patalpoje ar nišoje prie išorinės sienos – būtent ten, kur žiemą temperatūra krenta pirmiausia. Užšalęs skaitiklis reiškia ne tik vandens nebuvimą: sugadintą prietaisą tenka keisti, o kartu gali nukentėti ir šalia esantys vamzdžių sujungimai.
Sodo nameliai ir statomi namai – rizikingiausi
Didžiausia rizika tyko būstų, kuriuose žiemą niekas negyvena. Čia problemą pastebėti sunkiausia: jei sodo namelyje lankomasi kartą per mėnesį ar tik pavasarį, trūkęs vamzdis gali ilgai likti nepastebėtas.
„Ypač svarbu pasirūpinti žiemą negyvenamais sodo nameliais ir kitais rečiau lankomais būstais. Jei jų šaltuoju sezonu neketinama šildyti, reikėtų užsukti vandens tiekimą ir tinkamai ištuštinti vandentiekio sistemą bei vandenį naudojančią įrangą pagal gamintojų nurodymus. Jei vanduo sistemoje vis dėlto paliekamas, būtina užtikrinti, kad patalpose, kuriose yra vamzdžiai ir skaitikliai, išliktų teigiama temperatūra“, – dėsto M. Augaitis.
Praktiškai tai reiškia, kad išvykstant paskutinį kartą prieš žiemą neužtenka vien užsukti pagrindinio čiaupo. Vandens gali likti vamzdžių alkūnėse, vandens šildytuve, siurblyje, klozeto bakelyje ar skalbimo mašinoje – visa tai verta ištuštinti taip, kaip nurodo įrangos gamintojai.
Ten, kur temperatūra ilgą laiką gali būti neigiama – sodo nameliuose, sodybose ar rūsio įvaduose, – po vamzdžių termoizoliacija montuojamas savireguliuojantis elektrinis šildymo kabelis. Jis automatiškai įsijungia, kai vamzdžio paviršiaus temperatūra priartėja prie nulio.
Budrumo neturėtų prarasti ir tie, kurie dar tik statosi namus: negyvenamuose ar vis dar įrenginėjamuose būstuose neapšiltinti, netinkamai įrengti vamzdžiai ir skaitikliai taip pat dažnai užšąla.
Vamzdis užšalo: ką daryti ir ko jokiu būdu nedaryti
Pirmasis ženklas dažniausiai paprastas: atsukus čiaupą vanduo nebėga arba teka vos plona srovele, nors kitur, pavyzdžiui, pas kaimynus, viskas veikia.
Jei vamzdžiai patalpose vis dėlto užšalo, o užšalimo vieta lengvai pasiekiama, ją galima atsargiai atšildyti. Tam tinka šiltu vandeniu sudrėkinti skudurai, plaukų džiovintuvas ar karšto oro fenas.
Vamzdžių jokiu būdu negalima kaitinti atvira liepsna, pilti ant jų verdančio vandens ar daužyti užšalusių vietų. Taip galima sugadinti vamzdyną ar net sukelti gaisrą. Staigus karštis pažeidžia ir plastikinius, ir metalinius vamzdžius, o smūgis į ledu sukaustytą vietą gali galutinai suskaldyti jau įtrūkusį vamzdį.
Jei užšalimo vietos nepavyksta rasti ar pasiekti, užšalo vandens skaitiklis arba kyla abejonių dėl vamzdžių būklės, reikėtų kreiptis į pastato administratorių, kvalifikuotą įmonę ar santechniką.
Atšilus – dar viena patikra
Orams sušilus vamzdyną verta apžiūrėti dar kartą – ypač tas vietas, kurios buvo užšalusios ar labiausiai atšalusios. Drėgna dėmė ant sienos, lašai po vamzdžiu ar įtartinai sukantis skaitiklis, kai niekas namuose vandens nenaudoja, – ženklai, kurių nevertėtų atidėti. Pastebėjus pratekėjimą, būtina kuo greičiau užsukti vandens tiekimą ir pasirūpinti remontu. Todėl naudinga iš anksto žinoti, kur namuose yra pagrindinis vandens uždarymo čiaupas – avarijos metu jo ieškoti nebėra kada.
Laiku pastebėti bėdą padeda ir technologijos. „Vilniaus vandenys“ jau įdiegė beveik 280 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – tai daugiau nei 72 proc. visų bendrovės eksploatuojamų vandens apskaitos prietaisų. Jie nuotoliniu būdu perduoda vandens suvartojimo duomenis, o neįprasti pokyčiai gali signalizuoti apie vidaus sistemų problemas ar užšalimo riziką – tada specialistai gali laiku perspėti gyventojus.
