Staiga surakinta nugara, skausmas, neleidžiantis nei pasilenkti, nei rasti patogios padėties miegoti, dažnai sukelia paniką. Pirma mintis – „man tikrai išvarža“. Tačiau medikai ramina: nors nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, atvejančių pacientus pas gydytojus, absoliučia dauguma atvejų diagnozė būna kur kas paprastesnė, o baimės akys – per didelės.
„Eglės reabilitacijos centro“ fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Evelina Narutytė atkreipia dėmesį į statistiką, kuri turėtų nuraminti daugelį.
„Nors dėl skausmo intensyvumo žmonėms dažnai atrodo, kad jį sukelia rimti stuburo sutrikimai, tokie kaip tarpslankstelinio disko išvarža ar stuburo kanalo stenozė, apie 90 proc. atvejų nugaros skausmą sukelia kitos priežastys.
Tai dažniausiai raumenų patempimas, sausgyslių sužalojimas, smulkių stuburo sąnarių uždegimas arba tiesiog netaisyklinga laikysena“, – sako E. Narutytė.
„Savaitgalio kario“ sindromas
Pasak gydytojos, pagrindinis kaltininkas dažniausiai yra ne liga, o mūsų gyvenimo būdas. Paradoksalu, bet skausmą dažnai išprovokuoja staigus noras gyventi sveikiau.
E. Narutytė pasakoja dažnai konsultuojanti pacientus, kurie, daugelį metų dirbę sėdimą darbą, staiga nusprendžia bėgioti, kilnoti svorius ar žaisti madingąjį padelį be jokio fizinio pasiruošimo.
„Tokia organizmo reakcija nėra atsitiktinumas – taip mūsų kūnas reaguoja į per didelį, netinkamą krūvį. Skausmas – tai tarsi stabdis, signalas, kad su savimi elgiamės neteisingai. Negalima tiesiog išeiti vieną kartą per metus į 40 kilometrų žygį ir tikėtis, kad viskas bus gerai“, – akcentuoja medikė.
Didžiausia klaida – gulėjimas lovoje
Ką darome, kai suskausta nugarą? Dažniausiai atsigulame ir stengiamės nejudėti. Gydytoja įspėja: tai pasenęs metodas, kuris gali tik pakenkti.
Lovos režimas ilgiau nei 1–2 dienas yra griežtai nerekomenduotinas, nes tai lėtina gijimą.
Ką daryti pirmomis dienomis?
- Judėkite: lėtas vaikščiojimas ir kasdienė veikla yra būtina. Judesys suaktyvina kraujotaką, aprūpina audinius deguonimi ir padeda „išskaidyti“ uždegimą.
- Šiluma: naudokite šilumos paketus ar pastovėkite po šiltu dušu – tai atpalaiduoja spazmuotus raumenis.
- Vaistai: esant poreikiui, galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
„Kamuojami skausmo žmonės vengia bet kokio judesio, tačiau būtent judėjimas yra svarbiausias kelias greičiau numalšinti skausmą“, – aiškina E. Narutytė.
Raudonos vėliavos: kada skubėti pas gydytoją?
Nors 90 proc. atvejų yra nepavojingi, likę 10 proc. reikalauja skubios medikų pagalbos. Gydytoja išskiria simptomus, kurių negalima ignoruoti:
- Trauma: jei skausmas atsirado po avarijos ar kritimo (įtariamas lūžis).
- Svorio kritimas ir karščiavimas: jei nugarą skauda net naktį, krenta svoris ar kyla temperatūra (gali rodyti infekciją ar onkologiją).
- Neurologiniai simptomai: jei tirpsta galūnės, silpnėja kojų raumenys, sutrinka šlapinimasis ar tuštinimasis. Tai – ženklas nedelsiant vykti į priėmimo skyrių.
Masažas – ne išeitis
Daugelis tikisi, kad nugaros problemas išspręs masažų kursas. Medikė pabrėžia: masažas yra maloni, bet tik pagalbinė priemonė.
„Masažas sumažina raumenų įtampą, bet jis nesprendžia pačios problemos. Jei norite ilgalaikio rezultato, būtini kineziterapiniai pratimai. Visa kita – tik laikinas simptomo sumažinimas“, – pažymi E. Narutytė.
Pradedantiesiems sportuoti ji pataria būti kantriems: pirmoji savaitė gali būti sunki, skausmas gali net paūmėti, tačiau jau nuo antros savaitės kūnas prisitaiko ir savijauta gerėja.
