Jei manėte, kad gruodžio išlaidos buvo didelės, ekspertai turi prastų žinių: sausio mėnesio sąskaitos už šildymą jūsų piniginei smogs dviguba jėga. Pirmąjį metų mėnesį spaudęs seniai nematytas šaltis, kai termometro stulpeliai krito žemiau -10 °C, sutapo su skaudžiais mokestiniais pasikeitimais.
Sostinėje šilumą tiekiančios bendrovės atliktas eksperimentas su termovizoriumi negailestingai atskleidė tiesą: senų daugiabučių gyventojai tiesiogine to žodžio prasme šildo orą, o šį mėnesį tai pajusime skaudžiausiai.
Dvigubas smūgis: šaltis ir PVM
Energetikos ekspertai įspėja, kad artimiausios sąskaitos už šildymą gali nemaloniai nustebinti net ir visko mačiusius.
Priežastys yra dvi. Pirmoji – gamta: sausio mėnesio vidutinė temperatūra siekė apie -9,8 °C, todėl namams apšildyti reikėjo milžiniško kiekio energijos. Antroji priežastis – politinė: Seimo sprendimu nuo šių metų sausio pridėtinės vertės mokestis (PVM) centriniam šildymui išaugo nuo lengvatinio 9 proc. iki standartinio 21 proc.
„Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas neslepia, kad skaičiai sąskaitose skirsis drastiškai, priklausomai nuo namo būklės.
Gyventojai mėgsta palyginti savo sąskaitas ir tuomet kyla klausimas: kodėl tokio paties ploto buto šildymo išlaidos sename daugiabutyje yra apie 40 proc. didesnės?
Skaičiai rodo akivaizdžius skirtumus: nerenovuoti daugiabučiai šalčiausiais mėnesiais suvartoja dukart daugiau šilumos nei tie, kurie buvo atnaujinti“, – teigia J. Paulėkas.
Ekspertas pateikia konkrečius pavyzdžius, kiek gruodį (kai dar buvo šilčiau nei sausį) mokėjo skirtingų namų gyventojai už 50 kv. m butą:
- Energetiškai efektyvus namas: ~32 Eur;
- Renovuotas namas: ~55 Eur;
- Senas, nerenovuotas namas: ~94 Eur.
Sausį šie skirtumai bus dar drastiškesni.
Termovizorius nemeluoja: namai „šviečia“ iš karščio
Spaudžiant speigui, specialistai į rankas paėmė termovizines kameras. Tai prietaisai, kurie parodo infraraudonuosius spindulius – kitaip tariant, vietas, pro kurias iš pastato veržiasi šiluma.
Vaizdas nerenovuotuose rajonuose buvo iškalbingas.
„Termovizinė kamera leidžia vizualiai pamatyti pastato problematiką. Natūralu, kad tiek laiptinių durys, tiek butų langai yra tie šalčio tilteliai, kurie į lauką išleidžia daugiausia šilumos.
Tačiau kur kas blogesnė situacija yra tuomet, kai šiluma į lauką skverbiasi pro kampines namų siūles, plyšius ir kitas pastato konstrukcijas. Šios vietos termovizoriuje tiesiog šviečia, indikuodamos viena: gyventojai švaisto šilumą ir savo pinigus“, – komentuoja „Gijų“ atstovas.
Pasak specialisto, net jei vizualiai daugiabutis atrodo „dar visai nieko“, termovizorius parodo tikrąją būklę: atvirus rūsių langus, kiaurus pamatus ir nesandarias siūles.
Rekordininkai Vilniuje: kur šildomas laukas?
Duomenys rodo, kad kai kurių Vilniaus daugiabučių energetinis efektyvumas yra katastrofiškas.
Vienas iš neigiamų „rekordininkų“ užfiksuotas Antakalnyje, P. Vileišio g. 16. Šiame name vienam kvadratiniam metrui apšildyti prireikė net 44 kilovatvalandžių (kWh) šilumos energijos. Palyginimui – įprastas to mėnesio vidurkis mieste siekė tik 15–20 kWh/kv. m.
Tai reiškia, kad šio namo gyventojai už šildymą moka dvigubai ar net trigubai daugiau nei galėtų, jei namas būtų sandarus. Tarp daugiausiai šilumos iššvaistančių namų taip pat patenka daugiabučiai Prūsų g. 2 ir Žygio g. 2.
Specialistai vieningai sutaria: vienintelis būdas nebijoti sausio mėnesio sąskaitų ateityje yra ne laukti šiltesnės žiemos, o svarstyti namo renovaciją. Priešingu atveju, kiekvienas temperatūros kritimas tiesiogiai atsispindės banko sąskaitoje.
