Artėjant šildymo sezonui, dauguma lietuvių su nerimu žvelgia į pašto dėžutes ir ieško būdų, kaip sumažinti būsimas sąskaitas. Nors pastangų įdedame daug, dažnai jos nukreipiamos ne ta linkme. Naujausia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) užsakymu atlikta apklausa atskleidžia, kad net 92 proc. gyventojų stengiasi taupyti energiją bent kartais. Tačiau energijos taupymas namuose dažnai prasideda ne ten, kur reikia – mes tiesiog nematome tikrųjų „pinigų rijikų“.
taupymas
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuojamas neįprastas finansinis sujudimas – daliai gyventojų atsiėmus lėšas iš antrosios pensijų pakopos, bankų sąskaitas papildė solidžios sumos. Remiantis statistika, iš kaupimo pasitraukusiam gyventojui vidutinė išmokėta suma siekia apie 5,6 tūkst. eurų.
Pensijų reformos fone tūkstančiai gyventojų svarsto tą patį klausimą: ar verta dabar pasiimti sukauptus pinigus? Nors antra pensijų pakopa šiuo metu išgyvena pokyčius, o pasitraukimo galimybė atrodo viliojanti, finansų ekspertai įspėja neskubėti. Pasirodo, skubotas sprendimas gali kainuoti tūkstančius eurų, o pinigų išmokėjimo tvarka nėra tokia paprasta, kaip daugelis įsivaizduoja.
Kiekvieną kartą, kai išmetate sugedusį maistą arba parduotuvėje prisiperkate nereikalingų užkandžių, jūs tiesiogiai kenkiate savo piniginei ir liemens apimčiai. Dietistė Indrė Trusovė atvira: be plano į parduotuvę eiti negalima, ir dalijasi savo sistema, kaip sutaupyti gaminant sveikai.
Lietuvos gyventojų finansinė pagalvė pučiasi – naujausi duomenys rodo, kad šalies gyventojai bankuose laiko istorinę sumą. Tačiau ekspertai pastebi, kad pasyvus taupymas be investavimo ilguoju laikotarpiu gali tapti spąstais: pinigai kaupiasi, bet jų vertė dėl infliacijos tirpsta.
Naujieji metai daugeliui tampa simboline riba, kai iš naujo peržiūrime savo tikslus ir pažadus sau. Daugiau judėti, sveikiau maitintis, skirti laiko poilsiui. Vis dažniau šiame sąraše atsiranda ir finansai. Ne kaip trumpalaikė ambicija, o kaip ilgalaikis siekis, kuris telpa į vieną, bet svarbų tikslą – finansinę laisvę.
Lietuviai vis dar dvejoja: naudoti sukauptas II pakopos pensijų lėšas remontui ar saugoti ateičiai. „Mano Namai“ apklausa atskleidžia aiškų pasidalijimą.
Ar kada nors išmetėte pakelį ryžių ar skardinę konservų tik todėl, kad maisto galiojimas ant pakuotės rodė vakarykštę dieną? Jei taip – jūs ne vieni. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad toks perdėtas atsargumas lietuviams kainuoja milžiniškas sumas.
Jei pastarosiomis dienomis tikrindami pašto dėžutę ar elektroninę bankininkystę pajutote nerimą – jūs ne vieni. Atkeliaujančios sąskaitos už komunalines paslaugas šįkart gali priversti prisėsti. Energetikos ekspertai patvirtina liūdną faktą: sausis buvo rekordiškai brangus, o vidutinė elektros kaina biržoje, lyginant su gruodžiu, šovė į viršų net 81 proc.
Augant energijos kainoms, daugelis lietuvių su nerimu laukia sąskaitų. Tačiau ar žinojote, kad vienas didžiausių „pinigų siurblių“ namuose yra vieta, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko?Kadangi daugiau nei kas antras lietuvis (54 proc.) maistą gamina kasdien, ekspertai pabrėžia: realus elektros taupymas atsiranda ne tik perkant brangius prietaisus, bet ir pakeitus kasdienius įpročius.
Žiemą, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, daugelis namų ūkių ieško būdų, kaip sumažinti didėjančias komunalinių paslaugų išlaidas. Remiantis IKEA tyrimu, namų ūkio finansai išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų problemų – apie tai galvoja bent 30 proc. gyventojų. Natūralu, kad po šventinio sezono išlaidų net ir nedideli pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos tiek piniginei, tiek aplinkai.
Naujųjų metų pradžia dažnai tampa laiku, kai norisi ne tik laikytis asmeninių finansinių tikslų, bet ir įsivardinti, kaip sutaupyti apsiperkant, neatsisakant įprasto gyvenimo ritmo. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad sutaupyti pirkiniams galima lengvai, nesiimant jokių sudėtingų veiksmų ar pernelyg save ribojant – padėti sumažinti išlaidas gali net pasirinktos valandos kasdieniam apsipirkimui.















