Būsto atnaujinimas Lietuvoje vis dažniau susiduria su kitu svarbiu klausimu – finansiniu saugumu ateityje. Naujausia žurnalo ir portalo MANO NAMAI (manonamai.lt) užsakymu atlikta apklausa, kurią įvykdė naujienų agentūros ELTA tyrimų skyrius*, atskleidžia, kad nors didžioji dalis gyventojų yra kaupę lėšas II pakopos pensijų fonduose, sprendimas jas panaudoti remontui išlieka sudėtingas ir nevienareikšmis.
Kaupta daug
Net 73 proc. apklaustųjų nurodė iki 2026 m. kaupę lėšas II pakopos pensijų fonduose, tačiau tai nereiškia, kad šios lėšos lengvai „perkeliamos“ į būsto atnaujinimą.
Paklausti apie realius veiksmus, gyventojai išsiskiria į beveik lygiaverčius segmentus: 27,4 proc. jau sustabdė kaupimą ir atsiėmė lėšas, dar 28 proc. svarsto tai padaryti, tačiau didžiausia grupė – 39,7 proc. – aiškiai teigia tokios galimybės nesvarstantys.
Ši proporcija leidžia matyti gana aiškią nuostatą: nors finansinis instrumentas egzistuoja, jis nėra suvokiamas kaip „natūralus“ remonto finansavimo šaltinis. Priešingai – didelė dalis gyventojų linkę saugoti sukauptas lėšas kaip ilgalaikį saugumo rezervą, o ne naudoti jas dabartiniams poreikiams.
Svarbu ir tai, kad vyresnės amžiaus grupės (45–65 m.) sudaro daugiau nei du trečdalius visų respondentų (66,4 proc.), todėl natūralu, kad bendrame rezultate stipriau atsispindi konservatyvesnis, saugumą akcentuojantis požiūris arba suplanuotas išlaidas kituose segmentuose.
Remontui lėšas planuoja skirti kas ketvirtas
Net ir tarp tų, kurie yra atsiėmę ar svarsto atsiimti lėšas, remontas nėra pirminis pasirinkimas.
Tik 23,2 proc. respondentų nurodė planuojantys (ar jau panaudoję) bent dalį šių lėšų būsto atnaujinimui, kai tuo tarpu 57,7 proc. aiškiai atsako „ne“, o dar 19,1 proc. lieka neapsisprendę.
Tai rodo, kad net turint papildomą finansinį resursą, sprendimas investuoti į būstą nėra savaime suprantamas. Daugumai gyventojų šios lėšos konkuruoja su kitais prioritetais – taupymu, nenumatytomis išlaidomis ar bendru finansiniu stabilumu.
Įdomu ir tai, kad „neapsisprendusiųjų“ dalis yra gana reikšminga – beveik kas penktas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad sprendimas dėl remonto dažnai nėra galutinis, o priklauso nuo papildomų aplinkybių: ekonominės situacijos, būsto būklės ar net kainų pokyčių rinkoje.
Vyrauja vidutiniai biudžetai ir sprendimai konkrečioms zonoms
Tarp tų, kurie vis dėlto planuoja investuoti į būsto atnaujinimą, aiškiai matomas racionalus ir kontroliuojamas požiūris į išlaidas.
Didžiausia dalis respondentų renkasi vidutinį biudžetą: 25,5 proc. planuoja skirti 1 000–3 000 eurų, o 23,5 proc. – 3 001–5 000 eurų.
Mažesnė dalis renkasi didesnius projektus – daugiau nei 10 000 eurų planuoja investuoti 13,7 proc., o 15,7 proc. nurodo 5 001–10 000 eurų intervalą. Dar 11,8 proc. apskritai nėra apsisprendę dėl sumos.
Tai gana aiškiai parodo, kad net ir priėmus sprendimą atnaujinti būstą, dažniau pasirenkami ne kapitaliniai, o etapais įgyvendinami pokyčiai.
Tą patvirtina ir pasirenkamos zonos: dažniausiai planuojama atnaujinti visą būstą (27,5 proc.), tačiau beveik taip pat dažnai prioritetas teikiamas konkrečioms erdvėms – vonios kambariui (25,5 proc.) ar virtuvei (21,6 proc.). Kitos zonos, tokios kaip svetainė (11,8 proc.) ar balkonas / terasa (9,8 proc.), lieka antrame plane.
Dar vienas svarbus signalas – remontas dažnai organizuojamas ekonomiškai: trečdalis (33,3 proc.) planuoja darbus atlikti savo ar artimųjų jėgomis, tiek pat – samdyti meistrus, o ketvirtadalis (25,5 proc.) renkasi mišrų modelį. Interjero dizainerio paslaugas renkasi vos 2 proc., kas rodo, kad profesionalus projektavimas vis dar nėra dažnas pasirinkimas.
Visa tai leidžia matyti gana nuoseklų vaizdą – lietuviai linkę ne tik atsargiai spręsti dėl lėšų atsiėmimo, bet ir patį remontą planuoti kaip kontroliuojamą, aiškiai apibrėžtą ir finansiniu požiūriu subalansuotą procesą.
*Apklausa atlikta 2026 m. balandžio 13–20 dienomis, apklausiant 500 Lietuvos gyventojų (25–65 m.).
